Ab ovo – nuo pradžios
Ab ovo pažodžiui išvertus reiškia „nuo
kiaušinio“. Akivaizdu, daugeliui šis posakis nieko nesako. O kai kam kyla
filosofinis klausimas: kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis? Aiškindamiesi
kiaušinio esmę, pradėkime nuo pradžių.
Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o jos pabaigoje valgydavo vaisius. Todėl ir atsirado posakis „Nuo kiaušinių iki vaisių“, tai yra „viskas nuo pat pradžios iki pabaigos“. Vėliau antroji posakio dalis buvo pamiršta, o žodžiai ab ovo pradėjo reikšti „nuo pradžios“.
Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o jos pabaigoje valgydavo vaisius. Todėl ir atsirado posakis „Nuo kiaušinių iki vaisių“, tai yra „viskas nuo pat pradžios iki pabaigos“. Vėliau antroji posakio dalis buvo pamiršta, o žodžiai ab ovo pradėjo reikšti „nuo pradžios“.
Kiaušinis – vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simbolis. Jis simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos atgimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą. Kiaušiniui priskiriama magiška galia. Su kiaušiniais susijusiose apeigose išliko tikėjimų apie mitologinį kosminį kiaušinį pėdsakų. Jo gyvatės pavidalo gemalui buvo priskiriama nepaprasta vaisingumo ir gyvybingumo galia. Kiaušinio viduje slypi atsinaujinimo jėga, atgimimas ir gyvybės energija. Trynys simbolizuoja auksą ir Saulę, o baltymas – sidabrą ir Mėnulį.
Kiaušinis pasaulio tautų kultūrose ir
mituose
Apie kiaušinį pasakoja įvairių tautų mitai. Kosminis
kiaušinis simbolizuoja gyvenimo pradžią; visų būtybių gemalą. Pasaulio kilmė iš
pirmykščio kiaušinio žinoma ne tik kaip orfikų pasaulio kūrimo mitas
(juodasparnė naktis, vėjo pamylėta, padėjo kiaušinį, iš šio išsirito Erotas
arba Panas), bet ir indų, japonų, perujiečių, polineziečių, finikiečių, kinų,
slavų ir kitų tautų mitų apie pasaulio atsiradimą. Visuotinai pripažįstama, kad
kiaušinis simbolizuoja pirmapradį gemalą, iš kurio vėliau atsirado pasaulis.
Vienas iš pirmųjų užrašų apie kosminį kiaušinį
randamas senovės Egipto papirusuose XVI–XI a. pr. m. e. „Sarkofagų
tekstuose“ sakoma, kad pirmiausia buvo suku
rtas kiaušinis. Ritualinėse Ozyrio šventėse procesijos priekyje kartu su kitais šventais daiktais būtinai nešdavo kiaušinį.
rtas kiaušinis. Ritualinėse Ozyrio šventėse procesijos priekyje kartu su kitais šventais daiktais būtinai nešdavo kiaušinį.
Senovės indų mite apie pasaulio kūrimą bylojama:
„Pradžių pradžioje nebuvo nieko. Nebuvo nei saulės, nei mėnulio, nei
žvaigždžių. Tik tyvuliavo bekraščiai vandenys; anksčiau už kitus kūrinius iš
pirmapradžio nejudančio chaoso glūdumos lyg giliam sapne išsiskyrė vandenys.
Vandenys pagimdė ugnį. Galinga jų šilumos jėga išrutuliojo Aukso kiaušinį. Tada
dar nebuvo metų, nes nebuvo kam skaičiuoti laiko, bet tiek laiko, kiek tęsiasi
metai, Aukso kiaušinis plūduriavo bedugniame ir bekraščiame okeane. Po metų iš
Auksinio gemalo atsirado Praamžis Brahma. Jis sudaužė Kiaušinį, šis perskilo
pusiau. Iš viršutinės jo dalies atsirado Dangus, iš apatinės – Žemė, o tarp jų,
kad atskirtų vieną nuo kito, Brahma įtaisė oro erdvę. Ir jis įtvirtino Žemę
tarp vandenų, ir sukūrė pasaulio šalis, ir jis pradėjo laiką. Taip iš Aukso kiaušinio
buvo sukurta visata.“
Senose sanskrito šventose knygose apie kiaušinį
kalbama kaip apie gyvybės apraišką, jos užuomazginę pradžią. Irane pavasario
lygiadienį – rožių ir vyno šventės dieną – gyventojai vienas kitam dovanodavo
po spalvotą margutį – gyvybės, laimės ir meilės simbolį. Tai sutapo su
iraniečių Naujaisiais metais kovo mėnesį.
Pasak suomių epo „Kalevalos“, antis susisukusi gūžtą
ir dėjusi kiaušinius ant Vandens Motinos kelio. Kiaušinis iš gūžtos išsiritęs,
sudužęs ir jo gabalėliai pavirtę žeme, dangumi, saule, mėnuliu ir debesimis.
Graikų mituose kiaušinis yra gyvenimo paslaptis,
atgimimas. Šumerų mitologijoje kosminis kiaušinis įkūnijo pasaulio sukūrimą.
Okeanijos tautos manė, kad pirmasis žmogus gimė iš paukščio kiaušinio.
Įvairių tautų papročiuose ir mituose kiaušinis yra
saulės, pavasario, saugumo, poilsio, namų ir šeimos židinio simbolis. Tikėtina,
kad kiaušinyje „snaudžia“ gyvybė, uždaryta jame pačioje užuomazgoje, todėl jis
tapo vaisingumo bei gyvybės užsimezgimo, laimės ir klestėjimo simboliu. „Višta
viso labo yra tik priemonė, kuria kiaušinis pagimdo kitą kiaušinį“ (Samuel
Butler). Japonų patarlė byloja „Kiaušiniu akmens neperdauši“.
Krikščionybėje iš karsto atsikėlęs Kristus lyginamas
su viščiuku, išsiritusiu iš lukšto; balta lukšto spalva simbolizuoja tyrumą ir
tobulybę. Per Velykas kiaušinis, simbolizuodamas pavasarį, tampa atbundančios
gamtos vaisingumo ženklu; kartu jis siejamas ir su minėtu Kristaus prisikėlimu.
Plinijus veikale „Gamtos mokslas“ minėjo druido
kiaušinį, vadindamas jį anguinum. Jis
rašė, kad tai apvalus talismanas didumo sulig obuoliu, pasak legendų, susidaręs
iš įširdusių gyvačių seilių. Palyginimas su gyvatėmis gana taiklus, nes
druidams šie akmenys padėdavę pasismailinti liežuvį ir didinę galimybes
pasitelkus gražbylystę laimėti teismuose. Krūvelės kiaušinio formos amuletų,
daugmaž atitinkančių Plinijaus aprašymą, rastos Škotijoje, nors niekas neįrodė,
kad tai iš tiesų druido kiaušiniai.
Lietuvių keliautojas ir antropologas A. Poška rašė,
kad Baltistane kasmet nuo Saulės pergalės iki pirmojo perkūno griausmo švenčiama
pavasario šventė „murgi-margi“. Ji prasideda žydinčioje pievoje, kurioje
paslėptas dažytas kiaušinis. Kas pirmas jį suranda, skelbia šventės pradžią,
tada prasideda šokiai ir žaidimai „kiauta-duža“ (kiaušinio daužymas),
„kiauta-rita“ (kiaušinio ridenimas).
Senovės Egipte dailus, spalvingas ir raštuotas
margutis buvo siejamas su deivės Izidės triukšmingomis apeigomis,
simbolizuojančiomis vaisingumą. Izidės švenčių metu ant vaišių stalo
puikuodavosi margučiai.
Laose gyvena akos gentis. Mirus gentainiui, jo kūnas
puošiamas tradiciniais drabužiais ir nešamas pro dvasių vartus į šalia kaimo
esančias kapines. Tuomet artimieji žeme ridena kiaušinį. Kur jis sustos, ten ir
bus mirusiojo poilsio vieta prieš persikeliant į dvasių pasaulį.
Centrinės Rusijos vietovėse margučiai Velykų švenčių
metu buvo nešami ant kapų kaip mirusiųjų atminimo ženklas.
Javos salos (Indonezija) gyventojai ir Afrikos kabilų
gentis raudonus margučius sieja su vestuvių apeigomis ir juos deda prie namų
vartų ar prie naujo šeimyninio guolio.
Pagal seną liaudies tradiciją Prancūzijoje per
vestuvių šventes jaunieji, aidint dainoms, turėjo suvalgyti margutį ir
zuikienos kepsnį – gyvybės ir vaisingumo simbolius.
Viduramžiais Europoje buvo manoma, kad kiaušinis
simbolizavo keturis pasaulio elementus: lukštas įkūnijo žemę, membrana – orą,
baltymas – vandenį, trynys – ugnį.
Austrų liaudies papročiuose Didįjį ketvirtadienį
padėtas ir paskui pašventintas bei žemėje užkastas kiaušinis apsaugo nuo
nelaimių. Jį galima permesti ir per namo stogą bei užkasti kritimo vietoje, kad
namus apsaugotų nuo žaibo.
Daugelyje Anglijos vietovių kiaušinis siejamas su
viltimi, gimimu ir mažyliais, todėl jis nešamas į naujagimio namus, nes tokia
dovana – laimė motinai ir vaikui. Jorkšyre sakoma, kad geriausia draugui per
Velykas dovanoti baltą kiaušinį, nors jį galima nudažyti įvairiomis spalvomis.
Mėlyna – laiminga įsimylėjėliams, ruda – pralinksmins, bet negalima dažyti
jokiais žalios spalvos atspalviais. Be to, Jorkšyre įprasta per Velykas ridenti
kiaušinius.
Bulgarijoje Didįjį ketvirtadienį moterys margina
kiaušinius. Pirmasis kiaušinis būtinai dažomas raudonai. Juo šeimininkė
perbraukia per vaikų skruostus ir kaktą, kad jie būtų sveiki bei raudoni,
paskui jį palieka prie namų ikonos. Ten jis būna iki kitų metų Didžiojo
ketvirtadienio, tada iš jo vidaus pasikeitimų buriama ateitis. Tikima, kad
pirmasis raudonas kiaušinis turi gydomųjų savybių. Didįjį penktadienį Vakarų
Bulgarijoje merginos ir jaunos nuotakos įvairiais motyvais bei būdais puošia
dažytus margučius. Išrašyti kiaušiniai (margučiai) yra ypač gražūs.
Graikijoje įprasta dovanoti bičiuliams gerą dešimtį
gražiausiomis spalvomis išmargintų velykinių margučių. Mat graikai tiki, kad
tokie kiaušiniai padeda įsimylėjėliams, apsaugo namus nuo gaisrų, o žmones ir
gyvulius – nuo įvairių ligų.
Makedonijoje per Velykas laikomasi tradicijos –
nunešti pašventintus kiaušinius į vynuogyną ir ten juos sudeginti, kad Dievas
apsaugotų vynuoges nuo krušos, ir kad jos šiemet itin gerai užderėtų.
Vokietijoje per Velykas galima pamatyti daug kur ant
medžių kabančius kiaušinius. Vokiečiai šventai įsitikinę, kad šitoks Velykų
medelis padės jiems sulaukti gausesnio derliaus.
Kiaušinis
lietuvių pasaulėžiūroje ir tautosakoje
Senovės lietuviai pasaulį įsivaizdavo apskritą. Tokį,
kaip ir indų mandala (apskritimas, ratas, kurio viduryje – pasaulio ašis).
Etnologė Pranė Dundulienė yra rašiusi, kad lietuvių tautosakoje žinomos sakmės,
kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Senovės žmonės
pastebėjo, kad iš kiaušinio atsiranda gyvybė, todėl ėmė laikyti jį magišku,
gretinti su dangumi, Saule, Mėnuliu. Vienoje šiaurės Lietuvoje užrašytų sakmių
aiškinama, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji buvo padėjusi
kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet įsinorėjusi lesti ir nuskridusi ieškoti maisto.
Tuo metu užėjęs lietus ir sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro ją
kiaušinis ir iškritęs. Bekrisdamas kiaušinis atsimušęs į debesį ir perskilęs į
tris dalis. Iš trynio atsiradusi žemė, iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus
su žvaigždėmis.
Kitoje sakmėje Dievas, norėdamas, kad dangus atsiskirtų
nuo žemės, anties padėtą kiaušinį metęs į akmenį. Iš trynio atsiradusi žemė ir
saulė, iš baltymo – vanduo ir Mėnulis, iš šlakuoto kiauto – dangus su
žvaigždėmis ir akmenys, iš duobutės – pragaras, iš gemalo – debesys su gyvatės
pavidalo laumės juosta. Lietuvių sakmę apie pasaulio atsiradimą iš vandens
paukščio kiaušinio papildo mitai apie kosminį kiaušinį, iš kurio atsirado
visata. Juose pasakojama, kad iš pradžių buvo chaosas, migla, dumblynai. Paskui
atsirado kiaušinis, padėtas vandens paukštės ar gyvatės, o iš jo – žemė,
vandenys, dangus, oras, ugnis.
Savitai kiaušinio reikšmes atspindi šie lietuvių
kalbos frazeologizmai: kiaušinio lukšto
nevertas (niekam tikęs); kiaušinis
moko vištą (apie tariamą jaunimo išprusimą); ar kiaušinį įkepei (sakoma labai skubančiam); kiaušinį išprašytų iš gyvatės (apie atkaklų prašytoją); kiaušinis nenukristų nuo galvos (apie
lėtą ėjimą); tik iš kiaušinio išsiritęs
(neprityręs, jaunas); kaip su kiaušiniu
(labai smarki moteris).
Lietuvių patarlės byloja: Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenuriedėtų; Įprato kaip šeškas į
kiaušinius; Giriasi kaip višta, padėjusi kiaušinį; Ji gudri – iš po raudonos
gyvatės kiaušinius išlotų; Vištos kiaušinio nepamokys; Kiaušinis vištą mokina; Pasodinti
kaip vištą ant kiaušinių; Žiūri kaip driežas į kiaušinius; Kiaušinis veršį
vaduoja; Gyvatės kiaušinyje perėtas.
Kiaušinio savybes taikliai apibūdina lietuvių liaudies
mįslės ir minklės: Pramušiau ledą – radau
sidabrą, pramušiau sidabrą – radau auksą; Atsirita bačkutė be šulų, be lankų, joj alus geltonas; Apskrita
bačkelė be jokio lankelio; Graži graži bačkelė be špuntelės, be lankelio; Alavo
bačkelė be skylės; Ponaičiukas be skylės, ir jo rūbai be siūlės; Mažoj bačkelėj
dvejopas alus; Vienoj šulaitėje nevienoks alus; Vienoj bačkelėj du trunkai; Vienoj
dėčkelėj dvi rūgštys; Nei semta, nei pilta – pilna bačka syvų; Parplauk boselis
iš Engelando be šulų ir stypų, su dvejopu pyvu: baltu ir geltonu; Šviesi gryčia
be langų, be durų; Pilna bačka vyno; Mažutis ąsotėlis, skani tyrelė.
Senasis lietuvių sapnininkas. Kiaušinius sapnuoti
reiškia, kad tavo nauda dar be garantijos. Daug kiaušinių sapne – nemalonūs
procesai. Sapne dėti kiaušinius – sveiki vaikai užaugs. Kiaušinio baltumas –
laimė. Sukultas kiaušinis – nesusipratimai, nemalonumai. Sveikas kiaušinis –
gera naujiena; išmargintas – gausi dovaną; geltonas – sunki liga; raudonas –
mirtis. Pirkti sapne kiaušinius – greit pagerės gyvenimas. Valgyti kiaušinius –
susižadėsi. Imti kiaušinius iš gūžtos –ištekėsi už našlio su vaikais. Sudaužysi
sapne kiaušinį – nemalonumai. Kepti kiaušinius – pokalbiai. Kiaušinienę valgyti
– greit sutvarkysi reikalus, būsi patenkintas.
Senovėje margučiams buvo priskiriama stebuklinga
galia. Per Velykas kiaušinio lukštas būna išmarginamas visokiomis pagoniškomis
gyvatėmis, ratukais, svastikėlėmis ir panašią vegetatyvinę galią
simbolizuojančia ornamentika. Velykų kiaušinis, ypač dovanotas, turėjo žmogui
suteikti laimės. Toks margutis būdavo saugomas visus metus. Manyta, kad Velykų
kiaušiniai turi ypatingos galios: suteikia jėgų, apsaugo nuo ligų ir kerų.
Dažnai kiaušinį dalijo į dvi ar keturias dalis ir tik tada valgė. Buvo tikima,
kad jei per Velykas atsigavėdamas kiaušinį su kuo nors per pusę valgei, tai
bėdoj tik jo vardą prisimink ir tau bus pagelbėta.
Paprastai šeimininkės jau nuo Užgavėnių ima rinkti ir
kaupti Velykoms kiaušinius, kad pagal tradicinius papročius kiekvienam šeimos
nariui išeitų bent po dešimt kiaušinių, nes kitaip menkos Velykos bus.
Pirmąją Velykų dieną rinkdavosi išbandyti, kieno
margutis stipresnis. Sumuštą kiaušinį laimėtojas pasiimdavo. Sakydavo, kieno
drūtesnis kiaušinis, to ir gyvenimas ilgesnis. Paprotys daužyti margučius
paremtas tikėjimu, kad pramušus kiaušinį simboliškai atidaromas išėjimas ir jo
gyvybei – įvairialypio gyvastingumo ir vaisingumo davėjai. Anuomet tikėta, kad
apeiginis kiaušinis, susilietęs su žeme, turėjo jai suteikti gyvybingumo.
Apeiginiai margučiai buvo nešiojami po laukus, apkasami dirvose. Tai turėjo
apsaugoti javus nuo krušos, užtikrinti gerą derlių.
Per Velykas vaikams dovanoti šokoladinius kiaušinius
yra senas paprotys, kilęs iš tų laikų, kai jiems būdavo dalijami kietai virti
kiaušiniai, dažyti raudonai (Kristaus kraujo simbolis), kad ateinančius metus
jie būtų sveiki ir stiprūs. Margi kiaušiniai simbolizuoja pavasarinių gėlių
sugrįžimą.
Velykų oracija: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis.
Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj
gandras betupįs, sparnu berašąs, kiaušiniu beprašąs. Gaspadine, negailėki, į
pintinę man įdėki!“
Prietarai. Kiaušinio su dviem tryniais negalima
valgyti merginoms – jeigu suvalgys, ilgai neištekės. Užperėtą kiaušinį
suvalgiusi mergina taip pat ilgai neištekės (Pasvalys). Mesti lukštus nuo
kietai virtų kiaušinių į ugnį – blogai; vištos daugiau nedės kiaušinių. Jei
moteris užmina ant kiaušinių lukštų, - yra pavojus,
kad ji išprotės. Liaudyje buvo tikima, kad yra blogas ženklas įnešti kiaušinius
į namus ir išnešti juos iš namų po saulėlydžio. Tuo laiku negalima jų parduoti
ar pirkti, taip pat įnešti į laivą. Jūreiviai stengėsi neištarti šio žodžio
būdami laive, o vadino kiaušinius kaip nors kitaip, pavyzdžiui, margučiais. Surasti
labai mažą kiaušinį – mirties ženklas. Parnešti į namus kiaušinius po
vidurnakčio – blogai. Kiaušinis be trynio – nelaimės ženklas. Kiaušinis su
dviem tryniais – ženklas, kad šeimoje kas nors mirs. Jei višta peri lyginį
kiaušinių skaičių, -
nelaimės ženklas. Rinkti kiaušinius
sekmadienį – blogai. Jei višta padeda du kiaušinius tą pačią dieną, - nelaimės ženklas. Daužti kiaušinį smailuoju galu - blogai. Jei margučiai gerai lupasi, tai ir linai gerai
derės.
Velykų rytą valgytų kiaušinių lukštus lietuviai
ūkininkai nunešdavo į savo lauko rėžį ir užkasdavo, kad nuo ledų būtų apsaugoti
javai ir užaugtų geras derlius. Apie Veliuoną šeimininkė stropiai surinkdavo
kiaušinių lukštus ir sudegindavo, kad pavasarį viščiukai, žąsiukai ir kiti
paukščių jaunikliai lengvai iš lukštų ristųsi, gyvuliai greičiau numestų žiemos
plaukus, kad medžiai sprogtų, pradėtų keltis jauna žolė. Vištoms margučių lesti
neduodavo, kad jos nedarkytų pasėtų daržovių. Kiaušinius lietuviai seniau dažė
du kartus per metus – Jurginėms (jurgučiai) ir Velykoms (velykaičiai). Per
Jurgines, gindami gyvulius iš tvarto, ūkininkai (dažniausiai namų šeimininkės)
tarpduryje padėdavo kiaušinį (arba du). Pervaryti per kiaušinį gyvuliai turėjo
pasidaryti riebūs ir apvalūs. Paskui tą kiaušinį atiduodavo elgetai. Manyta,
kad tai esanti geriausia išmalda, nes duoda gyvą daiktą. Kitur šeimininkė
virdavo piemeniui du kiaušinius, kad gyvulių banda būtų sveika. Per Sekmines
papuoštos bandos prie kiemų laukdavo karvių melžėjos ir šeimininkės su
dovanomis – Sekminių kiaušiniais.
Liaudies medicina. Manoma, kad kiaušinis gali suteikti
gyvybę, kad jame yra susikaupusi gyvastį įkvepianti energija, padedanti
sergančiajam. Ši energija „ištraukdavo“ ligą, pyktį, žiaurumą ir visą blogį,
slypintį žmoguje. Pavasarį, kai atgimsta gamta, kiaušiniui buvo priskiriama
nepaprasta magiška galia. Buvo tikima, kad kiaušinis gali perimti žmonių ir
gyvulių ligas, nukreipti blogas akis, nuvalyti moralinius nešvarumus.
Kiaušinius valgydavo ligoniai, paliegėliai, jais apdėdavo žaizdas, pūlinius. Be
to, manyta, kad kiaušinis yra priemonė atsikratyti nevaisingumo. Nevaisingos
moterys esą valgydavusios žalius kiaušinius ir tapdavusios vaisingos. Taip pat
kiaušiniai saugoję nuo įvairių piktųjų dvasių ir užkerėjimų. Šventai buvo
tikima, kad kiaušinis turi magišką apsivalymo galią. Būtent ši gydomoji savybė,
buvo priskirta velykiniam kiaušiniui: jis būdavo ritinamas ligonio kūnu, o kad
žemė būtų derlingesnė – užkasamas į žemę. Patrynus kiaušiniu įgimtą žymę ir
paskui jį užkasus po durų slenksčiu, - žymė
dingsta. Duodant vaikams gerti pieno su trintais kiaušinių lukštais, - jie nustoja šlapintis į lovą. Kiaušinis dėl jame
slypinčio gemalo asocijuojasi su vitaline energija, todėl buvo naudojamas
sveikatai išburti ir vaisingumo kultuose, taip pat kaip stiprinantis maistas
kelionėje į anapusinį pasaulį aptinkamas įkapėse.
2007 m. balandžio mėn. Kaune ornitologai aukščiausio
Lietuvoje laukinio paukščio – pilkosios gervės – kiaušinius išrinko
nacionaliniais. Tų pačių metų balandžio pradžioje Kauno T. Ivanausko zoologijos
muziejuje buvo baigta įrengti ir pradėta eksponuoti laukinių paukščių
kolekcija. Joje buvo eksponuojama per 680 kiaušinių, priklausančių 196
sparnuočių rūšims, o visame muziejaus oologiniame (oologija – mokslas,
tiriantis paukščių kiaušinius) rinkinyje buvo 989 paukščių dėtys, o jose – per
3 500 kiaušinių.
Vilniuje, Pylimo, Šv. Stepono ir Raugyklos gatvių
sankirtoje esančiame skverelyje, stovi „Senamiesčio dominijos“ gipsinis kiaušinis,
kurį pirmąkart 2003 m. balandžio 17 d. išmargino keturių Lietuvos regionų –
Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos – tradicijoms atstovaujantys
tautodailės specialistai. 2007 m. balandžio 5 d. kiaušinį restauravo ir
išmargino menininkė Lijana Turskytė. Kiaušinio pagrindas išliko dramblio kaulo spalvos,
o marginant naudoti žali, pilki, gelsvi ir kiti atspalviai.
Kiaušinio
paslaptys
Žinoma legenda, kad Amerikos atradėjas Kristupas
Kolumbas buvo pakviestas į svečius pas visagalį kardinolą Mendozą. Svečių
prašymu prie stalo jis pradėjo pasakoti, kaip atrado Naująjį pasaulį (beje,
Kolumbas manė atradęs trumpiausią kelią į Indiją). Kažkuris iš svečių, labai
pasitikintis savimi, gūžtelėjęs pečiais tarė: „Taip viskas paprasta“. Kolumbas
paėmė virtą kiaušinį ir padavė jam sakydamas: „Pastatykite kiaušinį ant
smaigalio“. Visi bandymai buvo nesėkmingi. „Tai neįmanoma“, - tarė pašnekovas. Kolumbas atsakė, kad nėra nieko
paprastesnio, ir trinktelėjo kiaušinį smaigaliu į stalą sakydamas, kad nors tai
ir paprasta, bet reikia sugalvoti. Posakis Kolumbo
kiaušinis – tai nelauktos išeities iš sudėtingos padėties, paprasto sunkių
klausimų sprendimo simbolis.
J. Nekrašiaus nuotr. |
Visi žinome, kad atskirti kietai virtą kiaušinį nuo
žalio galima truputį pasukus jį ant lygaus paviršiaus. Virtas kiaušinis greitai
pradės suktis nustatyta kryptimi ir suksis gana ilgai. O štai žalias beveik
tuojau pat sustos. Kurgi čia paslaptis? Taip atsitinka dėl to, kad kietai
virtas kiaušinis sukasi kaip vientisa visuma, o žalio – vidus skystas, silpnai
susijungęs su lukštu. Todėl, kai kiaušinis pradeda suktis, skystas vidus dėl
inercijos atsilieka nuo lukšto sukimosi ir stabdo judėjimą.
Sakoma, kad rudi kiaušiniai maistingesni už baltus.
Vištos kiaušinio išorė neturi nieko bendra su jo vidumi. Kiaušinio spalva – nuo
grynai baltos iki tamsiai rudos – priklauso tik nuo lukšto paviršinio sluoksnio;
ją lemia vištos veislė. Baltos leghornų veislės vištos, vertinamos dėl
ištvermingumo ir dėslumo, deda tik baltus kiaušinius (kokios spalvos bus
kiaušiniai, galima sužinoti iš vištos ausies lezgelių: jei jie balti, tai ir
kiaušiniai bus balti, o jei raudoni, tai kiaušiniai bus rudi).
Rudų kiaušinių būna mažiau, nes vištos, dedančios
rudus kiaušinius, ne tokios dėslios, todėl vištidėse jos retesnės. Ir vien
todėl jų kiaušiniai dažnai esti brangesni – ne geresni, bet retesni ir niekas
neuždraus kiaušinių pardavėjui naudotis pirkėjų kvailumu (D. Feldmann. Warum ist die Banane krumm? Munchen,
1987).
2001 m. spauda rašė, kad JAV mokslininkai nustatė, jog
kiaušinius valgyti kasdien – sveika. Valgant kiaušinius cholesterolio kiekis
nedidėja, taigi jie neskatina širdies aterosklerozės. Kaip paaiškėjo,
reguliariai vartojant kiaušinius, palaikoma gera sveikata, tinkama fizinė
forma, aukštas intelektinis lygis, o svoris, mokslininkų teigimu, nedidėja.
Kiaušiniai turi didžiąją dalį vitaminų ir mikroelementų, kuriuos šiuolaikinė
medicina pataria vartoti žmogui kasdien. Juose daug baltymų, vitaminų D ir B12,
seleno ir cholino, amino rūgščių ir antioksidantų. Taigi žmogus, pradėjęs dieną
nuo įprastos kiaušinienės, gauna itin svarbų darbo dienai biologinį impulsą,
leidžiantį jam sėkmingai atlikti darbus, įsitikinę amerikiečių mokslininkai.
Beje, labiausiai pasaulyje kiaušinius mėgsta japonai, kurie mažiausiai serga
širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kiaušinis naudojamas magų praktikose, apeigose ir
būrimuose. Būrimas iš paukščių kiaušinių vadinamas oomantija. Kai kuriose burtų
knygose patariama naudoti tik juodos vištos kiaušinius, o prieš buriant atlikti
daugybę ritualų ir sukalbėti įvairias maldas. Kitas populiarus būrimo būdas – į
indą su vandeniu įleidžiamas kiaušinio baltymas su žiupsneliu druskos. Po kelių
valandų susiformavusi figūra duoda atsakymą į klausimą. Galima kartu virti
trynį ir baltymą bei burti iš figūros, kuri susidaro juos išpylus iš puodo į
lėkštę.
Jonas NEKRAŠIUS
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą