Rodomi pranešimai su žymėmis Utenos apskr.. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Utenos apskr.. Rodyti visus pranešimus

2026 m. balandžio 11 d., šeštadienis

"MAN TAIP ĮDOMIAU...": ATMINIMŲ VAKARAS KLEMENSUI KUPRIŪNUI UTENOJE

 

Parodos, skirtos dail. Klemenso Kupriūno atminimui, pristatomasis stendas ir ekslibrisas ant paminklo.
Apie dailininką skaitykite laikraštyje "Utenos diena" (2026 m. balandžio 10 d., p. 4).

„Man taip įdomiau. Kai visi tarpusavyje draugauja – reiškiniai, įvykiai, žmonės, jau išėję ir dar esantys.“ Taip kalbėjo šviesios atminties dailininkas Klemensas Kupriūnas (Klemas), paklaustas, kodėl viename ekslibrise tiek daug veikiančių asmenų pavardžių.

2026 m. balandžio 10 d. Klemo įdomi svajonė išsipildė – deja, be jo, bet apie jį. Susitikti, pakalbėti, prisiminti ir sudėlioti atminimų dėlionę Utenos Kamerinio teatro salėje susirinko uteniškiai, Klemo šeimos nariai, „Verdenės“ klubo nariai, laikraščio „Utenos diena“ redaktorius, bičiuliai, dailininkai, aktoriai, klasės draugai ir mes –  Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narės Asta Kaktytė ir Lolita Braza.

Kiekvienas kalbantysis turėjo savo patirtinę draugystės istoriją – vieni liūdną, kiti džiugią, bet visos jos buvo apie Žmogų. Apie Žmogų, į kurį mėgdavo kreiptis pats dailininkas. Matyt, jis buvo jautrus kiekvienam sutiktajam, negailėdavo patarimų, dalydavosi svajonėmis, istorijomis, prisiminimais, pagalba, materialiais dalykais. Tą prisiminimų vakarą, skirtą jo 75-ajam gimtadieniui paminėti, visų mūsų susirinkusiųjų lūpose garsiausio Utenoje Žmogaus vardas buvo linksniuojamas įvairiausiose gyvenimiškose situacijose.

Prieš sukakties paminėjimą dailininko Klemenso Kupriūno (Klemo) artimieji, bičiuliai ir viešnios iš Povilo Višinskio bibliotekos kartu aplankė jo amžinojo poilsio vietą. Netradiciškai meniškas kapavietės papuošimas autoriniu ekslibrisu privertė nuščiūti – paminklo kairėje pusėje puikavosi Klemo ekslibrisas, išpjaustytas metale. Jame įrašas: „Myliu meną ir poeziją. Noriu kavos ir obuolių sūrio.“

Tai dar vienas netradicinis knygos ženklo panaudojimas, iš karto priminęs dailininką nuo Linkuvos – kad populiarinti ekslibriso meną galima ir po gyvenimo...

Lolitos Brazos inf.

2024 m. vasario 19 d., pirmadienis

EKSLIBRISŲ KŪRĖJUI ALGIRDUI INDRAŠIUI ATMINTI

 

IN MEMORIAM ALGIRDAS INDRAŠIUS
(g. 1937 03 02 Traidžiūnuose, m. 2024 02 19 Vyžuonose) 




Žinojimas, kad mes neamžini, Tavo gyvenimui suteikė jėgos, prasmės ir įkvėpimo. Visą, ką darei, buvo nuspalvinta meilės spalva. Meilė žmogui, kūrybai ir Lietuvai. Kiemelyje daugiaplanės medžio skulptūros, pasakojančios Lietuvos istoriją, namie – mini galerija talpinanti maksimalų skaičių drobių ir ekslibrisų.  Mokėjimas priimti svečią ir atvirauti, tai liudijimas, kad mokėjai gyventi, Algirdai!

Visas tavo nueitas kelias buvo kitoks: sunkus, įdomus ir tikint tik savo jėgomis. Tave lydėjo kūrybos mūza, kas suteikė jėgų keltis net ir tuomet, kai rodėsi neįmanoma.

Jaukus namelis Vyžuonų kalvotoj gatvėj suteikė išskirtinumo – čia gyvena dailininkas! Ant gelsvo namo sienos puikuojasi išmonės vaisius – medinis drožtas ekslibrisas, kokio nėra Lietuvoje.

Ekslibrisus kurti pradėjai, kai mes budome iš gilaus sapno apie  laisvę, o dabar kursime mes, Tavo garbei ir atminčiai.

Lolitos Brazos inf.


2022 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

KELIONĖ PAS EKSLIBRISŲ KŪRĖJUS PAŽĖRĖ NETIKĖTŲ ATRADIMŲ

 

Menininkas ekslibrisų kūrėjas Algirdas Indrašius (2022)

Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Dailininkas žymus tuo, kad yra sukūręs nemažai tapybos, akvarelės, metalo plastikos, grafikos kūrinių, paminklų, skulptūrų ir, žinoma, ekslibrisų. Tai, kad A. Indrašius iš tiesų talentingas, įsitikino ir projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai. 

Apsilankę menininko sodyboje, iš karto pasijutome tarsi kūrybos darbų galerijoje-muziejuje. A. Indrašius didelę savo namų dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai. Kieme rikiuojasi monumentalios medinės skulptūros darbai: spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais.

Menininko Algirdo Indrašiaus sodyboje "Ex libris" (2000, medžio raižinys)
Didelį įspūdį paliko ir kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengta literatūrinė ekslibrisų ekspozicija, šalia kurios menininkas ir buvo paprašytas išsamiau papasakoti apie savo, kaip ekslibrisų kūrėjo, pradžią. Kūrėjas atskleidė daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, sužinojome, kad dalyvavo daugiau nei 70-yje parodų, konkursų. Už meniškus ekslibrisus yra pelnęs gausybę įvairių apdovanojimų. Išsiaiškinome, kodėl jo ekslibrisuose dominuoja būtent baltos erdvės ir juodos dėmės sąskambiai, bei tapo aišku, kokiu savo kurtu ekslibrisu A. Indrašius didžiuojasi labiausiai. Ne gana to, menininkas mums padovanojo grafikos darbelių, reikšmingų katalogų, reikalingų rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

 

Ekslibrisų kūrėja Lolita Braza (2022)

Daugiau peno kultūriniams apmąstymams mums įpūtė ir dailininkė Lolita Braza. Apsilankę pas ją atokioje sodyboje, ne tik pasigėrėjome gamta, bet ir sužinojome, kokią svarbią dalį jos gyvenime užima ekslibrisai. Dailininkė atskleidė, iš ko semiasi įkvėpimo, ką savo kūriniais nori pasakyti bei kuo išsiskiria iš kitų menininkų. O jūs ar žinote, kokia ypatybe pasižymi L. Brazos kurti ekslibrisai?

Atsakymus į šį ir kitus klausimus apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.




2022 m. gegužės 23 d., pirmadienis

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ KLEMENSĄ KUPRIŪNĄ

 

Klemenso Kupriūno autoekslibrisas

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, ekslibrisų dailininkų bendruomenė praneša, kad eidamas septyniasdešimt antruosius metus mus paliko dailininkas iš Utenos Klemensas Kupriūnas. Klemensas Kupriūnas (Klemas) gimė 1951 m. Linkuvoje. Pakruojo kraštui menininkas liko ištikimas visą gyvenimą, ilgėjosi ten gyvenančiųjų, pasakodavo įvairius atsiminimus. Paskutinė Klemo ekslibrisų paroda, surengta 2021-ųjų birželio mėnesį Žeimelio krašto muziejuje, tapo vertinga dovana ir meilės išraiška savam kraštui.

Klemas buvo aktyvus knygos ženklo propaguotojas, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, rašė eiles, straipsnius, rengė plenerus, organizavo ne vieną ekslibriso konkursą, turėjo sukaupęs gausią kitų ekslibrisininkų darbų kolekciją, priklausė Vilniaus ekslibrisininkų klubui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma per keturis šimtus Klemenso Kupriūno dovanotų ekslibrisų.

Mielas dailininke, Klemai, atsivėrė Šviesios durys į amžinybę ir stebuklingi paukštukai tegul čiulba giesmes vien tik Tau, o kopėčios, atremtos į debesis, lai lieka tik simboliu ekslibrise, kurių Tavo darbščios rankos sukūrė ne vieną dešimtį, šimtą, tūkstantį...

Lolitos Brazos inf. 



2021 m. spalio 15 d., penktadienis

POETIŠKAI SPARNUOTI, SMALSŪS IR ŽAISMINGI KLEMO EKSLIBRISAI: PARODA ŠIAULIUOSE

 

Klemensas Kupriūnas, Utena, 2020

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje nuo 2021 m. spalio 15 iki lapkričio 15 d. eksponuojama Klemenso Kupriūno iš Utenos ekslibrisų paroda. Parodai tekstą parengė ilgametė dailininko bičiulė Lolita Braza. Daugiau apie parodą skaitykite kasmetiniame bibliotekos leidžiamame ekslibriso parodų kataloge.

Astos Kaktytė info.


2021 m. liepos 1 d., ketvirtadienis

SENDAIKČIŲ TURGUJE RASTAS LOBIS – DRAUGYSTĘ SUSTIPRINANTYS EKSLIBRISAI

Klemenso Kupriūno autoekslibrisai 


Pradėjus įgyvendinti projektą „Lietuvos ekslibrisokūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ teko lankytis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (VAVB). Čia susipažinau su informacinių išteklių centro vadove Asta Kazakevičiūte-Bankauskiene. Jaukiose, renovuotose bibliotekos erdvėse kalbėjomės apie knygos nuosavybės ženklus. Iš šviesios ir labai malonios bibliotekos darbuotojos pasisėmusi žinių grįžau į Šiaulius. Po kelių mėnesių ant savo stalo radau siuntinį iš VAVB.  Asta įvertinusi mūsų svarbią misiją, – kaupti lietuviškuosius ekslibrisus ir supažindinti visuomenę su jų kūrėjais, – Vilniaus sendaikčių turguje nupirko kelis įdomius eksponatus.

Rankose laikiau  ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui dovanotus dailininko Klemenso Kupriūno, kaip jis pats save pristato Klemo pa Utenas, 4 įrėmintus ankstyvosios kūrybos ekslibrisus. 2 iš jų, – autoekslibrisai, – atskleidžiantys originalią, ekspresyvią kūrėjo asmenybę.

Netikėtai prasidėjusi pažintis peraugo į dalinimąsi ekslibrisais. Visada žinojau, kad ekslibrisai suartina žmones, bet vis tiek nustebina, kai tai patiri pats.

A. Kaktytės info.