EKSLIBRISŲ ISTORIJOS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE

 

2023 m. vasario 23 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos komanda dalyvavo Vilniaus knygų mugėje. Mugės dalyviams buvo pristatytos bibliotekos edukacijos. Ekslibriso edukacijoje apsilankė ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariai – kolekcininkai Vitolis Enrikas Vengris iš JAV ir Stanislovas Gasiūnas iš Rusijos. Šių žmonių laikas Lietuvoje, ypač Vilniaus Knygų mugėje, yra įtemptas ir suplanuotas. Tad pasikeitę šiltais žodžiais, apsikabinimais ir dovanėlėmis, linkėjome vieni kitiems sėkmės. Fondo rinkinį kolekcininkai papildė leidiniais, ekslibrisais, laiškais, kurie svarbūs rengiant Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Lolitos Brazos inf.

KAUNE SKELBIMAS KONKURSAS "EX LIBRIS. ISTORINĖS ATMINTIES VARDAI"

 

XXVII KNYGOS MĖGĖJŲ DRAUGIJA 2023 m. metais mini atkūrimo 30-metį. Draugija, kurios nariai buvo ekslibrisų kūrėjai ir kolekcininkai Paulius Galaunė, Vytautas Kazimieras Jonynas ir kt., ne tik tęsia pirmtakų veiklą, bet  dalyvauja knygų leidyboje, rengia parodas, konkursus. 

2023-ieji – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metai, V. Putvinskio-Putvio, Klaipėdos krašto metai. Šiems įvykiams paminėti XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su socialiniais partneriais skelbia konkursą „EX LIBRIS. ISTORINĖS ATMINTIES VARDAI. Konkurso trukmė – nuo 2023 m. kovo 1 d. iki gegužės 7 d., laureatų paskelbimas – birželio mėnesį. KONKURSO NUOSTATAI IR ORGANIZATORIŲ KONTAKTAI 

GBEF inf.

DAILININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS NAMAS-STUDIJA ŠIAULIUOSE

Rubrika „Kolekcininko užrašai“ 

    2023 m. vasario 10 dieną buvo pristatyta Gerardui Bagdonavičiui (1901-1986) skirta ekspozicija, kurią dailininko name Šiauliuose, Aušros al. 84, įrengė „Aušros“ muziejus kartu su UAB „Ekspobalta“. Ekspozicijoje, be originaliai atkurtos dailininko buto-studijos ir kabineto erdvės, pateikta nemažai dailininko fotografijų, piešinių, scenografijos, tapybos darbų kopijų ir įvairių jo rinktų kolekcijų pavyzdžių. Šioje ekspozicijoje galima pamatyti ir dailininko sukurtų knygos ženklų. Jų jis sukūrė daugiau kaip 200. Pristatome keletą ekslibrisų, sukurtų jo žmonai Sofijai Bagdonavičienei (1918-2002). 

Ekslibrisas saugomas ŠAVB
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

   Sofiją Jančiauskaitę Gerardas Bagdonavičius vedė 1962 m. spalio 13 d. Kartu išgyvenę 20 metų jiedu išsiskyrė 1982 m. vasarą. Vis dėlto Sofija buvo svarbiausia moteris dailininko gyvenime. Ji gimė turtingoje inteligentų šeimoje. Jos tėtis buvo vaistininkas, Šiaulėnuose (Radviliškio r.) turėjo vaistinę. Sofija Kaune studijavo farmaciją. Buvo ištekėjusi, susilaukė sūnaus Antano (Toni) Petrausko. Jos santuoka su G. Bagdonavičiumi buvo antroji, o G. Bagdonavičiui – pirmoji (Žadeikytė R. Moteris, kuri ištekėjo už legendos. Šiaulių kraštas, 2001 m. rugpjūčio 25, p. 9). "Ex libris Sofi Bagdonavičienė“ (XX a. II p.). Cinkografija (P1). Pirmojo  knygos ženklo (eskizas, 18,5 x 12,8 cm dydžio) kompozicijos apatinėje dalyje pavaizduotos nuogų moterų figūros. Kairėje pusėje – ilgaplaukė moteris iškeltomis rankomis ir užrašas: „Ex libris / Gerardas / Bagdonavičius“. Dešinėje pusėje – moteris, perverta strėle, pianino klaviatūra ir užrašas: „EX LIBRIS / Sofi Bagdonavičienė“. Dešiniajame viršutiniame kampe boso ir smuiko raktai. Antrame ekslibrise (cinkografija (P1), 9,5 x 5,2 cm dydžio) pavaizduotas amūras, moteris, kairėje rankoje laikanti širdį, dešinėje deglą, dar įkomponuotos gaidos, pianino klavišai, pašto vokas. Centre užrašas: „Bonjours / SEX / L’AMOUR“, apatinėje dalyje užrašas: „EX LIBRIS / Sofi / BAGDONAVIČIENĖ“.

     G. Bagdonavičiaus ekslibrisai, sukurti S. Bagdonavičienei, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos GBEF, kitose Lietuvos bibliotekose ir muziejuose, šių eilučių autoriaus rinkinyje, privačiose kolekcijose. 

Jono Nekrašiaus inf.

AKTORIUS, REŽISIERIUS, KOLEKCININKAS STASYS PILKA IR EKSLIBRISAI

 Rubrika "Kolekcininko užrašai"

Stasys Pilka (1898-1976) buvo ne tik aktorius, režisierius, teatro kritikas, istorikas, poetas, bet ir Lietuvoje žinomas bibliofilas, ekslibrisų kolekcininkas, knygos ženklų tyrinėtojas. Jis ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje. Iš jo laiškų žinoma, kad S. Pilka gerai pažinojo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų ekslibrisų kolekcininkus ir knygos ženklų kūrėjus.

S. Pilka ne tik kolekcionavo knygos ženklus, bet ir tyrinėjo juos, rašė straipsnius apie ekslibrisus. Jo straipsnis „Naujasis lietuviškas ex-libris“ buvo išspausdintas išeivijos spaudoje 1947 m. „Aiduose“, kitas rašinys „Ex libris arba knygos savininko ženklas ir jo lietuviškoji raida“ buvo publikuotas 1961 m. lietuvių bibliografinės tarnybos biuletenyje „Knygų lentyna“ (šis straipsnis tuo pačiu pavadinimu perspausdintas laikraštyje „Dirva“ 1961 m. birželio 12 (Nr. 67). 

Dail. Vytautas Osvaldas Virkau, [1973]. Ekslibrisas saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

S. Pilka daugiausia kolekcionavo lietuviškus knygos ženklus ir savo bibliotekos knygas žymėjo ekslibrisais. Be lietuviškų ekslibrisų, jis dar rinko ir užsienio dailininkų – italų, lenkų ir kitų šalių – knygos ženklus. Deja, tik nedidelę savo rinkinio dalį jis pasiėmė pasitraukdamas iš Lietuvos 1944-aisiais, didžioji jo kolekcijos dalis liko Lietuvoje.

Vitolis E. Vengris iš JAV gyvenusio ir kolekcionavusio ekslibrisus S. Pilkos nupirko ekslibrisų rinkinį bei laiškus, kuriuose nemažai rašoma apie kolekcionavimą, knygos ženklus. Vitolis E. Vengris pabrėžia didelį S. Pilkos įnašą į lietuviško ekslibriso, kaip meno srities, kolekcionavimą ir populiarinimą išeivijoje.

S. Pilkos ekslibrisų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau LMAVB). Jam sukurti ekslibrisai dar saugomi Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (reg. nr. 13425, dėžė nr. 2, reg. nr. 13599, 14583, dėžė nr. 4) rinkiniuose, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, privačiose kolekcijose ir kt.

LMAVB esama Stasio Pilkos knygos ženklų kolekcija sudaro dvitomį albumą. Specialius dėklus jam pavadinimu „Lietuvos ekslibrisas“ ir kitais jo savininką liudijančiais įrašais, manoma, užsakė pats kolekcininkas S. Pilka. Vrublevskių biblioteka šį dvitomį albumą 1985 m. įsigijo iš privataus kolekcininko, kurio tapatybė nėra atskleidžiama.  

 S. Pilkos ekslibrisų kolekcijoje, saugomoje LMAVB, yra prieškario Lietuvos žymių žmonių – rašytojų, kunigų, aktorių, dailininkų, visuomenės veikėjų ir politikų – knygų ženklų. Šios kolekcijos ekslibrisai sudėti į du specialiai pagamintus aplankalus. Jie sunumeruoti  skaičiais „1“ ir „2“. Ant jų abiejų nugarėlių yra įspaustas dviejų eilučių neapibrėžtas užrašas: „LIETUVOS / EX LIBRIS“ . Šių nugarėlių apačioje įspaustas trijų eilučių neapibrėžtas užrašas: „EX COLLECTIONS / STASYS PILKA / KAUNAS – LITHUANIA“.

Dail. Gerardas Bagdonavičius, [1940].
Ekslibrisas saugomas ŠAVB
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

S. Pilkos dvitomio albumo rinkinį sudaro knygos ženklai ir ekslibrisai, sukurti Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus, Gerardo Bagdonavičiaus, Vytauto Bičiūno, Jono Buračo, Mstislavo Dobužinskio, Pauliaus Galaunės, Jurgio Hopeno, Vytauto Kazimiero Jonyno, Telesforo Kulakausko, Vytauto Kosčiuškos, Antano Kučo, Jono Kuzminskio, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės, Antano Rūkštelės, Jono Steponavičiaus, Aleksandro Šepečio ir kitų dailininkų. Daugiausia šioje kolekcijoje yra šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus prieškariu sukurtų ekslibrisų. Įdomu tai, kad šioje kolekcijoje yra nemažai knygos ženklų, skirtų Stasiui Pilkai, ir tai suprantama, nes šios kolekcijos savininkas buvo aistringas ekslibrisų kolekcininkas, todėl Lietuvos dailininkai vienokia ar kitokia proga jam kūrė ir dovanojo knygos ženklus. S. Pilkai skirtus ekslibrisus sukūrė P. Augius-Augustinavičius,  G. Bagdonavičius, A. Kučas, J. Hopenas, V. K. Jonynas, Ž. Mikšys, V. O. Virkau ir kiti dailininkai.         

Dailininkas G. Bagdonavičius 1940 m. S. Pilkai sukūrė ekslibrisą (cinkografija (P1), dydis 80 x 65 mm), dabar saugomą S. Pilkos ekslibrisų kolekcijoje, taip pat kituose rinkiniuose.       

S. Pilkos knygos ženklų kolekcija geriausiai atspindi Pirmosios Lietuvos Respublikos metais dailininkų, kūrusių ekslibrisus, kūrybą, jų tematiką, stilius ir technikas, ji turi didelę meninę ir istorinę vertę, yra neįkainojamas Lietuvos kultūros ir meno paveldas.

Jono Nekrašiaus inf.

KNYGOS ŽENKLAI SIMONUI DAUKANTUI: 230 METŲ LIETUVOS ISTORIKUI, RAŠYTOJUI IR ŠVIETĖJUI

 Rubrika "Kolekcininko užrašai"

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

2023 m. spalio 28 d. bus minimos Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo, vieno iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simono Daukanto (1793-1864) 230-osios gimimo metinės.

1993 m. pavasarį Šiaulių miesto valdyba ir Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą Simono Daukanto atminimui įamžinti (kuratorius Jonas Nekrašius). Konkursas siekė įprasminti šio atkaklaus žemaičio, visą gyvenimą paskyrusio mylimai Tėvynei, asmenybę, jo darbus ir veikalus. Tai buvo pirmasis tarptautinis ekslibrisų konkursas Šiauliuose, taip pat ir Lietuvoje, skirtas Simonui Daukantui, vienam iš produktyviausių ir žymiausių XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių kalbos ir literatūros veikėjų, lietuvių tautinio atgimimo pranašų.

Ievos (Evos) Labutytės ekslibrisai (1993) saugomi ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo Magdalenos Kaciucevicius rinkinyje 

72 dailininkai iš 22 valstybių konkursui sukūrė 129 knygos ženklus, reikšmingais simboliais įprasmino Simono Daukanto asmenybę, jo darbus ir kūrybą, to meto aplinką ir įvykius. Konkurso laureatais tapo ir I, III premijas gavo žinomi Lietuvos grafikai – prof. Vaidotas Janulis ir Ieva Labutytė. Išleistas informacinis leidinys apie S. Daukantą ir ekslibrisų konkurso parodos „Ex libris Simonui Daukantui – 200“ katalogas.

Viena konkurso dailininkių Ieva (dabar Eva) Labutytė savo laiške organizatoriams rašė:

„Džiaugiuosi, kad ne tik Varniai organizuoja konferenciją, bet ir Šiauliai skelbtu ekslibrisų konkursu tęsia S. Daukanto atminimą. Graži buvo proga dar kartą perskaityti S. Daukanto visus darbus, įsiklausyti į jo žodžių skambesį ir svarbą. S. Daukanto asmenybę man norėjosi įprasminti per kitas dvi šviesias asmenybes – M. Lukšienę ir V. Daujotytę. Su pagarba ir meile rašau jų vardus – jų raštai ir veikla padėjo man geriau pažinti S. Daukantą. Ir pamilti...“

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Prof. Vytenis Rimkus apie Simonui Daukantui skirtą konkursą rašė: „Lietuvai, jos istorijai ir kultūrai tai labai svarbus asmuo ir visa tai, kas su juo susiję. Bet už Lietuvos ribų vargu ar kas nors, išskyrus negausius tos srities istorikus, ką nors žino apie S. Daukantą. Todėl skelbti tarptautinį konkursą jam pagerbti buvo drąsus ir rizikingas žingsnis. Ir tuo labiau stebina ir džiugina svarūs rezultatai“ (Ex libris Simonui Daukantui 200 metų: katalogas, [sud. J. Nekrašius], Šiauliai: Saulės delta, 1994, p. 7).

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Simonui Daukantui skirto konkurso darbai saugomi konkurso kuratoriaus asmeninėje kolekcijoje Šiauliuose. Šie žemaičių istorikui ir Šiaurės Lietuvos švietėjo asmenybei skirti ekslibrisai yra tik maža dalis gausios kolekcijos. Nemažai konkurso ekslibrisų perduota Papilės Simono Daukanto memorialiniam muziejui.

Jono Nekrašiaus inf.

EKSLIBRISŲ KOLEKCININKUI VITOLIUI E. VENGRIUI SUKAKO 80 METŲ

Vitolis E. Vengris GBEF narių susirinkimo dieną Šiauliuose prie G. Bagdonavičiaus stendo "Aušros" muziejuje 2022-11-06. A. Kaktytės nuotr.

2023 m. sausio 19 d. lietuviško ekslibriso tyrinėtojas ir kolekcininkas Vitolis Enrikas Vengris švenčia garbingą jubiliejų. V. E. Vengris domisi įvairiais meniškais, t. y. jam patinkančiais darbais, nepriklausomai nuo to, iš kur jie ir kieno daryti. Savo kolekcijoje jis turi daug šiuolaikinių lietuvių dailininkų darbų. Kolekcininkas renka tiek lietuvių dailininkų, tiek ir kitų šalių dailininkų ekslibrisus, kurie jį žavi kaip grafikos kūriniai. Tokių yra nemažai – iš viso pasaulio pačių įvairiausių knygos ženklų. V. E. Vengris ne tik kolekcionuoja knygos ženklus, bet ir mielai dalijasi informacija  apie juos su ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu. Būdamas fondo tarybos narys, jis daug prisideda įgyvendinant projektą „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“, rengiant metinį ekslibriso parodų katalogą. Nuoširdžiai jam dėkojame už bendradarbiavimą populiarinant knygos ženklą ir fondui perduotą svarbią medžiagą apie ekslibrisus.

Dianos Janušaitės inf.

ZANAVYKŲ KRAŠTO ŽMONIŲ ĮKVĖPTI EKSLIBRISAI

 

2023 m. sausio 18 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje prof. dr. Giedrė Čepaitienė pristatė naujausią savo knygą „Zanavykija zanavykų lūpomis“ (leidykla „Žuvėdra“, 2022). Renginį papildė dail. Lolitos Brazos Zanavykų krašto žmonėms sukurti ekslibrisai. Dailininkės prisiminimus skaitykite ir ekslibrisais grožėkitės virtualioje parodoje "Ekslibrisai, įkvėpti draugystės su zanavykais".

A. Kaktytės inf.

Dail. Lolita Braza demonstruoja kalvio iš Zanavykijos Valdo Paukščio sukurtą odinę prijuostę "EXLIBRIS". A. Kaktytės nuotr., 2023-01-18.

ŠIEMET EKSLIBRISŲ KŪRĖJUI ŽIBUNTUI MIKŠIUI BŪTŲ SUKAKĘ 100 METŲ

Ž. Mikšio autoekslibrisas iš Vyginto ir Janinos Ališauskų kolekcijos

Šiais metais minime 100-ąsias Lietuvos grafiko Žibunto Mikšio (1923 – 2013) gimimo metines. Talentingo grafiko palikimą sudaro linoraižiniai, ofortai, kurių tik maža dalis saugoma ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Jo ekslibrisai patraukia savo jautrumu ir skaidrumu, minties aiškumu, aukšta plastine kultūra ir savita elegancija. Dailininko kūrybos šaltinis – žmogus, jį supantis pasaulis, gamtos vaizdai, miesto fragmentai, architektūrinės detalės, užrašai. 

Daugiau skaitykite savb.lt ir ekslibrisai.blogspot.lt

Dianos Janušaitės inf.

LIETUVOS EKSLIBRISO KŪRĖJAI VĖL TARPTAUTINĖJE BENDRUOMENĖJE

Žurnalo „Tarp knygų“ 2022 m. 12-asis numeris

2018 m. rugsėjo 1 d. Prahoje (Čekija) XXXVII kongrese FISAE nariu tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos GerarDo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. KOngrese buvo pristatyti Lietuvoje  vykstantys renginiai, skirti pirmojo lietuviško knygos ženklo 500-osioms metinėms. Tai didelis įvykis P. Višinskio viešajai bibliotekai, daugiau kaip 20 metų šiame fonde kaupiančiai ekslibrisų kolekciją, ir visos Lietuvos veiklos ekslibriso srityje įvertinimas." Daugiau apie skaitykite Jono Nekrašiaus straipsnyje.

PROJEKTO PABAIGTUVĖS KALĖDŲ IŠVAKARĖSE

Projekto "Knygos anatomija" vadovė pristato parodą, 2022-12-14 

2022 m. gruodžio 14 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre vyko Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamo projekto „Knygos anatomija: specialiųjų poreikių turinčių asmenų meno pažinimo ir kūrybiškumo skatinimas“ baigiamasis renginys. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai rinkosi į parodą, kurios eksponatai – jų kurtos knygos ir atspausdinti ekslibrisai. Projekto dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į intriguojantį edukacinį užsiėmimą „Vienas atspaudas“. Monotipijos technika visi kūrė knygos ženklą sau ir savo artimui, patyrė daug smagių emocijų, dalinosi išgyvenimais, kokia netikėta ir smagi buvo ši veikla. Vėliau užsiėmimo dalyviai aptarinėjo savo ir kolegų darbus, džiaugėsi draugyste, galimybėmis apsilankyti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir išreiškė viltį, kad tai ne paskutinis jų dalyvavimas panašiame renginyje. Kalėdiškai pasipuošusiame bibliotekos Knygos grafikos centre projekto dalyviai fotografavosi su savo ekslibrisais, sukurtomis knygomis, vaišinosi arbata. 

L. Putramentienės inf.