FILOSOFAS DR. VYTAUTAS ALIŠAUSKAS APIE EKSLIBRISĄ IR JO SANTYKĮ SU KNYGA

Informaciją parengė Asta Kaktytė, Vaivos Kovieraitės-Trumpės nuotr.

 2019 m. pabaigoje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios biblioteka išleido ir pristatė grafiko Petro Repšio katalogą „Ekslibrisai ir kas jie mums“ (sud. G. Jankevičiūtė, dail. S. Chlebinskaitė).

Pateikiame pristatyme Vilniaus grafikos meno centre dalyvavusio filosofo dr. Vytauto Ališausko kalbą apie ekslibrisą ir jo santykį su knyga.

Ekslibrisas turi labai aiškią funkciją. Dėl to jis taip ir vadinasi. Ex libris pirmiausia nurodo, kad ši knyga yra „iš“ kažkieno knygų. Kita vertus, užrašą gali suvokti kitaip, kad jis pats, šitas ekslibrisas, miniatiūra, kūrinėlis yra „iš knygų“, jisai gyvena knygose. 

Kartais senoje knygoje randame apsigyvenusią gėlytę, augalo ar kalendoriaus lapelį, kurie esti kuo nors brangūs, primena praeitį arba tiesiog skaitymo procesą – įsidėjai, pasižymėjai vietą, o paskui pamiršai išimti. Arba staiga Vilniaus universiteto bibliotekos knygoje aptinki kokio nors profesoriaus užsirašytą lapuką su įsidėmėtinais puslapiais. Ir tai irgi yra iš knygų.

Šia prasme ekslibrisas yra, sakyčiau, be galo kuklus dalykas, nes jo uždavinys – prisiglausti knygoje. Ir ne tik joje gyventi, bet dar labiau negu tas lapukas, autobuso bilietas ar žiedelis, tapti knygos, į kurią bus įklijuotas, dalimi. Ir liks tol, kol bus gyva knyga, kol ji nebus subyrėjusi į gabalėlius.

Ekslibrisų gilioji paskirtis, jų dvasinė būtis yra būti įklijuotiems į knygas. Gyventi tose knygose, iš jų ateiti. Jį kurdamas turi pagalvoti apie žinutę – tarsi tai būtų savotiška SMS. Vienas ar pusantro sakinio. Kad žmogus į jį pažvelgęs žinotų apie autorių, jo santykį su knyga, apie dailininko santykį su knyga ir su autoriumi.

Žavinga, kai randi knygą su tokiu ekslibrisu. Gyvenimas man kadaise padovanojo knygą su Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisu kunigui, patristikos žinovui Morkui Morkeliui su itin sudėtinga, įmantria simboline sistema – užkoduotomis nuorodomis į savininko vardą ir drauge į jo interesų lauką. Ta knyga jau neaktuali moksliniu požiūriu, nors kadaise ji man buvo didžiulis lobis. Bet tos knygos neatsisakysiu, kol būsiu gyvas. 

Petro Repšio katalogas leidžia pamąstyti apie ekslibriso esminę užduotį. Kartais tu negali jo įklijuoti į knygą, kaip rašoma katalogo pratarmėje, o pirmiausia todėl, kad sovietų laikais nebuvo tinkamų klijų, sovietiniai klijai tiesiog suėsdavo tą kūrinėlį. Vis dėlto, net jei neįsidėjai ekslibriso į knygą arba tiesiog įsidėjai, neįklijavai, žinutė išlieka, jos centre yra santykis arba autoriaus, arba dovanotojo ekslibriso, savininko ir knygos. Svarbiausia čia ekslibriso santykiškumas, dėl kurio kūrinėlis galiausiai ir tampa mažo pasaulio, o iš tikro – mikrokosmoso centru.

Knyga – dailininkas, knyga – savininkas, galbūt knygos istorija... Ir tada šis ekslibrisas iš to mažo kuklaus virsta kažkuo didžiuliu ir svarbiu. Šiandien šis žanras yra šiek tiek apnykęs. Ir aš galvoju štai ką. Popierinė knyga šiais laikais netikėtai įgauna kitokią prasmę ir vertę vadinamajame virtualiajame pdf ar kitokių skaitmeninių formatų knygų pasaulyje. Vis dėlto ji yra visiškai kitokia, kažkuo daug tikresnė negu skaitmeninės knygos (nors pastarosios turi savo vietą ir svarbą), o ekslibrisas toje knygoje, kaip sakiau, tampa mažo, bet labai svarbaus pasaulio centru. Maža to, sakyčiau, jis kartu įgauna didžiojo pasaulio ašies vaidmenį. Bent jau tuo metu, kai paimame knygą į rankas, ją atskleidžiame saulės ar žiburio šviesoje ir dar kartą prisimename knygos istoriją. Mūsų gyvenimo laikas ir erdvė susikerta toje knygoje, ir jei joje įklijuotas ekslibrisas, ji tampa dar tvirtesniu biografinio erdvėlaikio atskaitos tašku.

Šio katalogo ekslibrisai neįklijuoti (nors dailininkės sumanymu – vienas įklijuotas bus), tegul jie tik atspausdinti lape, bet jie jau gyvena šioje knygoje kaip didelė visuma. Čia jau norėčiau pasakyti ką nors nepadoraus apie Petro talentus, gebėjimus, freskas, kuriomis jis išpaišė didžiules erdves. Bet čia, šioje knygoje, yra freskų, užpildančių pasaulį, kurio, manau, niekur kitur vienoje vietoje nepamatysime. Už tai jos yra jaukios, gražios, mielos. Tikrai mane nudžiugino šitas leidinys. Po kai kurių šiųmečių knygų ekscentrikos, išties apsidžiaugiau klasikine ir modernia knyga, skirta knygos šerdžiai – ekslibrisui.

Kalba įrašyta 2019 m. gruodžio 18 d.

Suderinta su autoriumi 2020 m. balandžio 2 d.

Katalogas išleistas vykdant projektą „Petro Repšio ekslibrisų katalogo leidyba ir sklaida“, jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

EKSLIBRISAI RAŠYTOJO JUOZO PAUKŠTELIO 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

Apžiūrėkite virtualią ekslibrisų parodą

Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka 2019 metais vykdo projektą „Mylėkime savo krašto literatūrą“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Pagrindinės projekto veiklos – knygos „Juozas Paukštelis ir Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatai“ leidyba ir ekslibriso kūrybinės dirbtuvės. 

Biblioteka prisimindama ekslibriso kūrimo tradicijas Pakruojyje, organizavo ekslibriso kūrimo dirbtuves. Jose dalyvavo ir knygos ženklą rašytojo jubiliejui kūrė „Atžalyno“ gimnazijos trečiokai (mokytoja Simona Čemoškaitė), Pakruojo kultūros centro, viešosios bibliotekos, suaugusiųjų švietimo centro darbuotojai.

Visi sukurti darbai eksponuojami virtualioje ekslibrisų parodoje. Daugiau skaitykite.

Parengta pagal Pakruojo r. sav. Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos inf.

PETRO REPŠIO EKSLIBRISŲ KOLEKCIJA ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2019–2020 m. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka organizuoja kultūros ir meno sklaidos projektą, skirtą Petro Repšio kūrybos ir knygos ženklų tradicijų Lietuvoje pristatymui ir populiarinimui. Siekiama atskleisti išsamią, iki šiol visuomenei dar nepristatytą menininko ekslibrisų kolekciją. Petras Repšys neatlygintinai perduoda bibliotekai visus savo kūrinius projekto leidybos ir sklaidos veikloms. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Aut. Petras Repšys, 1986 m.

2019 m. sukanka 50 metų, kai pirmajame
respublikiniame ekslibrisų konkurse menininkas
Petras Repšys, pristatęs savo pirmąjį ekslibrisą, tapo nominantu.

Petras Repšys (g. 1940) yra vienas iš gyvųjų mūsų nacionalinės dailės klasikų. Šio dailininko kūriniai, saugomi svarbiausiuose šalies nacionaliniuose muziejuose, reprezentuoja XX a. antrosios pusės modernizmą.  Jo freskos Vilniaus universiteto Baltistikos centre yra žinomos tarptautiniu mastu ir yra tarp žymiausių lankytinų sostinės vietų. Svarbus keliautojų ir piligrimų traukos centras - Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, buvusi katedra, garsėja taip pat ir dėl Repšio sukurto didžiojo altoriaus. Dailininkas yra apdovanotas aukščiausiomis valstybės premijomis, jo kūryba pristatoma parodose šalyje bei užsienyje, kataloguose ir albumuose. Laikas šio išskirtinio masto kūrėjo palikimą ištirti išsamiau, parengti specializuotus leidinius apie atskiras jo kūrybos sritis.

Repšys - menininkas universalas. Įgijęs grafiko specialybę LSSR valstybiniame dailės institute jis nesiribojo vien šia mediją, yra sukūręs tapybos darbų, skulptūrų, reljefų, sienų tapybos kompozicijų, vitražų. Atskirą jo kūrybos sritį sudaro memorialinės dailės kūriniai. Visų pirma – medaliai. 2017 m. dailininko medaliai buvo išsamiai aprašyti ir susisteminti Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistame kataloge.

Memorialinių kūrinių grupei, kuri yra svarbus šaltinis istorikams, įvairių Lietuvos kultūros sričių specialistams, galima priskirti taip pat ir Repšio sukurtus knygos ženklus – ekslibrisus. Unikali Repšio ekslibrisų kolekcija yra saugoma Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje. Savo gimtojo miesto bibliotekai dailininkas dovanojo pilną jo sukurtų ekslibrisų rinkinį. Šis rinkinys – tinkamiausias pagrindas Repšio ekslibrisų katalogui parengti ir išleisti.

Kurti ekslibrisus Repšys pradėjo tik baigęs Dailės institutą. Pirmąjį užsakymą gavo 1969 m. iš Vilniaus universiteto bibliotekos, kuri 1970 m. rengėsi minėti keturių šimtų metų sukaktį. Bene daugiausia ekslibrisų Repšys ir sukūrė aštuntajame dešimtmetyje. Tai ekslibrisai draugams, bičiuliams, menininkams, medikams, taip pat ir vienam kitam tikram bibliofilui, knygų kolekcininkui. Šis rinkinys padeda suvokti, kaip sovietmečio sąlygomis veikė tinklinė visuomenė, formavusi ir palaikiusi alternatyvą oficialiajai kultūrai. Repšys iš karto pajuto ekslibriso kaip kultūrinės komunikacijos priemonės galią, jo reikšmę atminties saugojimui ir perdavimui. Dėl šių priežasčių reikšmingas jo ekslibrisų turinys – siužetai, simboliai, motyvai. Juos, kaip ir ekslibrisų migracijos formas bei kelius, būtina ištirti. Katalogas atliktų ir meno lavinimo, šios srities žinių sklaidos funkciją, leistų pristatyti tiek grafikos įvairovę, tiek specifinio jos žanro ekslibriso ypatumus, tiek techninę pusę. Dauguma Repšio ekslibrisų pritaikyti spausdinimui nuo cinko klišės, tačiau jis yra išmėginęs ir dar dvi kitas - litografijos ir serigrafijos arba šilkografijos technikas, apie kurias būtų išsamiai kalbama leidinyje. Kultūros istorikui Repšio ekslibrisai, liudijantys specifinį laiką ir jo tikrovę, yra tikras pažinimo lobynas, o jų vaizdumas patrauklus dailės mėgėjui. Kitaip sakant, leidinys turėtų mokslinę vertę, tačiau būtų įdomus ir platesniam skaitytojų ratui.

Prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė

2019-02-14

Projektą iš dalies finansuoja:

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ ASOCIACIJOS NARIAI KŪRĖ EKSLIBRISUS SAVO GYVENIMO KNYGAI

2019-ųjų pavasarį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pradėjo edukacinių-kūrybinių užsiėmimų ciklą „Mano gyvenimo knyga“. Projektas, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė – tai edukacinių veiklų ciklas, kuriame senjorų bendruomenė įsitraukia į menines įvairių kūrybinių dirbtuvių veiklas. Dalyvaudami 6 meninėse edukacinėse veiklose, susidedančiose iš įvairių kūrybinių dirbtuvių (knygos dekoravimo ir įrišimo, knygos ženklų, puslapių marginalijų, iliustracijų, portretinio grafičio, rašto meno ir kaligrafijos kūrimo, dalyvių gyvenimo istorijų vizualizavimo ir elektroninių knygų kūrimo), dalyviai kuria savo autorines knygas. Apie projektą skaitykite daugiau. 

Balandžio 16–18  d. Pagyvenusių žmonių asociacijos nariai dalyvavo grafikės Rasos Prišmontienės knygos ženklo kūrimo užsiėmime. Dalyviai savo autorinėms knygoms sukūrė autoekslibrisus giliaspaudėmis grafikos technikomis.

Lolitos Putramentienės inf.

Ekslibriso dirbtuvės ŠAVB Knygos grafikos centre (vadovė dailininkė Rasa Prišmontienė).
Projektas "Mano gyvenimo knyga“.

Projektą dalinai finansuoja:

PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI –500“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

2018 metais Lietuvos kultūros ir meno istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo superekslibrisui – sukako 500 metų. Šiai sukakčiai paminėti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) nuo kovo iki lapkričio vykdė projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujausios kryptys“, skirtą ne tik  dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, bet ir visiems, besidomintiems ekslibriso raida.

Projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“ sudarė keturios dalys: ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės, ŠAVB pranešimas lietuviško ekslibriso tema XXXVII FISAE kongrese Prahoje, tarptautinis ekslibrisų forumas Šiauliuose ir specialiai šiam projektui išleistas leidinys.

ŠAVB septynis projekto mėnesius vyko kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo. Pravesti 44 knygos ženklo kūrimo užsiėmimai 597-iems projekto dalyviams. Užsiėmimų dalyviai kūrė sau dovanas – ekslibrisus, naudodami antrines žaliavas, galiausiai atskleisdami svarbiausias ekslibriso savybes. Edukacinėse veiklose dalyvavo: Šiaulių miesto ir rajono moksleivių, regiono bibliotekininkų, sportininkų, Valstybinės mokesčių inspekcijos grupės. Vyko individualūs ekslibriso kūrimo užsiėmimai, kurių dalyviai – Lietuvos rašytojai, politikai. Dirbtuvėse ekslibrisus kūrė tokie žinomi žmonės kaip dr. Stasys Šedbaras, Selemonas Paltanavičius, Aušra Maldeikienė, Aušra Mažonė, prof. Liudas Mažylis ir kt.

Linoraižinys naudojant baltąją liniją. Ekslibrisas sukurtas tarptautinio forumo
„Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinėse dirbtuvėse.

Tarptautinio forumo metu, spalio 26-27 dienomis, greta pranešimų vyko net 6 skirtingos kūrybinės dirbtuvės, kuriose įvairias (ne)tradicines ekslibrisų gamybos technikas demonstravo svečiai iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse galėjo dalyvauti visi norintys pasigaminti savo ekslibrisą ir išmėginti naujas technologijas bei neįprastas, unikalias grafikos technikoms priemones. Meno specialistams ir visuomenės nariams ekslibriso kūryba pristatyta kaip viena meninės raiškos formų, kaip technologiškai (ne)sudėtingas, bet smagus saviraiškos būdas.

Forumo kūrybinėse dirbtuvėse.

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

LIETUVOS DAILININKŲ EKSLIBRISŲ PARODA. TARPTAUTINIS FORUMAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO

VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Ekslibriso menui, kaip ir smuikavimui,

reikia jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo

Antanas Olbutas, lietuvių dailininkas

     Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams, prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.

Virgilijus Augustinas Burba

     Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27 Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400 įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001).  Surengė individualias ekslibrisų parodas Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.

Apdovanojimai: garbės medalis – 1986, 1988 metais tarpt. ekslibrisų bienalėse Malborke (Lenkija); premijos – 1984 m. tarptautinio ekslibrisų konkurse Kortonoje (Italija) paskatinamoji premija (už Kortonos miestui skirtus ekslibrisus), 1988 m. tarptaut. G. D‘Annunzio ekslibrisų konkurse (abi Italijoje), 1997 m. tarptaut. Ekslibrisų konkurse „Pro Loco Roccalbegna“ Milane, 2006 tarptaut. Ekslibrisų konkurse „IX parolimpinės Turino žaidynės“ (abi Italijoje) ir kt.

       Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“. 

Alfoncas Čepauskas

      Čepauskas Alfonsas, g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai. Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,  E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą: grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų („Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010, ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui.

      Apdovanojimai: 1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje (Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“ Luino mieste (Italija) pažymėjimas,  2010 m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978), Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų.

      A.Čepauskas apie knygos ženklą yra pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys“.

      

Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas Antanas, g. 1932 03 08 Olendernės k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Tapytojas, skulptorius, grafikas. Ekslibrisus kuria nuo 1962 m., yra sukūręs apie 500 knygos ženklų įvairia grafikos (Vinco K. 1965, Rimanto Dichavičiaus. 1975, Algirdo Dembinsko. 1981, Enzo Pellai. 1990, Zigmo Tamakausko. 2001). Nuo XX a. 7 d-mečio vid. pradėjo kurti autorine spalvota  plastmasės raižinio technika. A. Kmieliauskas apie savo autorinę techniką pasakojo: „Ekslibrisus aš pradėjau daryti nauja savo sugalvota technika. Viskas yra pakankamai dviprasmiška... Yra jau seniai žinomos grafikos technikos ir jas naudojant padaryta labai gerų darbų, o mano technika darbui labai nepatogi. Kadangi taip daugiau niekas nedaro, tai išlaikydamas sukurtą stilių ir darydamas klišes aš sugaištu labai daug laiko... Kol tą mažą darbą padarau laiko reikia sugaišti kartais daugiau, kaip prie didelės skulptūros...  Kurdamas ekslibrisą atrandi įvairių eksperimentavimo galimybių. Kad šis mažo formato kūrinėlis būtų įdomus, dažnai ieškai vis kitokios struktūros, piešinio kompozicijos, reljefo ar kolorito. Daugelio idėjų negalėdamas įgyvendinti monumentalioje tapyboje, jas vienaip ar kitaip perteikiau knygos ženkluose. Ne visada buvo įmanoma parodyti savo sukurtą skulptūrą, freską, tapybą, o tūkstančiai ekslibrisų atspaudų pasklido per Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkus. Knygos ženklai tapo nuoširdžiausia meno gerbėjų bendravimo forma“.  1966 m. A. Kmieliauskas pirmąkart dalyvavo Čekoslovakijoje vykusioje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. Nuo 8 dešimtmečio daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibriso parodų D. Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, kt. šalyse dalyvis.

     Apdovanojimai: 1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m. – tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir kt.

      Prof. V. Rimkus apie šio dailininko kūrybą rašo:  „A. Kmieliauskas svariai įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai buvo būdas ir galimybė  su jais dalyvauti užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią spalvotosios grafikos techniką. Visi  jo sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą ir meilę knygai“.

     

Mindaugas Petrulis

Petrulis Mindaugas, g.  1958 06 15 Baltininkų k., Telšių r. Grafikas. Dizaineris. Ekslibrisus pradėjo kurti 1981 m. studijuodamas LVDI. Yra sukūręs per 200 ekslibrisų įvairiomis grafikos technikomis ir kompiuterine grafika (Birutės P. 1984,  Zigmo Gėlės. 1985, „Titnago“ spaustuvė. Pakruojo filialas. 1986,  Klaipėdos m. centrinė biblioteka. 1988,  Valerijono Juciaus. 2001, Jono Basanavičiaus. 2011,  Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016,). Nuo 1983 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

      Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų konkurso II premija (1986) ir kt.

     Prof. V. Janulis apie šio autoriaus sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto, kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams. Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą. Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.

    

Petras Repšys

Repšys Petras, g. 1940 09 26 Šiauliuose. Grafikas, medalininkas, tapytojas, skulptorius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969, jų yra sukūręs per 100 cinkografijos, litografijos, šilkografijos ir kt. technikomis (Vilniaus universiteto biblioteka 1969, Aktoriaus Laimono Noreikos. 1971, S. Gedos. 1971,  Sigitas Katkus. 1977, Mikas Vilutis. 1977, Pranas Morkus. 1980. L; Norberto Vėliaus. 1981. L, Baltramiejaus Remigijaus. 1981 ir kt.). Nuo 1970 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose-konkursuose: XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese (1970), V ir VI tarptautinėse šiuolaikinio ekslibriso bienalėse Malborke (Lenkija) ir kt.

      Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso klubo prizu (1971) ir kt.

       P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo: „Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos, serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales, tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.

      Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys, kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską.

      Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.

Jono Nekrašiaus inf.

Projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500“ organizatorė:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai: 

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

FISAE NARIŲ SĄRAŠE – ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIO BIBLIOTEKOS GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDAS

   

Raštas, patvirtinantis ŠAVB priėmimą į FISAE

      

     2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 dienomis Čekijos sostinėje Prahoje vykusiame XXXVII FISAE kongrese Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) priimtas į FISAE. Tai svarbus tarptautinis pripažinimas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai (ŠAVB). ŠAVB – pirmoji biblioteka Europoje, tapusi FISAE nare. 

     FISAE – Tarptautinė ekslibriso mėgėjų asociacijų federacija, veikianti nuo 1966 m. Jos kongresai kas dveji metai vyksta vis kitoje pasaulio šalyje. FISAE prezidentu tampa šalies šeimininkės, kurioje vyksta šis renginys, atstovas. Prahos centre, viešbutyje „Pyramida“, vykusiame XXXVII FISAE kongrese dalyvavo delegatai ir atstovai iš įvairių pasaulio šalių.

     2018 m. rugsėjo 1 d. įvyko išplėstinis Kongreso posėdis, kuriam pirmininkavo prezidentas K. Urbanas ir generalinis sekretorius suomis Olli Ylonenas. Kongresas XXXVIII FISAE prezidentu patvirtino Anthony Pincott iš Londono, kuris šias pareigas iškilmingai perėmė iš K. Urbano.

Kongreso posėdyje buvo svarstytas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos prašymas priimti į FISAE narius. Žodis buvo suteiktas bibliotekos delegatui Jonui Nekrašiui. Kongreso dalyviams buvo pristatyta ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo knygos ženklo populiarinimo veikla.

     Išklausius ŠAVB delegato pranešimą ir FISAE sekretoriui O. Ylonenui pasiūlius, buvo priimtas sprendimas tenkinti prašymą ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą priimti į FISAE narius.

     

A. Kaktytės inf.

Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba 

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijoje

STARTUOJA ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS TARPTAUTINIS PROJEKTAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

Proginis atvirukas „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Aut. Lolita Braza.

Ekslibrisas, suvokiamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, yra reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis. 2018 m. lietuvių kultūros istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto senojo ekslibrisui – sukanka 500 metų. 

Minėdama šią sukaktį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau ŠAVB) inicijuoja tarptautinį projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė. 

Projekto programa:

- Ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo, ir specialistams (gegužės–spalio mėn., ŠAVB). 

Gegužės mėn. autoekslibrisus ŠAVB Knygos grafikos centre sukūrė JAV prezidento Ronald Reagan vardo klubo nariai,  Prof. Liudas Mažylis,  gamtininkas Salemonas Paltanavičius, rašytoja Aušra Mažonė, krepšininkų klubas „Šiauliai“ ir kt. Daugiau informacijos – ekslibrisai.blogspot.lt 

- Ekslibrisų kūrėjų Antano Kmieliausko, Alfonso Čepausko, Petro Repšio, Virgilijaus Burbos ir Mindaugo Petrulio įamžinimas vaizdo medžiagoje (birželio–rugpjūčio mėn., Vilnius-Klaipėda).

- ŠAVB dalyvavimas XXXVII tarptautiniame FISAE (Europos ekslibrisų kūrėjų ir mėgėjų asociacija) kongrese Prahoje. Sieksime, kad ŠAVB būtų įtraukta į FISAE priklausančių institucijų sąrašą (rugpjūčio mėn.)

- Tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500“ medžiagos leidyba.

- Tarptautinis forumas „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“. Tai 2 dienų viešos diskusijos apie ekslibriso istoriją, raidą, jo reikšmę Lietuvos kultūrai, menui, paveldui, taip pat Europos kultūrai. Forumo metu veiks kūrybinės dirbtuvės, parodos, ekslibrisų mainų mugė (spalio 26–27 d., ŠAVB).

Astos Kaktytės inf.

Akcija „Per pasaulį su ekslibrisu“. Atvirlaiškis iš Maroko GBEF narei dailininkei Lolitai Brazai.

Straipsnių pradžia

Projektą iš dalies finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

APIE EKSLIBRISUS PROJEKTE "SATELITAI"

2016 Birželio 2-4 d. daugiau nei 20-tyje Šiaulių erdvių savo kūrybą eksponavo daugiau nei 60 Šiaulių miesto menininkų. Tai LDS "Šiaulių dailininkų organizacijos" organizuotas jubiliejinis projektas „SATELITAI“, į kurį įsijungė ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Bibliotekoje buvo pristatytos dvi parodos: Ugniaus Ratniko "Dėlionė. Kas tai?" ir Lolitos Putramentienės-Brazos „EX LIBRIS Prisiliesk. Perduok. Ištiesk“. Parodos atidarytos birželio 3 d. 18 val. ir veiks iki birželio 12 dienos.

Parodos „EX LIBRIS Prisiliesk. Perduok. Ištiesk“ atidarymas. Projektas ƒ„SATELITAI“. Iš kairės pirmoji eilė: parodos autorė Lolita Putramentienė-Braza, parodos kuratorė Asta Kaktytė

Parodos akimirkos

Ekslibrisai – puikus būdas pažinti žmogų, jį pažinti ir perteikti simboliais...Tai tarsi slapto kodo iššifravimas. Dabar rūpi prasmė ir žmogiškųjų savybių identifikavimas. Nuo vaikystės žinojau, kad būsiu kažkokio keisto meno atstovė. Ekslibrisas „užkariavo“ mane, o aš – jį.

Lolita Putramentienė-Braza

2016 m. birželio 3 d. 18 val.

„EX LIBRIS. Prisiliesk. Perduok. Ištiesk“ 

„EX LIBRIS. Prisiliesk. Perduok. Ištiesk“ 

Iš kairės: Gerardo Bagdonavičiaus
ekslibrisų fondo kuratorius Jonas Nekrašius,
parodos autorė Lolita Braza

Projekto „SATELITAI“ idėjos autorė ir
organizatorė Šiaulių dailininkų organizacijos
pirmininkė Vaiva Kovieraitė

Parodos „EX LIBRIS Prisiliesk. Perduok. Ištiesk“ dalyviai. Projektas „SATELITAI“

                          1964 metais gimiau Latvijoj. Esu lietuvė. Žiemgalė.

Būdama maža jau žinojau, kad mokysiu vaikus piešti. Svajonė išsipildė. Slapta tikėjausi tapti dailininke. Esu. Dar slaptesnį ketinimą turėjau rašyti. Rašau.

Kiek pamenu apie save, vis piešianti, ieškanti, kurianti, nenurimstanti. Tokia ir esu. Visad traukė grafikos pasaulis. Užburiančios linijos, magiškos dėmės ir neįprastos faktūros. Rimti grafiniai ieškojimai “užstrigo“ ties miniatiūrine grafika. Apie 20 metų linoleume raižau ekslibrisus.

Lolita Putramentienė-Braza

2016 m. birželio 3 d.