P. VIŠINSKIO 150-MEČIUI – EKSLIBRISŲ PARODA IR KATALOGAS „KILK IR KELK“

Daugiau skaitykite.

     

Minėdama 150-ąsias Povilo Višinskio, vieno ryškiausių tautinio atgimimo šviesulių, gimimo metines, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ inicijavo parodą „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Parodos rengėjai dailininkus kvietė sukurti knygos ženklą, įprasminantį P. Višinskio asmenybę, jo veiklą ir palikimą.

Kaip taikliai pastebi bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas, ši paroda – kūrybinis dialogas su P. Višinskio idėjomis, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

Parodą lydi ekslibrisų katalogas „Kilk ir kelk“. Jame pristatomi įvairių autorių darbai, atkuriantys P. Višinskio laikmečio dvasią, simboliką, polemiką, kūrybinę energiją ir istorines nuojautas. Parodos kuratoriaus prof. Vaidoto Janulio teigimu, šių darbų tonas – pagarbus, bet kartu ir drąsus, kupinas šiuolaikinio kūrybinio polėkio. „Kiekvienas ekslibrisas – tarsi savitas vizualinis komentaras apie P. Višinskį, jo žodį, idėjas ir kultūrinę laikyseną“, – sako jis.

Visi meno, istorijos ir literatūros mylėtojai kviečiami į didžiąją sueigą, skirtą Žemaitės 180-osioms ir P. Višinskio 150-osioms metinėms. Jos metu bus pristatyta paroda „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Renginys vyks 2025 m. lapkričio 29 d. 13 val. Šiaulių istorijos muziejuje. 

Dianos Janušaitės inf.

TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS EKSLIBRISŲ KONKURSO PARODA „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI“

 

Daugiau skaitykite apie renginį. Organizatorių inf.

BIBLIOTEKOS EKSLIBRISAI ATIDARYS TARPTAUTINĮ ŽYDŲ KULTŪROS FESTIVALĮ "ŠALOM VISUOS KRAŠTUOS"

2022 m. rugsėjo 2 d., penktadienį, 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje atidaroma ekslibrisų paroda „Žydų kultūros pėdsakai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos ekslibrisų rinkinyje“ (paroda veiks iki 09.20).  Daugiau skaitykite bibliotekos tinklalapyje.

Parodos lankstinukas

Apie parodą: 1, 2, 3, 4, 5

Parodos pristatymas

GBEF inf.

KŪRYBINĖ INICIATYVA „EKSLIBRISAS SIMONUI DAUKANTUI – 225“

Kauno „Vyturio gimnazijos“ moksleivio ekslibrisas

          Žinia, 2018-ieji buvo paskelbti Lietuvos istoriko, pirmojo parašiusio mūsų istoriją lietuvių kalba, Simono Daukanto metais. Šia proga Papilės Simono Daukanto muziejus paskelbė kūrybinę iniciatyvą „Ekslibrisas Simonui Daukantui – 225“ ir kvietė visus meno atstovus (ir ne tik) kurti ir savo kūryba pasidalyti su Simono Daukanto muziejumi. Vos paskelbus šią kūrybinę akciją, aktyviai įsitraukė Kauno „Vyturio gimnazijos“ 6B klasės mokiniai kartu su bibliotekos vedėja Onute Kazakevičiene, lietuvių kalbos mokytoja Reda Lazaravičiene ir dailės mokytoja Vitalija Paulaitiene. Mokiniai ne tik stropiai kūrė ekslibrisus, bet ir rašė laiškus Simonui Daukantui.

Šioje Simono Daukanto muziejaus skelbtoje kūrybinėje veikloje dalyvavo keletas menininkų, tautodailininkų: savo ekslibrisus atsiuntė šiaulietė dailininkė, grafikė Lolita Braza (Putramentienė), taip pat panevėžietė tautodailininkė Vida Čyžienė ir menininkas Nerijus Biezumas iš Kuršėnų. Visi menininkų ir mokinių dovanoti ekslibrisai buvo eksponuojami Simono Daukanto muziejuje, kur bemaž kiekvienas muziejaus lankytojas stabtelėdavo ir imdavo itin atidžiai tyrinėti tiek muziejui dovanotus ekslibrisus, tiek mokinių rašytus laiškus Lietuvos istorikui Simonui Daukantui, kuriuose atsiskleidžia brandžios šeštokų mintys apie Lietuvos laisvę, kalbą ir istoriją.

Džiaugiamės, kad ši Simono Daukanto muziejaus paskelbta kūrybinė iniciatyva sulaukė jaunosios kartos susidomėjimo bei nutiesė naujus bendradarbiavimo ir draugystės kelius. Tikimės, kad ir kitos muziejaus skelbiamos iniciatyvos, įvairi veikla ir renginiai, paskatins domėtis Lietuvos istoriku Simonu Daukantu bei jo atminimo muziejumi.

Papilės Simono Daukanto muziejaus 

vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė

Kūrybinės iniciatyvos skelbimas

Aut. Vida Čyžienė

Aut. Nerijus Biezumas

LIETUVOS DAILININKŲ EKSLIBRISŲ PARODA. TARPTAUTINIS FORUMAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO

VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Ekslibriso menui, kaip ir smuikavimui,

reikia jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo

Antanas Olbutas, lietuvių dailininkas

     Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams, prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.

Virgilijus Augustinas Burba

     Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27 Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400 įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001).  Surengė individualias ekslibrisų parodas Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.

Apdovanojimai: garbės medalis – 1986, 1988 metais tarpt. ekslibrisų bienalėse Malborke (Lenkija); premijos – 1984 m. tarptautinio ekslibrisų konkurse Kortonoje (Italija) paskatinamoji premija (už Kortonos miestui skirtus ekslibrisus), 1988 m. tarptaut. G. D‘Annunzio ekslibrisų konkurse (abi Italijoje), 1997 m. tarptaut. Ekslibrisų konkurse „Pro Loco Roccalbegna“ Milane, 2006 tarptaut. Ekslibrisų konkurse „IX parolimpinės Turino žaidynės“ (abi Italijoje) ir kt.

       Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“. 

Alfoncas Čepauskas

      Čepauskas Alfonsas, g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai. Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,  E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą: grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų („Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010, ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui.

      Apdovanojimai: 1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje (Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“ Luino mieste (Italija) pažymėjimas,  2010 m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978), Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų.

      A.Čepauskas apie knygos ženklą yra pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys“.

      

Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas Antanas, g. 1932 03 08 Olendernės k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Tapytojas, skulptorius, grafikas. Ekslibrisus kuria nuo 1962 m., yra sukūręs apie 500 knygos ženklų įvairia grafikos (Vinco K. 1965, Rimanto Dichavičiaus. 1975, Algirdo Dembinsko. 1981, Enzo Pellai. 1990, Zigmo Tamakausko. 2001). Nuo XX a. 7 d-mečio vid. pradėjo kurti autorine spalvota  plastmasės raižinio technika. A. Kmieliauskas apie savo autorinę techniką pasakojo: „Ekslibrisus aš pradėjau daryti nauja savo sugalvota technika. Viskas yra pakankamai dviprasmiška... Yra jau seniai žinomos grafikos technikos ir jas naudojant padaryta labai gerų darbų, o mano technika darbui labai nepatogi. Kadangi taip daugiau niekas nedaro, tai išlaikydamas sukurtą stilių ir darydamas klišes aš sugaištu labai daug laiko... Kol tą mažą darbą padarau laiko reikia sugaišti kartais daugiau, kaip prie didelės skulptūros...  Kurdamas ekslibrisą atrandi įvairių eksperimentavimo galimybių. Kad šis mažo formato kūrinėlis būtų įdomus, dažnai ieškai vis kitokios struktūros, piešinio kompozicijos, reljefo ar kolorito. Daugelio idėjų negalėdamas įgyvendinti monumentalioje tapyboje, jas vienaip ar kitaip perteikiau knygos ženkluose. Ne visada buvo įmanoma parodyti savo sukurtą skulptūrą, freską, tapybą, o tūkstančiai ekslibrisų atspaudų pasklido per Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkus. Knygos ženklai tapo nuoširdžiausia meno gerbėjų bendravimo forma“.  1966 m. A. Kmieliauskas pirmąkart dalyvavo Čekoslovakijoje vykusioje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. Nuo 8 dešimtmečio daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibriso parodų D. Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, kt. šalyse dalyvis.

     Apdovanojimai: 1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m. – tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir kt.

      Prof. V. Rimkus apie šio dailininko kūrybą rašo:  „A. Kmieliauskas svariai įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai buvo būdas ir galimybė  su jais dalyvauti užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią spalvotosios grafikos techniką. Visi  jo sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą ir meilę knygai“.

     

Mindaugas Petrulis

Petrulis Mindaugas, g.  1958 06 15 Baltininkų k., Telšių r. Grafikas. Dizaineris. Ekslibrisus pradėjo kurti 1981 m. studijuodamas LVDI. Yra sukūręs per 200 ekslibrisų įvairiomis grafikos technikomis ir kompiuterine grafika (Birutės P. 1984,  Zigmo Gėlės. 1985, „Titnago“ spaustuvė. Pakruojo filialas. 1986,  Klaipėdos m. centrinė biblioteka. 1988,  Valerijono Juciaus. 2001, Jono Basanavičiaus. 2011,  Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016,). Nuo 1983 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

      Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų konkurso II premija (1986) ir kt.

     Prof. V. Janulis apie šio autoriaus sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto, kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams. Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą. Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.

    

Petras Repšys

Repšys Petras, g. 1940 09 26 Šiauliuose. Grafikas, medalininkas, tapytojas, skulptorius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969, jų yra sukūręs per 100 cinkografijos, litografijos, šilkografijos ir kt. technikomis (Vilniaus universiteto biblioteka 1969, Aktoriaus Laimono Noreikos. 1971, S. Gedos. 1971,  Sigitas Katkus. 1977, Mikas Vilutis. 1977, Pranas Morkus. 1980. L; Norberto Vėliaus. 1981. L, Baltramiejaus Remigijaus. 1981 ir kt.). Nuo 1970 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose-konkursuose: XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese (1970), V ir VI tarptautinėse šiuolaikinio ekslibriso bienalėse Malborke (Lenkija) ir kt.

      Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso klubo prizu (1971) ir kt.

       P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo: „Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos, serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales, tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.

      Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys, kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską.

      Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.

Jono Nekrašiaus inf.

Projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500“ organizatorė:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai: 

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė