KAUNE IR ŠIAULIUOSE PRISTATYTA PARODA „DAUGIAU NEI EKSLIBRISAS“

 

Lolita Braza savo jubiliejinėje ekslibrisų parodoje (ŠAVB, 2024 09 05)

Lolita Braza nenustoja stebinti savo kūrybiniais ieškojimais. Tuo buvo galima įsitikinti Ąžuolyno bibliotekos Galerijoje nuo 2024 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 7 d.  eksponuotoje dailininkės parodoje „Daugiau nei ekslibrisas“. Iki šių metų spalio 1 d. šią parodą galima apžiūrėti ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje. Svarbiausias parodos „Daugiau nei ekslibrisas“ tikslas – šviesti lankytojus, sudominti juos ekslibriso menu, o dailininkei tai paskata naujiems kūrybiniams ieškojimams ir pažintims, nes, kaip sako ji pati, „kiekvienas, kuris skaito knygas, nusipelno ekslibriso sau“.

Dianos Janušaitės inf.

JUBILIEJINĖ EKSLIBRISŲ PARODA LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKOJE – ALFONSUI ČEPAUSKUI PAGERBTI

Paroda veiks iki kovo 29 d. Apie parodą skaitykite.

LMB inf.

EKSLIBRISŲ KOLEKCININKUI VITOLIUI E. VENGRIUI SUKAKO 80 METŲ

Vitolis E. Vengris GBEF narių susirinkimo dieną Šiauliuose prie G. Bagdonavičiaus stendo "Aušros" muziejuje 2022-11-06. A. Kaktytės nuotr.

2023 m. sausio 19 d. lietuviško ekslibriso tyrinėtojas ir kolekcininkas Vitolis Enrikas Vengris švenčia garbingą jubiliejų. V. E. Vengris domisi įvairiais meniškais, t. y. jam patinkančiais darbais, nepriklausomai nuo to, iš kur jie ir kieno daryti. Savo kolekcijoje jis turi daug šiuolaikinių lietuvių dailininkų darbų. Kolekcininkas renka tiek lietuvių dailininkų, tiek ir kitų šalių dailininkų ekslibrisus, kurie jį žavi kaip grafikos kūriniai. Tokių yra nemažai – iš viso pasaulio pačių įvairiausių knygos ženklų. V. E. Vengris ne tik kolekcionuoja knygos ženklus, bet ir mielai dalijasi informacija  apie juos su ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu. Būdamas fondo tarybos narys, jis daug prisideda įgyvendinant projektą „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“, rengiant metinį ekslibriso parodų katalogą. Nuoširdžiai jam dėkojame už bendradarbiavimą populiarinant knygos ženklą ir fondui perduotą svarbią medžiagą apie ekslibrisus.

Dianos Janušaitės inf.

PROFESORIUS VYTENIS RIMKUS – KNYGOS IR MENO ŽMOGUS

Skiriama prof. Vytenio Rimkaus 90-ajam jubiliejui

Sveikiname Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narį, profesorių Vytenį Rimkų garbingo jubiliejaus proga ir linkime ilgų gyvenimo metų, neblėstančios energijos ir sveikatos, kūrybinės kibirkšties ir gražių darbų Lietuvos labui.

Aut. Lolita Braza,  1987 m., X3

Prof. V. Rimkaus atsakymai į 2011 m. rugpjūčio 7 d. anketą apie asmeninę biblioteką ir spaudos leidinių kolekciją.  Rankraštis saugomas šio rašinio autoriaus archyve.

Vytenis Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 dieną. Knygomis domisi nuo vaikystės. Mokydamasis pradinėje mokykloje knygutes skaitė ir jas rinko kartu su sesutėmis. Namie buvo didelė tėvo, Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo Jaroslavo Rimkaus (1888–1976), biblioteka. V. Rimkus atsimena puikiąją dailininko K. Šimonio iliustruotą „Eglę žalčių karalienę“, JAV rašytojo E. R. Barouzo „Tarzaną“, kitas knygas. Gresiant trėmimams jo tėvas savo biblioteką išvežė pasaugoti dviem kaimynams. Grįžęs iš tremties ir lagerio, tėvas vieną didesnę bibliotekos dalį rado net nepaliestą, o kitos neliko; ten augusių vaikų pasidarytos spalvotos iškarpos buvo plačiai paplitusios tarp apylinkės paauglių. V. Rimkaus kruopščiai kaupta gimnazijos laikų bibliotekėlė taip ir dingo be pėdsakų, o kartu ir pašto ženklų kolekcija.

1958 m. grįžęs iš tremties, V. Rimkus pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Mokydamasis Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) akademijos I. Repino dailės institute pirkdavo vos ne visus leidinius apie meną. Susikaupė krūvos ir smulkiųjų leidinių – parodų katalogų, bukletų, teatrų, koncertų programų. Pamažu susiformavo leidinių grupės: apie meną (albumai, parodų katalogai), istoriją, kraštotyrą, lituanistiką, dar apie tremtį Sibire, įvairios enciklopedijos, žinynai ir žodynai. Knygų profesorius turi daugiau kaip keletą tūkstančių, jos sugrupuotos pagal įsigijimo metus, iš dalies – pagal formatus ir temas. Jų esama visuose buto kambariuose, rūsyje, garaže, šiek tiek ir atgautoje kaimo sodyboje. Daugiausia knygų lietuvių ir rusų kalbomis, dar yra lenkiškų, latviškų, estiškų, angliškų, vokiečiškų, po vieną kitą – kitomis kalbomis. Yra lietuviškų ir lenkiškų knygų, išleistų XVIII ir XIX a. Taip pat daug įrištų laikraščių ir žurnalų komplektų („Kultūros barai“, „Pergalė“, „Literatūra ir menas“ ir kt.). Savo asmeninėje bibliotekoje saugo tarpukariu leistus žurnalus: „Kultūra“, „Gimtasai kraštas“, „Lietuvos mokykla“, „Skautų aidas“, „Naujoji Romuva“, „Šaulė“, visą „Kūrybos“ (1942–1944) komplektą, yra paskirų to meto laikraščių numerių. Didesnė smulkiosios literatūros (katalogai, bukletai, turistinė literatūra, žemėlapiai) dalis sugrupuota į aplankalus atsižvelgiant į šalis, temas ir kt.

V. Rimkui vertingiausi yra šie leidiniai: 1930 metų Vytauto Didžiojo albumas (originalas), už 500 Lt pirktas pasaulio atlasas. Yra daug autografuotų knygų (S. Šalkauskio, J. Paukštelio, T. Ivanausko, J. Balčikonio ir kt.). Dr. J. Šliūpo autografuotas knygas padovanojo Šiaulių universiteto dr. J. Šliūpo fondui. Turi nemažai vertingų dokumentų, laiškų (vieną dr. J. Basanavičiaus, K. Korsako, J. Grušo ir kt.), įdomių tarpukario laikotarpio fotografijų: Šiaulių berniukų gimnazijos (100 vnt.), tremties (apie 100 vnt.), tautodailininkų darbų ir kt. Yra nemažai Šiaulių ir kitų vietovių atvirukų, dailės kūrinių reprodukcijų. Profesorius yra sukaupęs gausybę segtuvų su vertinga medžiaga apie dailininkus G. Bagdonavičių, A. Krištopaitį, V. Trušį, A. Toleikį, A. Tyčiną, A. Visockį, liaudies meistrus, tautodailininkus, iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, parodų lankstinukų ir katalogų, kvietimų, Šiaulių tema ir šiauliečiams sukurtų knygos ženklų. Jis turi nemažai dailininko G. Bagdonavičiaus piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų, ekslibrisų. Iš savo rinkinių yra surengęs parodų, davęs daug eksponatų bendroms (atvirukų, ekslibrisų, dokumentų ir kt.) parodoms.

V. Rimkus apie save yra pasakęs: „Aš specialiai nieko nekolekcionuoju, bet jei pakliūva į rankas, nieko neišmetu“. Jo vertingoje asmeninėje bibliotekoje saugomos knygos su autorių autografais ir dedikacijomis, gausybė paveikslų, fotografijų, knygos ženklų, įvairių meno kūrinių, rankraščių, istorinių dokumentų ir kt.

Jonas Nekrašius

EKSLIBRISAI LIETUVOS NACIONALINEI MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAI

2019 m. gruodį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) šventė 100 metų jubiliejų. Šia ypatinga proga Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka nusprendė originaliai pasveikinti LNB – ŠAVB kolektyvas kūrė jubiliejui skirtus ekslibrisus, į kuriuos sudėjo pačius nuoširdžiausius savo sveikinimus. Daugiau skaitykite.

PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI –500“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

2018 metais Lietuvos kultūros ir meno istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo superekslibrisui – sukako 500 metų. Šiai sukakčiai paminėti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) nuo kovo iki lapkričio vykdė projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujausios kryptys“, skirtą ne tik  dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, bet ir visiems, besidomintiems ekslibriso raida.

Projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“ sudarė keturios dalys: ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės, ŠAVB pranešimas lietuviško ekslibriso tema XXXVII FISAE kongrese Prahoje, tarptautinis ekslibrisų forumas Šiauliuose ir specialiai šiam projektui išleistas leidinys.

ŠAVB septynis projekto mėnesius vyko kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo. Pravesti 44 knygos ženklo kūrimo užsiėmimai 597-iems projekto dalyviams. Užsiėmimų dalyviai kūrė sau dovanas – ekslibrisus, naudodami antrines žaliavas, galiausiai atskleisdami svarbiausias ekslibriso savybes. Edukacinėse veiklose dalyvavo: Šiaulių miesto ir rajono moksleivių, regiono bibliotekininkų, sportininkų, Valstybinės mokesčių inspekcijos grupės. Vyko individualūs ekslibriso kūrimo užsiėmimai, kurių dalyviai – Lietuvos rašytojai, politikai. Dirbtuvėse ekslibrisus kūrė tokie žinomi žmonės kaip dr. Stasys Šedbaras, Selemonas Paltanavičius, Aušra Maldeikienė, Aušra Mažonė, prof. Liudas Mažylis ir kt.

Linoraižinys naudojant baltąją liniją. Ekslibrisas sukurtas tarptautinio forumo
„Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinėse dirbtuvėse.

Tarptautinio forumo metu, spalio 26-27 dienomis, greta pranešimų vyko net 6 skirtingos kūrybinės dirbtuvės, kuriose įvairias (ne)tradicines ekslibrisų gamybos technikas demonstravo svečiai iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse galėjo dalyvauti visi norintys pasigaminti savo ekslibrisą ir išmėginti naujas technologijas bei neįprastas, unikalias grafikos technikoms priemones. Meno specialistams ir visuomenės nariams ekslibriso kūryba pristatyta kaip viena meninės raiškos formų, kaip technologiškai (ne)sudėtingas, bet smagus saviraiškos būdas.

Forumo kūrybinėse dirbtuvėse.

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

LIETUVOS DAILININKŲ EKSLIBRISŲ PARODA. TARPTAUTINIS FORUMAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO

VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Ekslibriso menui, kaip ir smuikavimui,

reikia jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo

Antanas Olbutas, lietuvių dailininkas

     Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams, prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.

Virgilijus Augustinas Burba

     Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27 Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400 įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001).  Surengė individualias ekslibrisų parodas Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.

Apdovanojimai: garbės medalis – 1986, 1988 metais tarpt. ekslibrisų bienalėse Malborke (Lenkija); premijos – 1984 m. tarptautinio ekslibrisų konkurse Kortonoje (Italija) paskatinamoji premija (už Kortonos miestui skirtus ekslibrisus), 1988 m. tarptaut. G. D‘Annunzio ekslibrisų konkurse (abi Italijoje), 1997 m. tarptaut. Ekslibrisų konkurse „Pro Loco Roccalbegna“ Milane, 2006 tarptaut. Ekslibrisų konkurse „IX parolimpinės Turino žaidynės“ (abi Italijoje) ir kt.

       Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“. 

Alfoncas Čepauskas

      Čepauskas Alfonsas, g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai. Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,  E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą: grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų („Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010, ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui.

      Apdovanojimai: 1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje (Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“ Luino mieste (Italija) pažymėjimas,  2010 m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978), Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų.

      A.Čepauskas apie knygos ženklą yra pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys“.

      

Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas Antanas, g. 1932 03 08 Olendernės k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Tapytojas, skulptorius, grafikas. Ekslibrisus kuria nuo 1962 m., yra sukūręs apie 500 knygos ženklų įvairia grafikos (Vinco K. 1965, Rimanto Dichavičiaus. 1975, Algirdo Dembinsko. 1981, Enzo Pellai. 1990, Zigmo Tamakausko. 2001). Nuo XX a. 7 d-mečio vid. pradėjo kurti autorine spalvota  plastmasės raižinio technika. A. Kmieliauskas apie savo autorinę techniką pasakojo: „Ekslibrisus aš pradėjau daryti nauja savo sugalvota technika. Viskas yra pakankamai dviprasmiška... Yra jau seniai žinomos grafikos technikos ir jas naudojant padaryta labai gerų darbų, o mano technika darbui labai nepatogi. Kadangi taip daugiau niekas nedaro, tai išlaikydamas sukurtą stilių ir darydamas klišes aš sugaištu labai daug laiko... Kol tą mažą darbą padarau laiko reikia sugaišti kartais daugiau, kaip prie didelės skulptūros...  Kurdamas ekslibrisą atrandi įvairių eksperimentavimo galimybių. Kad šis mažo formato kūrinėlis būtų įdomus, dažnai ieškai vis kitokios struktūros, piešinio kompozicijos, reljefo ar kolorito. Daugelio idėjų negalėdamas įgyvendinti monumentalioje tapyboje, jas vienaip ar kitaip perteikiau knygos ženkluose. Ne visada buvo įmanoma parodyti savo sukurtą skulptūrą, freską, tapybą, o tūkstančiai ekslibrisų atspaudų pasklido per Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkus. Knygos ženklai tapo nuoširdžiausia meno gerbėjų bendravimo forma“.  1966 m. A. Kmieliauskas pirmąkart dalyvavo Čekoslovakijoje vykusioje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. Nuo 8 dešimtmečio daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibriso parodų D. Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, kt. šalyse dalyvis.

     Apdovanojimai: 1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m. – tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir kt.

      Prof. V. Rimkus apie šio dailininko kūrybą rašo:  „A. Kmieliauskas svariai įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai buvo būdas ir galimybė  su jais dalyvauti užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią spalvotosios grafikos techniką. Visi  jo sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą ir meilę knygai“.

     

Mindaugas Petrulis

Petrulis Mindaugas, g.  1958 06 15 Baltininkų k., Telšių r. Grafikas. Dizaineris. Ekslibrisus pradėjo kurti 1981 m. studijuodamas LVDI. Yra sukūręs per 200 ekslibrisų įvairiomis grafikos technikomis ir kompiuterine grafika (Birutės P. 1984,  Zigmo Gėlės. 1985, „Titnago“ spaustuvė. Pakruojo filialas. 1986,  Klaipėdos m. centrinė biblioteka. 1988,  Valerijono Juciaus. 2001, Jono Basanavičiaus. 2011,  Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016,). Nuo 1983 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

      Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų konkurso II premija (1986) ir kt.

     Prof. V. Janulis apie šio autoriaus sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto, kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams. Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą. Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.

    

Petras Repšys

Repšys Petras, g. 1940 09 26 Šiauliuose. Grafikas, medalininkas, tapytojas, skulptorius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969, jų yra sukūręs per 100 cinkografijos, litografijos, šilkografijos ir kt. technikomis (Vilniaus universiteto biblioteka 1969, Aktoriaus Laimono Noreikos. 1971, S. Gedos. 1971,  Sigitas Katkus. 1977, Mikas Vilutis. 1977, Pranas Morkus. 1980. L; Norberto Vėliaus. 1981. L, Baltramiejaus Remigijaus. 1981 ir kt.). Nuo 1970 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose-konkursuose: XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese (1970), V ir VI tarptautinėse šiuolaikinio ekslibriso bienalėse Malborke (Lenkija) ir kt.

      Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso klubo prizu (1971) ir kt.

       P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo: „Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos, serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales, tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.

      Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys, kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską.

      Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.

Jono Nekrašiaus inf.

Projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500“ organizatorė:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai: 

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

POVILO ŠIAUČIŪNO EKSLIBRISŲ KELIAS

Jubiliejinė dailininko paroda.

Parodos laikas: 2018 m. rugpjūčio 5 – 31 d.

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Povilas Šiaučiūnas, 2010 m., X3, 70x65

Pristatant asmenybę svarbu pradėti nuo biografijos faktų: kada gimė, kur mokėsi, ką kūrė, kokias rengė parodas ir t. t. Toks aprašymas gana įprastas, įspraudžiantis žmogų į rėmus. O Povilo Šiaučiūno mažosios grafikos darbai tarsi prašosi lygiaverčio pasakojimo – satyriško, minimalistinio ir taupaus.

Baigęs, regis, kone visų garsiausių vyresnės kartos Lietuvos menininkų kalvę – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau ir Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių dailininkas dirbo labai įvairius darbus: nuo buitinių paslaugų vitrinų apipavidalinimo, gamyklų interjerų ir eksterjerų kūrimo iki knygų iliustravimo, žurnalo techninio redaktoriaus ar kurčiųjų mokyklos mokytojo pareigų. Šios asmenybės aprėpties spektras labai platus ir jau nestebina, kad šalia visų oficialių darbų, savo kūrybiniam alkiui patenkinti, menininkas kūrė karikatūras, estampus ir ekslibrisus. Nemažai jų sukurta tokiems žymiems žmonėms kaip Donatas Banionis, Vitas Matuzas ar Vincas Kisarauskas. Ir net kelių rūšių skirtingi ekslibrisai skirti Tadui ir Kristinai – dailininko vaikams. Šie ekslibrisai itin jaukūs, naivūs ir paprasti. Vos kelios stambios detalės, simboliai atskleidžia vaiko pasaulio esmę ir paprastumą. Tai atskleidžia, kokią svarbią vietą vaikai užėmė menininko gyvenime ir kaip glaudžiai kūryba susijusi su jo kasdienybe. 

Kita ryški Povilo Šiaučiūno knygos ženklų tema – portretiniai ekslibrisai. Ši kūrybos kryptis sietina su išlavintu įgūdžiu piešti karikatūras. Knygos ženklo savininkų profiliai išraižomi taip tiksliai ir atpažįstamai, kad net sunku patikėti kūrinėlį esant atspaudu, o ne tušo piešiniu. Dailininko ekslibrisams būdingas primityvumas, stambios figūros ir elementų taupumas, minimalistinėje kompozicijoje telpa visos išraiškai reikalingos prasmės.

Povilo Šiaučiūno istorijai prasidėjus Anykščių rajone, gyvenimas jį vingiuotais keliais nuvedė į Panevėžį. Ten Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai sukaupė nemažai įvairių leidinių apie menininką. P. Šiaučiūnas dalį savo ekslibrisų padovanojo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, iš jų bibliotekoje surengta paroda.

Menotyrininkė

Gražina Montvidaitė

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 82x54

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 75x60

Povilas Šiaučiūnas, 1986, X3, 76x70

Povilas Šiaučiūnas, 1989 m., X3, 80x75

EKSLIBRISAI VITOLIUI ENRIKUI VENGRIUI

Arūno Baltėno nuotr.

Iš Vitolio E. Vengrio asmeninio albumo.

2018 m. vasario 21 d. 16 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje atidaryta jubiliejinė ekslibrisų paroda iš Vitolio Enriko Vengrio kolekcijos. Renginyje dalyvavo Lietuvos ekslibrisų tyrinėtojas ir kolekcininkas V. E. Vengris.

Vitolis E. Vengris parodai atrinko jam skirtus Lietuvos ir pasaulio dailininkų sukurtus ekslibrisus. 

Parodoje eksponuojama 10 originalių ekslibrisų, sukurtų 1972–1982 m. Vinco Kisarausko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Gražinos Didelytės, Vytauto Osvaldo Virkau, Valerijono Vytauto Jucio, Antano Kmieliausko,  Henrietos Vepštienės, Petro Repšio. 

Parodos lankytojams parengtas 68 ekslibrisų kopijų aplankas su pastabomis. Jame lankytojai ras ir pirmųjų knygos ženklų monografijų autoriams dedikuoto medalio kopiją. V. E. Vengriui ekslibrisų yra sukūrę lietuvių menininkai A. Čepauskas, V. Antanavičius, S. Kisarauskienė, V. Ignas Ignatavičius, V. Valius, R. Viesulas, H. Verpštas, V. Petravičius, V. Burba, S. Eidrigevičius, V. Jakutis, E. Kriaučiūnaitė, K. Ramonas, A. Alekna  ir užsienio kūrėjai E. Dolatowskis, St. Dawskis (Lenkija), V. Vinogradovas (Rusija), R. Wolfas (Italija), E. Schmidtas (Vokietija). 

Medalio aversas. V. Kisarauskas, 1987 m.

Medalio reversas. V. Kisarauskas, 1987 m.

Vitolis Enrikas Vengris gimė 1943 m. sausio 19 d. Dotnuvoje, kur Žemės ūkio akademijoje dėstytojais dirbo jo tėvai. Po karo su motina ir seserimi persikėlė gyventi į Kauną, o tėvas per karo sumaištį atsidūrė Vakaruose. Kaune Vitolis mokėsi „Aušros“ (sovietmečiu vadinta Komjaunimo vardu) gimnazijoje. Vėliau studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, 1966 metais ją baigęs įgijo veterinarijos gydytojo specialybę ir iki 1968 m. dirbo Jonavoje. Kartu su motina 1968 m. emigravo į JAV pas savo tėvą prof. Joną Vengrį (1909–2004). 1973 m. Vitoliui E. Vengriui Ajovos valstijos universitete (Iowa State University) buvo suteiktas virusologijos mokslų daktaro laipsnis. Trejus metus dirbo mokslinį darbą Johnso Hopkinso universiteto Onkologijos centre Baltimorėje, o vėliau ir iki šiol Maisto ir vaistų agentūroje (Food and Drug Administration) Vašingtone. Paskelbė straipsnių virusologijos, interferono, priešvirusinės terapijos klausimais, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose JAV, Kanadoje ir Europoje.

Vitolis E. Vengris – bibliofilas, kolekcininkas. Turi gausų ekslibrisų ir grafikos miniatiūrų rinkinį, kuriame nemažai lietuvių knygos ženklų, senųjų ir šiuolaikinių. Taip pat gali pasigirti turtinga biblioteka, kurioje yra knygų ir periodikos apie ekslibrisus ir jų kūrėjus. Pradėjęs kolekcionuoti mažosios grafikos miniatiūras ir ekslibrisus Vitolis E. Vengris ėmė gilintis į knygos ženklo istoriją, raidos dėsningumus ir savitumus, ypač meninį ir taikomąjį aspektą, kūrėjus, parodas ir konkursus, kaupė literatūrą ir sudarinėjo bibliografiją. Susirašinėja ir kitaip bendrauja su daugeliu Lietuvos dailininkų ir kolekcininkų. Ypač intensyviai ir produktyviai bendravo su žinomu lietuvių dailininku, ekslibrisų tyrinėtoju Vincu Kisarausku.

V. E. Vengriui ekslibrisų yra sukūrę daugelis lietuvių ir užsienio dailininkų. Jis tvirtina, kad specialiai „nekolekcionuoja dailininkų“, kūrusių jam asmeniškus ekslibrisus. Vis dėlto, kaip pats prisipažino, jam ypač svarbus dailininko Viktoro Petravičiaus ekslibrisas, gautas 1981 metais Kalėdų proga. Savo bibliotekos knygas ženklina V. Kisarausko ir V. O. Virkau ekslibrisais.

Didelį, prasmingą darbą Vitolis E. Vengris atlieka rinkdamas ir propaguodamas Lietuvoje ir užsienyje, ypač JAV, lietuvių mažąją grafiką ir ekslibrisą. V. E. Vengris yra pirmos knygos apie lietuvių ekslibrisus „Lithuanian bookplates – Lietuvių ekslibriai“ (Čikaga, 1980) autorius ir sudarytojas. Kita jo knyga „Vytautas O. Virkau. 19 litografiske exlibris“ (Frederikshaunas, Danija, 1975) taip pat skirta ekslibrisams. 1982 m. lapkričio 24–28 dienomis Sent Pitersberge (Florida, JAV) vykusiame Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavime skaitė pranešimą „Iškilieji (istoriniai) Lietuvos ekslibriai iki XX a.“

Vitolis Enrikas Vengris, šiemet sausio 19 d. pažymėjęs savo 75 metų sukaktį, yra pilnas kūrybinių sumanymų ir idėjų. Nori sukaupti reprezentacinį modernių ekslibrisų rinkinį. Turi daug šiuolaikinių lietuvių dailininkų darbų. Jis domisi įvairiais meniškais, t. y. jam patinkančiais darbais, nepriklausomai nuo to, iš kur jie ir kieno daryti. Lietuvių dailininkų ekslibrisus renka taip pat kaip ir kitų dailininkų darbus, kurie jį žavi kaip grafikos kūriniai. Tokių yra nemažai – iš viso pasaulio ir pačių įvairiausių.

J. Nekrašiaus ir A. Kaktytės info.

EKSLIBRISAI GRĮŽO Į KNYGAS

         

2015 m. lapkričio 17 d. (antradienį) 16 val.  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje  rinkomės į Šiaulių ekslibriso 90-ąjį gimtadienį ir parodos "Ekslibrisai sau" atidarymą. Tai buvo paskutinis projekto "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės" renginys. 

Šiaulių ekslibriso gimtadienyje
menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus
prisiminimais dalijosi apie dailininką G. Bagdonavičių.

Pirmosios knygos
apie Šiaulių ekslibriso istoriją autorius
Jonas Nekrašius priminė šventės svečiams
 kas vyko per 90 Šiaulių ekslibriso metų.

Šiaulių ekslibriso 90-ies metų sukaktį minėjome kartodami istoriją 

Dailininkas Gerardas Bagdonavičius turėjo gausią ir vertingą biblioteką, todėl pirmuosius ekslibrisus 1925 metais skyrė sau. Susidomėjęs ekslibrisais, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos dailės mokytoju, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat pradėjo kurti ekslibrisus sau. Šiaulių ekslibriso 90-ies metų sukaktį minėjome kartodami istoriją. Šiaulių miesto, apskrities dailės mokytojai projekto kūrybinėse laboratorijose kūrė ekslibrisus sau ir skatino moksleivius kurti. 26 konkurso "Ekslibrisas sau" nominantų darbai ne tik dalyvavo parodoje, bet ir papuošė asmeninių bibliotekėlių knygas.

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

Akcija  "Knygai mano ekslibrisas"

ŠIAULIŲ EKSLIBRISAS 1924-2015

Jubiliejinius Šiaulių ekslibriso metus pradėjome 2014 metų rudenį. Tuomet Meno ir Muzikos skyriuje atidengėme Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo lentą (aut. J. Nekrašius, V. Janulis), pradėjome kurti GBEF tinklaraštį, 2015 metais organizavome "Ekslibrisas sau" konkursą moksleiviams, kūrybines dirbtuves dailės mokytojams, mokslinę praktinę konferenciją ir parodas, skirtas Šiaulių krašto knygos ženklui.

2015 metų pavasarį bibliotekoje, Šiaulių miesto, apskrities mokyklose vyko kūrybinės dirbtuvės. Dailės mokytojai ir moksleiviai kūrė ekslibrisus. 215 moksleivių dalyvavo konkurse "Ekslibrisai sau". Komisijos atrinkti ekslibrisai pateko į jubiliejinę parodą. Ekspozicijos idėjos autorė dailininkė Rasa Prišmontienė. Paroda Bibliotekoje eksponuojama nuo 2015 m. lapkričio 8-24 d. Kviečiame aplankyti. 

Gegužių progimnazijos ekslibrisai
Mokyt. Vita Žabarauskaitė
Mok. Gerdas Anavjevas, Laurynas Bernotas

Salduvės progimnazijos ekslibrisai
Mokyt. Daina Dambrauskienė
Mok.  Emilija Guobytė, Goda Kulnytė

 

Jovaro progimnazijos ekslibrisai
Mokyt. L. Putramentienė-Braza
Mok. B. Kazlauskaitė, G. Tauskutė

Juliaus Janonio gimnazijos ekslibrisai
Mokyt. D. Leliukienė
Mok. M. Rekstys, E. Dėlkutė

Saulėtekio gimnazijos ekslibrisai
Mokyt. R. Prišmontienė
Mok. A. Grinytė, I. Časonytė

Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ekslibrisai
Mokyt. J. Šaltė
Mok. Ž. Tankūnas, V. Volkovas

ŠPRC, Statybos skyriaus ekslibrisai
Mok.  D. Leveika, A. Pocevičius
Mokyt. J. Budrienė

Pašušvio pagrindinė mokyklos ekslibrisai
Mokyt. Salvija Zakienė
Mok.M. Nikšaitė, D. Morkys

Stasio Šalkauskio gimnazijos ekslibrisai
Mokyt. J. Šlivinskienė
Mok. G. Garbalauskaitė, A. Kievišas

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos ekslibrisai
Mokyt. R. Povilaitienė
Mok. V. Kazlauskaitė, A. Burba

"Sandoros" progimnazijos ekslibrisai
Mokyt. A. Traškinienė
Mok. A. Gruzdaitė, V. Gruzdys

Bubių mokyklos ekslibrisai
Mokyt. S. Zakienė
Mok. N. Poškus, E. Lemežytė

Didždvario gimnazijos ekslibrisai
Mokyt. J. Ratnikienė
Mok. L. Mikolaitis, E. Udris

Konkurso "Ekslibrisas sau" nominantams diplomai, 
projekto ekslibrisas ir šventinis tortas

Konkursą „Ekslibrisas sau“ laimėję geriausi darbų kūrėjai apdovanoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos diplomais bei projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ ekslibrisu. Projekto metu sukurti ekslibrisai prieinami virtualioje erdvėje per elektroninį bibliotekos katalogą.

Šventinis tortas puoštas projekto ekslibrisu.
Ekslibriso autorė Lolita Putramentienė Braza.
Tortą gamino bibliotekos savanorė Jurgita Vasiliauskienė

Konkurso nugalėtojams
 diplomai ir projekto ekslibrisas

Daugiau šventės akimirkų!

Projektas "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės"

 Projekto organizatorė 
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba