DAILININKO EDUARDO JUCHNEVIČIAUS KNYGOS ŽENKLAI

Dailininką Eduardą pažinojau maždaug nuo 1979 metų, teko dalyvauti jo parodose, lankytis studijoje, namuose. Jis buvo išskirtinė asmenybė tarp Šiaulių menininkų. Turėjo savo braižą, stilių, aštrų žvilgsnį ir tvirtą nuomonę įvairiais klausimais. Dažnai pasisakydavo ir apie kitų dailininkų, ypač jaunųjų, kūrybą, ieškojimus, eksperimentus, neretai išsakydamas kritiką, įsitraukdamas į polemiką apie šiuolaikinį meną, jo tendencijas.

Vėliau, 1992 metais, man grįžus gyventi ir dirbti į Šiaulius, dažnai su juo susitikdavome parodose, bibliotekoje, įvairiuose dailininkų susibūrimuose, jo studijoje. Buvome kaimynai, aš gyvenau netoliese, Dvaro gatvėje, tad su Eduardu dažnai susitikdavome gatvėje, pasišnekėdavome tiek apie darbą, tiek apie kūrybą, tiek apie dailininkus, parodas, ekslibrisus. Ne kartą teko lankytis pas dailininką namuose, studijoje, žiūrėti jo darbus, kalbėtis apie kultūrą, meną, poeziją.

Vieno tokio susitikimo metu 1995 m. gruodžio 30 d. „šabakštyne“, E. Juchnevičiaus studijoje, beveik dvi valandas (nuo 14.30 iki 16.15 val.) kalbėjomės apie jo kūrybą, poeziją. Būdinga sau maniera Eduardas mąstė apie pasaulį, gyvenimą, laikmetį, kūrybą, „chronikus“, politiką, istoriją, tikėjimą, kartu įterpdamas savo poeziją, ją komentuodamas. Šį mūsų pokalbį ir dailininko atsakymus į mano klausimus įrašiau į diktofoną¹.

Grafikoje ir ekslibrisuose liko ištikimas savo kūrybiniam braižui

Jau seniai domiuosi Šiaulių dailininkais, ypač grafikų kūryba. Kadangi nuo 1975 m. kolekcionuoju ekslibrisus, mane domina šios mažosios grafikos šiauliečių kūryba. Be dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų, susipažinau ir su šio dailininko mokinio Eduardo Juchnevičiaus grafika. Ji mane labai sudomino. Ypač ekslibrisai. Bene pirmuosius knygos ženklus E. Juchnevičius sukūrė 1960 metais. Juos jis kūrė linoleumo, oforto ir originaliomis technikomis.

 

Aut. Eduardas Juchnevičius. Ekslibrisas saugomas
ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Dailininkas pasakojo, kad kurti ekslibrisus jį paskatino Gerardas Bagdonavičius, o vėliau ir JAV gyvenantis kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas Vitolis E. Vengris, 1980 m. Čikagoje išleidęs albumą „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“, kuriame pirmą kartą spaudoje buvo pristatyta ir E. Juchnevičiaus ekslibrisų kūryba. Šiame albume buvo pateikti aštuoni E. Juchnevičiaus sukurti knygos ženklai: „Irenos ex librisas“, „Knyga Antano“, „Donato L. knyga“, „Iš knygų inžinieriaus Zenono J.“, „Tai – Eduardo knyga“, „Knyga Raimondo“, „Vitolio knyga“, „Ex libris. Kazio K. Rėžių 25“. Visi šie knygos ženklai sukurti iki 1980 metų. Šiame albume nurodoma, kad E. Juchnevičius sukūrė apie 30 ekslibrisų linoleumo, cinkografijos, oforto technikomis, kurie buvo eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje. Visi šie ekslibrisai sukurti būdingu dailininko Eduardo Juchnevičiaus stiliumi, jie, pasak Vitolio E. Vengrio, „tampa vien meno kūriniu ir savita dailininko pagarbos ar draugystės kitam asmeniui pareiškimo forma“².

Vinco Kisarausko sudarytame albume „Lietuvių ekslibrisas“, kuris buvo išleistas 1991 m., pateikti keturi dailininko Eduardo Juchnevičiaus sukurti ekslibrisai: „Knyga Toleikio“ (1976, X1, 122 x 118), „Česlovo Nemuno“ (1970, C3, 156 x 120), „Iš inžinieriaus Zenono J. Knygų“ (1975, C3, 122 x 105), „Kastuko Č“ (1975, P1, 103 x 103). Dailininkas ir lietuviško ekslibriso tyrinėtojas Vincas Kisarauskas, pristatydamas E. Juchnevičiaus kūrybą, rašo: „Dirba lakštinės grafikos, ekslibriso, plakato, tapybos srityse, rašo eilėraščius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1960 m., yra sukūręs apie 50 – X3, C3, P1 technikomis. Groteskiniai E. Juchnevičiaus žmonių-paukščių vaizdai asocijuojasi su Odisėjo kelionių nuotykiais“³.

1985 m. dirbdamas Pakruojyje organizavau respublikinį ekslibrisų konkursą „Pakruojis – 400“. Pakviečiau jame dalyvauti E. Juchnevičių. Jis šiam konkursui sukūrė keturis knygos ženklus: „Exlibris. Pakruojo TSO“ (1985, X3, 208 x 245), „Ex libris. R. Čarna“ (1985, X3, 244 x 257), „Ex libris. Pakruojo liaudies teismas“ (1985, X3, 222 x 276), „Ex libris. Algis Švėgžda“ (1985, X3, 248 x 258)⁴. Dailininkas Kalėdų ir Naujųjų metų proga yra atsiuntęs savo sukurtų sveikinimo atvirukų – P. F. (1986, 1989 m. ir kt.).

Dailininko kūrybiniame palikime yra ir daugiau jo sukurtų knygos ženklų: „Ex libris. J. D.“ Malonūs klausytojai. 1978.VI.08. Alsėdžiai“, „Vitolio knyga“, „Iš knygų inžinieriaus Zenono J.“, „Irenos ex libris“, „Donato L. knyga“, „Lenos ex libris“, „Ex libris Dalia Tarvydaitė“ (su kaukole ir gėle) ir kt. Manau, kad dar ne visi E. Juchnevičiaus sukurti ekslibrisai yra surinkti. Nemažai jų yra nusėdę pas kolekcininkus ir dailininko kūrybos gerbėjus.

E. Juchnevičiaus sukurti knygos ženklai originalūs, įdomūs, turintys savo stilių. Dailininkas, baigęs kurti raižinį ir spausdindamas juos, vartojo juodus dažus, taip gaudamas juodą ir baltą raižinį. Jo sukurtuose ekslibrisuose vaizduojami mitologiniai, bibliniai motyvai, smulkios architektūrinės detalės, klasikinė simbolika. Iš jų paminėtini ekslibrisai yra sukurti iš Šiaulių krašto kilusiems dailininkams, kultūros ir visuomenės veikėjams: „Knyga Raimondo“, „Ex libris J. D.“, „Ex libris Zenonui Jurgelioniui“, „Ex libris Jono Nekrašiaus“ ir kt.

Norėdamas turėti savo bibliotekai E. Juchnevičiaus grafikos darbą, 2000 metais jo paprašiau grafikos technika sukurti man knygos ženklą. Taip mano rinkinyje atsirado E. Juchnevičiaus knygos ženklas „Ex libris Jono Nekrašiaus“. Jis visą knygos ženklo tiražą atspaudė mišria technika ant specialaus popieriaus. Jame pavaizduoti du išminčiai, skaitantys knygas. Piešinio centre – du mitologiniai žvėrys, vaizduojantys blogio ir gėrio kovą, įvairios laužytos linijos išryškina veiksmo įtampą. Po šiuo piešiniu užrašas „Ex libris. Jono Nekrašiaus“, dailininko inicialai „E. J.“ ir knygos ženklo sukūrimo data „2000“. Dailininkas visą atspaustų ekslibrisų tiražą pasirašė, sunumeravo nuo 1 iki 50 (1/50 ir t. t.) ir įrašė sukūrimo metus „2000“.

Pasak dailininko Petro Repšio, „E. J.[uchnevičius] tapo tikruoju Gerardo Bagdonavičiaus įpėdiniu ir neabejotinu meno lyderiu Šiaulių padangėje“⁵. Tai pasakytina apie E. Juchnevičiaus kūrybą grafikos srityje. Pasak menotyrininko V. Kinčinaičio, „Juchnevičius gerai išmoko šiuolaikinio meno abėcėlę ir iš jos padarė koliažą: įvairiausi savarankiški ir stiprūs stiliai sumaišyti, sukurta savotiška Juchnevičiaus ikonografija“⁶.

Vieno pokalbio metu fotografas ir keliautojas Pauliumi Normantas papasakojo, kad jis 1988 m. padėjo organizuoti Eduardo Juchnevičiaus parodą Ištvano Batoro muziejuje Vengrijoje. Vengrijoje buvo didelis susidomėjimas šio lietuvio dailininko kūryba. E. Juchnevičius po šios parodos dalį savo darbų, 40 grafikos lakštų, dovanojo Vengrijos nacionaliniam  muziejui.

Jonas Nekrašius          

Nuorodos

 1. Eduardas Juchnevičius. Autobiografija. 1991 m. gegužės 7 d. Rankraštis saugodamas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

1. Pokalbis su Eduardu Juchnevičiumi jo studijoje Šiauliuose, 1995 m. gruodžio 30 d. Pokalbio  įrašas diktofono juostoje. Saugoma autoriaus archyve.

2. Vitolis E. Vengris. Lithuanian bookplate. Lietuvių ekslibrisai. Lithuanian Library press, Inc. and Loyola University Press. Chicago, Illinois, 1980, p. 61, 128-133.

3. Lietuvių ekslibrisas. (Sud. V. Kisarauskas). Vilnius: Vaga, 1991, p. 24, 97, 99, 235.

4. Ekslibrisų paroda „Pakruojis 400“. Katalogas (sud. Jonas Nekrašius). Pakruojis, 1985, p. 65.

5. Petras Repšys. „Apie bičiulius grafikus“. – Šiaurės Atėnai, 2009 rugpjūčio 21, p. 6.

6. Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio monologai apžiūrinėjant Eduardo Juchnevičiaus parodą Šiaulių dailės galerijoje. – Šiaulių kraštas. Atolankos, 1996 sausio 18, p. 10.