VYGANTO IR JANINOS ALIŠAUSKŲ DOVANA BIBLIOTEKOS GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDUI

2017 m. kovo 16 d. vyko dailininko V. K. Jonyno kūrybos pristatymas iš privačių kolekcijų. Renginio metu Šiaulių „Laiptų“ galerijos vadovė Janina Ališauskienė ir 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (GBEF) dovanojo parodų katalogų ir ekslibrisų.

Iš kairės: parodos organizatorė Asta Kaktytė,  kolekcininkai Vygintas Ališauskas (segtuvas rankose) ir Janina Ališauskienė

Janina ir Vygantas Ališauskai savęs kolekcininkais nelaiko. „Bendraujant su menininkais, organizuojant parodas ir konkursus, per daug metų natūraliai susikaupė keli tūkstančiai ekslibrisų“, – renginyje pristatydamas šeimos kolekciją kalbėjo V. Ališauskas.

GBEF saugomi 5 ekslibrisai, skirti galerijai „Laiptai“

J. ir V.  Ališauskai 1997 m. organizavo pirmąjį „Laiptų galerijos“ respublikinį ekslibrisų konkursą-parodą. Išleido katalogą (sud. V. Ališauskas), kurį kartu su tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės katalogais perdavė saugoti bibliotekai.

Bibliotekos GBEF dovanoti ekslibrisai autografuoti. Tai vilniečio Arūno Prelgausko, klaipėdiečių Augustino Virgilijaus Burbos, Tatjanos Simanaitienės, šiauliečių Dalvio Udrio, Vaidoto Janulio, panevėžiečio Henriko Mazūros darbai. Fondui dovanoti ir V. Ališauskui sukurti grafiko Algio Kliševičiaus ekslibrisai. A. Kliševičius (1950–2008) vienas pirmųjų Lietuvoje ekslibrisus pradėjo kurti kompiuterine technika.

Nuo šiol bibliotekos GB ekslibrisų fondas turi ir žymaus lietuvių grafiko Žibunto Mikšio ekslibrisų. Ališauskų šeima bibliotekai dovanojo 6 grafiko darbus. V. Ališauskas artimai bendravo su Ž. Mikšiu ir ne kartą lankėsi jo namuose Paryžiuje. Didelė dalis Vyginto ir Janinos Ališauskų ekslibrisų kolekcijos atkeliavo iš  Ž. Mikšio archyvo.

Biblioteka susirašinėjo su grafiku Ž. Mikšiu. Bibliotekoje saugoma dalelė šio iškilaus menininko palikimo: jo asmeninės bibliotekos knygų, spaudos iškarpų rinkinių, korespondencijos. Viename iš paskutinių savo laiškų bibliotekai Ž. Mikšys (1923–2013) rašė, kad planuoja atsiųsti autorinių ekslibrisų rinkinį. Deja, siuntinys bibliotekos nepasiekė.

Astos Kaktytės inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

MOKYTOJAI APIE SAVE EKSLIBRISO KALBA

Projektas "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės"

Šiaulių miesto ir rajono dailės mokytojai.

Įvadinės kūrybinės laboratorijos.

Renginys skirtas Šiaulių ekslibriso 90-mečiui

Socialiniai projekto partneriai:

Šiaulių „Saulėtekio" gimnazija
Šiaulių Jovaro progimnazija
Lietuvos dailininkų sąjunga, Šiaulių dailininkų organizacija

Projekto rėmėjai:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos kultūros taryba 
Šiaulių  universitetas

2015 m. gegužės 5, 29 d. Šiaulių miesto ir rajono dailės mokytojai dalyvavo įvadinėse projekto "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės" kūrybinėse laboratorijose. Išklausė teoriją mažosios grafikos kūrimo, naudojimo ir sklaidos bendrojo lavinimo mokyklose temomis, įgijo žinių ir kompetencijų mokyti kurti ekslibrisus iškiliaspaudės (linoraižinio) ir giliaspaudės (plastiko raižinio) technikomis, SUKŪRĖ EKSLIBRISUS SAU.

Jolita ŠLIVINSKIENĖ
Stasio Šalkauskio gimna

Jolita ŠLIVINSKIENĖ
Stasio Šalkauskio gimnazija

Ekslibrisas sau. Papasakokite apie save?

Kiaulės metais gimusi. Kiaulė – socialinis gyvūnas, kuris mėgsta bendrauti. Mano prototipas. Pegaso forma – kūrybiškumo simbolis. Dažų tūbelė – na, žinot, aš dailininkė esu.

Dramblys – gyvūnas, kuris labai visuomeniškas, mėgsta būti kompanijoje, bendrauti, mylėti, judėti...

Ar sudėtinga sugalvoti ekslibriso sau simbolius?

Aš manau, kad viskas keičiasi. Kaip bibliją kiekvienais metais gali skaityti ir supranti vis kitaip, tai lygiai taip pat ir ekslibrisą kiekvienais metais gali kurti ir jis bus vis kitoks. Vieną kartą gal liga palaužia, galvoji apie mirtį. Taip atsiranda mirties, laiko tematika. Kitu atveju, gal daugiau džiaugsmo ateina – gyvybės, naujos pradžios tematika. Tiesiog žmogus keičiasi ir ekslibrisai, manyčiau, keičiasi.

Jolita ŠLIVINSKIENĖ
Stasio Šalkauskio gimnazija

Tradiciškai ekslibrisuose vaizduojama tai, kas žmogui patinka. Ar gali atsitikti taip, kad ekslibrise atsispindėtų negatyvūs dalykai? 

Kartais gali. Mano gyvenime buvo laikotarpis labai negatyvus. Blogai jaučiausi ir aš piešdavau, kad išliečiau tą negatyvą....Išlieji ir palieki piešinyje tai, kas bloga.

Ar mes kalbame apie tuos ekslibrisus, kurie skirti knygoms žymėti?

Ekslibrisas nuo to, kas buvo pačioje pradžioje yra labai pasikeitęs. Suprantamas kaip meno kūrinys. O ekslibrise, kaip meno kūrinyje, gali būti visai kitos tendencijos.

Ar tai gerai, ar blogai?

Gerai...gerai...nes galima daryti ne vieną, o daug ekslibrisų gyvenime. Ir knygas žymėti galima vis kitu.

Ar su moksleiviais kalbėjote apie jų sukurtus ekslibrisus?

Taip. Be galo patiko. Aš žiūrėdama į jų ekslibrisus pasakojau: – Tu esi punktualus, tu esi atviraširdis... O jie: – Mokytoja, o aš kas? Ir vėl pasakoju. Sako: – Jūs mus pažįstat. Ne, – sakau, – aš jus pažįstu per darbus, jie atskleidžia.

Jolita RATNIKIENĖ
Didždvario gimnazija

Daiva LELIUKIENĖ
Juliaus Janonio gimnazija

Vita ŽABARAUSKAITĖ
Gegužių progimnazija

Vita ŽABARAUSKAITĖ

Gegužių progimnazija

Ar sunku buvo pasirinkti ekslibriso simbolį?

Nė trupučio, nė trupučio.. Nors ir labai seniai raižiau... Man dailė nėra sunku, man dailė yra malonu.

Ar prisilietėt prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės?

Na, man atrodo, kad nebe pirmą kartą aš prisiliečiu. Esu tapiusi miniatiūras su Bagdonavičiaus namu. Esu tapiusi Bagdonavičiaus namą, kokius keturis variantus, esu kėlusi didžiulį šaršalą (kiek galėjau per televiziją), kodėl Bagdonavičiaus namas iki šiol neatremontuotas. Esu vežusi lauktuvėms Bagdonavičiaus knygą į Daniją, žydų šeimai. O Bagdonavičiaus knygoje daug užfiksuota žydiškos architektūros. Na, ne pirmą kartą...

Tai sėkmė lydi Jus visur ir visada?

Kaip čia pasakius...Nebūtų sėkmės be darbo. Sėkmė, kaip mes matom, yra tik aisbergo viršūnėlė, ta paradinė pusė. Žiūrovas gi nemato, pvyzdžiui, kiek mes šiandien dirbom laboratorijoj. Nėra sėkmės be darbo. Labai graži idėja. Labai dėkinga bibliotekai, bibliotekininkėms.

Janina BUDRIENĖ

Šiaulių profesinio rengimo centras

Kaip Jums sekėsi kurti ekslibrisą sau?

Kadangi menas yra arčiausiai širdies, tai ir piešiau priemones, susijusias su menais - plunksna, pieštukas... Nes, iš tikro, mėgstu piešti. Esu dailės mokytoja.

Ar sunku buvo pasirinkti simbolius ekslibrisui ?

Janina BUDRIENĖ
ŠPRC, Statybos skyrius

Janina BUDRIENĖ
ŠPRC, Statybos skyrius

Na, kaip pasakius... Kai vaikai dalyvavo projekte, ir jiems daviau užduotį sukurti ekslibrisą, tai ir pati prisėdau. Vaikai kuria, jiems nesiseka. Galvoju, kodėl jiems nesiseka. Prisėdau pati ir pradėjau kurti su jais. Žinot, sunku. Ir mes bendrai kūrėm pasišnekėdami, pabendraudami. Kai pradedi daryti, žiūri, kad nėra taip paprasta. Na, kažkas pavyko.

Ar tai yra galutinis variantas, ar dar planuojate pasakoti apie save ekslibrisu? Man arčiau širdies tapyba. Bet pabandyti padaryti...niekada negali žinoti, kas bus ateityje. Studijų laikais prie ekslibriso buvau labai mažai prisilietusi. Čia (aut past: kūrybinėse laboratorijose) patiko su adata raižyti. Visas procesas labai įdomus, tačiau arčiau širdies tapyba.

Ar paliksite ekslibrisų kūrėjų grupelę?

Grupelės nepaliksiu. Ne tik darbas čia svarbiausia, bet ir bendravimas, pabuvimas kartu. Man buvo poilsis. Ačiū.

Rūta POVILAITIENĖ
Šiaulių suaugusiųjų mokykla

Rūta POVILAITIENĖ
Šiaulių suaugusiųjų mokykla

Papasakokite, ką esminio iš savo asmenybės "išėmėt" ir parodėt mums ekslibrisu?

Tą dieną buvau labai pavargusi ir piešiau tik, kad pieščiau – va tokias padraikas. Gali būti kaip augalai. Kažkas su gamta. O čia ale dobilėlis, ale, rūtos lapeliai... nes esu Rūta.

Ar sunku nupiešti ekslibrisą sau?

Sunku, tikrai sunku. Kaip pirmą kartą...

Ar šis ekslibrisas paskutinis variantas? Ar yra dar minčių ateičiai?

Aš manau, kad bus minčių ateičiai. Kaip pirmas blynas truputi, aišku, yra prisvilęs.

Ar mokykloje su jaunimu esat kūrusi ekslibrisus?

Nieko nedarydavom. Tikrai bandysim, nes yra ką tobulinti. Mokiniams (aut. past: kūrybinių laboratorijų metu) buvo labai įdomu – piešėm, raižėm...

Daina DAMBRAUSKIENĖ
"Salduvės" progimnazija

Daina DAMBRAUSKIENĖ

"Salduvės" progimnazija

Kodėl ekslibrise pavaizdavote adatą? 

Siuvėja buvusi.

Pakeitėt profesiją? 

20 metų dirbau universitete, tekstilės katedroj, kol užsidarė. Jau 5 metai dėstau dailę mokykloje. Ekslibrisus kūrėm pirmą kartą.

Justina ŠALTĖ
Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Justina ŠALTĖ

Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Kadangi pati tapau ir dažniausiai urbanistinį peizažą, tai urbanistinio peizažo temą tęsiau. Esu miesto vaikas.

Gimėt ir augot Šiauliuose?

Taip. Vaikystėje neturėjau kaimo, užaugau mieste.

Jeigu Jūs labiau tapytoja, kodėl sutikote kurti ekslibrisą?

Tiesiog, dėstau grafiką ir... buvo šiaip įdomu išbandyti, prisiminti. Su mokiniais esam kūrę lino raižinius.

Kas Jums yra sėkmė? Ar ekslibriso kūrimas Jums buvo sudėtinga veikla?

Sėkmė yra kai viskas lengvai sekasi (šypsosi) – lengva ranka. Kūryba yra atsipalaidavimas.  Veikla buvo labai smagi, labai smagioje kompanijoje. 

Salvija ZAKIENĖ

Šiaulių rajono Bubių mokykla
Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinė mokykla

Salvija ZAKIENĖ
Pašušvio pagrindinė mokykla

Salvija ZAKIENĖ
Bubių mokykla

Mūsų susitikimas buvo netikėtas, įsikalbėjome apie projektą bibliotekoje...

Tikrai, galima sakyti, kad čia sėkmė.

Ar patiko ši veikla?

Aš ta linkme dirbu. Po ilgo laiko, bet vėl prisiliečiau. Pirmasis sausa adata atspaustas darbas buvo 2003 metais. Tai studijų laikais. Man grafika visuomet labai patiko.

Kas Jūsų ekslibrise?

Žuvis. Man kilo mintis „kaip žuvis vandeny“. Jei kalbam apie dailę, apie grafiką...tai man labai artima. Nusprendžiau dar plunksnelę nupiešti... ir laikas...Na, visas gyvenimas, turbūt, iš to susideda.

Ar mokykloje su moksleiviais esat kūrusi ekslibrisus?

Su mokiniais tapom, dalyvaujam parodose, konkursuose, bet grafika... Su mokiniais išbandėm ir jiems labai patiko. Sakė: „O, čia naujovė“. Jei ateityje  būtų kažkas panašaus, sakykit, aš mielai sudalyvausiu. Nes labai patiko šis projektas.

Aldona TRAŠKINIENĖ
"Sandoros" progimnazija

Aldona TRAŠKINIENĖ

„Sandoros“ progimnazija

Papasakokite, kodėl tokie simboliai? Gal po žuvų ženklu gimėte?

Ne, ne, ne... Tai krikščionio ženklas. O dvi žuvys – tai bendrystė. O kadangi viskas centruota, apvalu ir dar su vaikiškom akim – tai naivi, kvaila ir žiopla... (juokiasi). Tikiuosi Jūs neįrašinėjat?

Ar sunku buvo atrasti tuos ženklus, simbolius?

Oi, ne, labai greitai. Nebuvau paruošusi namų darbų, tai koks išėjo, toks išėjo.

Kaip manote, ar projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ metu sėkmė Jus aplankė?

Na, tai be abejo. Vien tai jau sėkmė yra susitikti kolegas, pabendrauti, pasijausti sava tarp savų. Jau tiek yra labai gerai. 

  

Rasa PRIŠMONTIENĖ. 

2015 Ekslibrisas sau

Kūrybinės laboratorijos

Rasa PRIŠMONTIENĖ

"Saulėtekio" gimnazija

Projekto kūrybinių laboratorijų vadovė

Ar studijuodama kūrėte ekslibrisus?

Studijų metais rodos buvo tokia užduotis.

Kada sukūrėte savo pirmąjį ekslibrisą? Kas paskatino kurti ekslibrisus? 

Pirmas sukurtas 1996 metais sau, kurti paskatino  Žibuntas Mikšys. 

Pirmąjį ekslibrisą 1996 m. skyrėte sau. Kas jame pavaizduota?

Ekslibrise smalsus žmogutis, gyvendamas už geležinės uždangos atrado būdą pamatyti toliau.

Ar teko kurti ekslibrisą specialiai kažkam knygoms žymėti?

Esu mačiusi ŠU bibliotekai dovanotoje Žibunto Mikšio knygoje mano sukurtą jam skirtą ekslibrisą (Žibuntui_2003 m.). 

Ar namuose turite knygų paženklintų savo kurtais ekslibrisais? 

Paženklintos kelios knygos. 

Ar Jūsų mokyklos knygos ženklinamos ekslibrisu?

Ne

Lolita PUTRAMENTIENĖ BRAZA

Jovaro progimnazija

Lolita PUTRAMENTIENĖ BRAZA

Jovaro progimnazija

Projekto kūrybinių laboratorijų vadovė

Kada susidomėjote ekslibrisu?

Esu pasakojusi, kad knygų žymėjimu susidomėjau anksti. Gal pradinėse klasėse. Neradusi geresnio būdo kaip tai padaryti, šeimos bibliotekos knygas suantspaudavau komjaunimo bilietams skirtu štampuku "Uplačeno VLKJS".
Kitas susidūrimas, grynai kūrybinis, įvyko dailės mokykloje, grafikos užsiėmimuose. Šviesios atminties dailininkas E. Juchnevičius išsamiai paaiškino kas tos asmeninės knygos ženklas, kam skirtas ir kaip jį sukurti. Ilgiau už klasiokus laužiau galvą ir jokia normali mintis neatgulė į eskizų lapą. Mokytojui kažin kodėl pasirodė pavykęs eskizas – rombe įpieštas tinklinio tinklas su kamuoliu. Mane net pagyrė: "Matau, kad mėgsti tinklinio sportą...". Tyliai sau krizenau, nes sporto tiesiog nekenčiau. Terminai spaudė, ėmiausi raižyti linoleumo gabalėlį. Jis buvo kietas, beveik neįveikiamas. Rėžtukai negaląsti. Vienas neatsargus judesys ir metalinė rėžtuko geležtė slysta nevaldomai linoleumo paviršiumi tiesiai į ranką. Prisimenu labai ryškiai, kiek kartų nemaloniai gydžiausi rankas. Pabaigusi raižyti, visiems klasiokams garsiai pareiškiau: "na, jau ne, grafikė nebūsiu niekada".

Lolita PUTRAMENTIENĖ BRAZA
Jovaro progimnazija

Tai buvo pirmasis realus mano gyvenimo ekslibris ir (ne)meilė jam. Čia istorija galėtų baigtis. Deja. Atsitiko dar vienas gyvenimo posūkis. Įstojus į dailės fakultetą, atgimė mintis, kad galiu pamėginti išraižyti ekslibrį. Tai pastebėjo dėst. Buivydas, kuris vėliau ir tapo mano diplominio darbo vadovu. Įdomus posūkis laukė manęs toje pačioje dailės mokykloje. Mokyklos direktorė Irena Šliuželienė mielai pakvietė apsilankyti jų grafikos spaustuvėje, atsispausti raižinius. Ieškodama pašluostės ar dažų, pravėriau toje auditorijoje stalčių. Jis buvo pilnas ekslibrių klišių. Mane ištiko tikras emocinis sukrėtimas. Pilnutėlio stalčiaus paviršiuje gulėjo mano ekslibris, jo klišė, kurį buvau palikusi kadaise kaip didžiausią nelaimės priežąstį – kruvinų rankų kaltininką. Ir štai, atėjo lemtinga akimirka, kai mano vaikystės ekslibris pateko man į rankas beveik po 40 metų. Ilgai pasakojau visiems šią istoriją, kol atslūgo netikėtų emocijų antplūdis. Džiaugiuosi, kad kadaise nemeilė ekslibriui mano gyvenime tapo kūrybine aistra dabar.
Dailininkė L. Putramentienė Braza yra sukūrusi 10 ekslibrisų sau. Iš jų – 2 kūrybinėse projekto "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės" laboratorijose. Plastiko ir mėgstama linoleumo raižinio technikomis.

                                                                                                                

Mokytojas kalbino Asta Kaktytė
Projekto kūrybinių laboratorijų kuratorė

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

40 METŲ SU EKSLIBRISU!

Ž. Mikšys

Jonas Nekrašius

KOLEKCININKAS

Ekslibrisai į mano gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose. Čia gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviško ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986). 1964 metais Šiauliuose apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, susižavėjau ekslibrisu, kuris dar vadinamas  grafikos aforizmu.


                                                        

J. Steponavičius

Ekslibrisus pradėjau kolekcionuoti 1974 metais. Šiuo pomėgiu mane užkrėtė Vincas Kisarauskas (1934-1988) – vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų, dviejų stambių monografijų apie Lietuvos ekslibrisą, autorius. Buvo galima sakyti, atsitiktinė pažintis vienoje parodoje. Jis ir pirmuosius savo ekslibrisus padovanojo. Netrukau pajusti, kaip knygos ženklas leidžia prisiliesti prie meno vertybių. Maždaug apie 1976 metus mano asmeninei knygų kolekcijai buvo sukurtas pirmasis ekslibrisas (dail. J. Steponavičius). Tuo laiku susipažinau su Lietuvos dailininkų Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Sauliaus Ikamo, Valerijono Vytauto Jucio, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko ir kitų lietuvių dailininkų darbais. Pradėjau domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida.

V. V. Jucys

V. Kisarauskas

Nuo 1979 m. iki 1992 m. pradžios dirbau teisininku Pakruojyje. 1985 metais kartu su bendraminčiais prie Pakruojo rajoninės bibliotekos įkūrėme „Akiračio“ knygos bičiulių klubą. Rengėme ekslibrisų ir knygų parodas, susitikimus su bibliofilais, kolekcininkais ir dailininkais G. Bagdonavičiumi, V. Kisarausku, A. Čepausku, V. V. Juciu, K. Kupriūnu, R. Buivydu ir kitais. Surengėme respublikinius ekslibrisų konkursus, parodas, ekslibrisininkų seminarus. 1985 m. Pakruojyje surengėme pirmąjį Šiaulių krašte respublikinį ekslibrisų konkursą, skirtą miesto įkūrimo 400-ųjų metinių proga. Šio konkurso parodos atidarymo dieną, 1985 m. rugsėjo 27-ąją Pakruojo miesto centre buvo atidengta dailininko kraštiečio Klemenso Kupriūno skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ekslibris“. Tai pirmoji ir galbūt vienintelė pasaulyje skulptūra, skirta knygos ženklui. Garbė atidengti „Ekslibrį“ buvo suteikta vyriausiam konkurso dalyviui, šiauliečiui dailininkui G. Bagdonavičiui.  1987 m. balandžio 25 d. buvusiuose Pakruojo dvaro rūmuose įvyko I respublikinis ekslibrisininkų seminaras tema „Lietuvos ekslibrisas: raida ir kolekcionavimas“, kuriame dalyvavo žinomiausi šio žanro atstovai ir kolekcininkai iš visos Lietuvos. Tada ir gimė idėja įsteigti ekslibriso ir knygos muziejų Pakruojo dvare. Toks visuomeninis muziejus buvo įsteigtas 1988 m. gruodžio 17 d.                                                          

J. Juhansoo

V. Kalinauskaitė

L. Putramentienė-Braza

1992 m. pradžioje užsiėmiau advokato praktika Šiauliuose. Čia toliau kaupiau knygų ir ekslibrisų kolekciją. 2001 m. spalio 3 d. Šiauliuose, apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje padėjau įkurti Ekslibriso muziejų. 

Iki šiol kartu su bendraminčiais surengiau Šiauliuose ir Lietuvoje 12 tarptautinių ekslibrisų konkursų, įvairių knygos meno ir ekslibrisų parodų. Išleidau leidinių, skirtų Lietuvos knygos nuosavybės ženklui populiarinti. Iš savo rinkinių Lietuvoje, Olandijoje, Japonijoje, Vokietijoje surengiau įvairių tematinių lietuviško ekslibriso ir mažosios grafikos parodaų Be ekslibriso parodų ir konkursų rengimo, tyrinėju Lietuvos ir Šiaulių krašto knygos nuosavybės ženklų istoriją. Esu parengęs daugiau kaip 50 ekslibrisų parodų bukletų, katalogų, plakatų ir kitų spaudos leidinių, susijusių su knygos ženklais. Minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį surengiau tarptautinį ekslibrisų konkursą-parodą ir 2009 metais išleidau knygą „Lietuva knygos ženkluose  XVI a. – XXI a. pr.“ Šiuo metu rengiu monografiją, skirtą XX-XXI a. pradžios Šiaulių krašto ekslibriso istorijai. Beje, šiemet sukanka 90 metų, kai Šiauliuose pradėtas kurti ir propaguoti ekslibrisas. Šiaulių ekslibriso pradžia sietina su žinomu šio mažosios grafikos žanro propaguotoju, kolekcininku ir bibliofilu, XXVII Knygos mėgėjų  draugijos vienu iš įkūrėju, advokatu Viktoru Cimkausku (1896-1944) ir dailininku Gerardu Bagdonavičiumi.

Autoekslibrisas

O. Petca (Rumunija)

Naudodamasis proga, noriu  plačiau paminėti šių dviejų knygos ženklo veikėjų indėlį į ekslibriso meno populiarinimą ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje. Viktoras Cimkauskas kilęs iš garsios Šiaulių miesto knygininkų ir kolekcininkų Cimkauskų giminės. Jo senelis Morkus (Mordchelis) Cimkauskas (mirė 1905 m.) buvo garsus Šiaulių knygininkas ir bibliofilas, netoli Šiaulių berniukų gimnazijos įsikūrusioje krautuvėlėje beveik 50 metų pardavinėjo gimnazistams vadovėlius, rašymo reikmenis, turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką. Viktoro Cimkausko, tėvas advokatas Mykolas Cimkauskas (1861-1928), 1905 m. paveldėjęs savo tėvo Morkaus Cimkauskio biblioteką, buvo žinomas ekslibrisų kolekcininkas, bibliofilas, turėjo solidžią biblioteką. Jis buvo garsus Lietuvos advokatas Šiauliuose, o nuo 1920 m. iki mirties praktikavo Kaune. Viktoras Cimkauskas iki 1928 m. gyveno Šiauliuose ir dirbo advokatu. Jis ne tik rinko juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisus bei literatūrą apie juos, bet ir rašė apie lietuvišką knygos ženklą. 1928 metais V. Cimkauskas perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie ekslibrisą, iliustruodamas projekcija įdomiausius knygos ženklus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Jis paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisais.

Gyvendamas Šiauliuose V. Cimkauskas, pats rinkdamas ir domėdamasis ekslibrisais, 1924 m. paskatino šiuo mažosios grafikos žanru susidomėti ir šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių. Pažinęs ekslibrisą G. Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos piešimo mokytoju, šiuo žanru sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat pradėjo sau kurti ekslibrisus. G. Bagdonavičius iki pat mirties, beveik 60 metų Šiauliuose kūrė ir propagavo ekslibrisą, pagrįstai vadinamas iškiliausiu Lietuvos ekslibriso klasiku.

J. Varnas

Be fotografijos, kelionių, mano laisvalaikio palydovas yra ekslibrisas. Jis užima svarbią vietą mano gyvenime. Kolekcionuoju ne tik ekslibrisą, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoju jų parodas iš savo rinkinių, rengiu straipsnius, leidinius, rašau ta tema knygas. Tačiau svarbiausia man yra knygos ženklų kolekcija, kurioje be ekslibrisų, yra superekslibrisų, knygos antspaudų, įvairių įrašų, suvenyrų, susijusių su ekslibrisais ir kitokiais knygos žymekliais. Didžiausią dalį šioje kolekcijoje sudaro ekslibrisai, kuriuos kaupiu jau 40 metų. Jų skaičius siekia arti penkių tūkstančių. Nemažą jų dalį sudaro XX-XXI a. pradžios Lietuvos dailininkų Gerardo Bagdonavičiaus, Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Alfonso Čepausko, Pauliaus Galaunės, Vytauto Jakšto, Vaidoto Janulio, Valerijono Vytauto Jucio, Savinijaus Katausko, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko, Klemenso Kupriūno, Stasės Medytės, Rasos Prišmontienės, JAV išeivijos lietuvių dailininkų Henrietos Vepštienės, Vytauto Osvaldo Virkau, Prancūzijoje gyvenusio lietuvių dailininko Žibunto Mikšio, Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio ir kitų lietuvių autorių išskirtiniai kūriniai, žavintys savo menine išraiška ir branda. Užsienio autorių kolekcijos pagrindą sudaro Japonijos, Kinijos, Tailando, Italijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių dailininkai sukurti ekslibrisai lituanistine ir kitokia tematika. Mane ypač traukia Rytų kultūra, filosofija, išmintis. Tik pažiūrėkit, kiek čia nepaprasto grožio, paslapties, subtilumo. Europoje stiliai, technika kuo toliau, tuo labiau supanašėja ir suprastėja. Ypač dabar, kai vis dažniau Europoje gyvenantys autoriai kurdami ekslibrisus, taiko kompiuterinę techniką. O Rytuose išlieka daugiau tradicinis, klasikinis menas. Čia pradedant nuo technikos, stiliaus, kaligrafijos viskas savita, subtilu, originalu. Žavi ne tik grafinis atvaizdas, bet ir popierius, dažnai rankų darbo. Rytuose kuriančių dailininkų knygos ženklai ir popierius nepaprasti – tikra meno vertybė.

V. Janulis

Mažiausias ekslibrisas Lietuvoje, 

atliktas šilkografijos technika.

(10 x 10 mm)

O. Petca

Mano asmeninei knygų kolekcijai įvairūs Lietuvos ir pasaulio šalių dailininkai sukūrė daugiau kaip 50 knygos nuosavybės ženklų. Taip pat turiu keliasdešimt knygos antspaudų, lipdžių. Bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoju miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus: ekslibrisus, superekslibrisus, knygos antspaudus. Lietuvos knygotyroje nebuvo apibrėžta kokio dydžio ekslibrisus reikėtų vadinti miniatiūriniais ir superminiatiūriniais, todėl, atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, pasiūliau šalies dailininkams, menotyrininkams ir kolekcininkams, kurti miniatiūrinius ekslibrisus ne didesnius kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Miniatiūriniai ekslibrisai turėtų būti žymimi įrašu: EX MINI, EX MINI  LIBRIS, EXL MINI ir pan. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti tokius knygos nuosavybės ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5,5 x 5 mm dydžio arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5,5 mm.

Šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas mano miniatiūrinių knygelių kolekcijai oforto technika 1999 m. gegužės pradžioje sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio knygos ženklas, kuriame matomas užrašas JON ex libris.

Autoekslibrisas

  

Šiuo metu ekslibrisas yra praradęs savo pirmykštę paskirtį. Jis daugiau tampa kolekcijų, parodų objektu. Rengiamos ekslibrisų parodos, konkursai, įvairūs projektai. Tačiau nežiūrint į tai ir dabar šiuolaikinės kompiuterizacijos epochoje,  mažosios grafikos lakštelis – ekslibrisas, priverčia žavėtis dailininko minties išraiška, išmone, kūryba, linija, siužetu. Manau, kaip nepraras savo paskirties ir vietos žmogaus gyvenime spausdinta knyga, taip išliks ir jos ženklas - ekslibrisas.

Ekslibrisai Jonui Nekrašiui

Ir dar. Esu šiaulietis, didžiuojuosi savo miestu, jo kultūra ir istorija. Šiaulių krašto kultūra yra neatskiriama Lietuvos kultūros istorijos dalis. Šiauliai tarpukaryje ir atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo ir yra svarbus ekslibriso centras. Čia kaip jau minėjau, buvo ir yra kuriami ekslibrisai, rengiamos parodos, vietiniai ir tarptautiniai konkursai, seminarai, konferencijos. Tačiau skaitant kai kurių šalies autorių, menotyrininkų straipsnius apie Lietuvos ekslibriso istoriją ir raidą, pasigendi objektyvumo, išsamumo. Ištaisant šiuos trūkumus ir papildant kai kuriuos autorius, parengiau knygą „Lietuva knygos ženkluose XVI a. – XXI a. pr.“ (2009), taip pat išsamius straipsnius ir katalogus apie knygos ženklo raidą Šiaulių krašte. Tas pats pasakytina ir apie daugiau kaip 150 metų skaičiuojančią Šiaulių fotografijos istoriją, apie 140 metų žyminčią Šiaulių spaustuvių istoriją. O kur dar Šiaulių bibliotekininkai ir bibliotekos (visuomeninės, privačios ir asmeninės), knygrišyklos ir knygrišiai, knygiai ir knygynai, leidyklos ir redakcijos, kolekcininkai ir spaudos darbuotojai ir pan.! Juk vien tarpukaryje, Šiauliuose ėjo daugiau kaip šimtas penkiasdešimt įvairių, įvairiausių leidinių, laikraščių, žurnalų, almanachų, metraščių! Visko ir nesuskaičiuosi. Tačiau šiems reiškiniams, įvykiams ir faktams, neretai, svetur gyvenantis „tyrinėtojas“ ar tūlas mokslininkas savo apibendrinančiuose straipsniuose apie Lietuvos kultūros istoriją, Šiauliams ir kraštui neretai skiria vos vieną kitą eilutę ar įterpia kokį nereikšmingą faktą, faktelį. Lyg Šiaulių su jo turtinga kultūros istorija, nebūtų. Manau, kad tokiems „autoriaus“ būtina atsakingiau rengti publikacijas, gerbti ir populiarinti visos Lietuvos ir kiekvieno miesto ar miestelio istoriją ir kultūrą, nepriklausomai nuo jo dydžio ar reikšmingumo, kaip nedalomą ir lygiavertį istorinį tautos paveldą ir nacionalinę vertybę.

      Gal būt todėl, reaguojant į panašias spragas ir gimė mano ir kartu su bendraautoriais parengti straipsniai, knygos apie Šiaulių kultūrą ir istoriją: „Saulės miesto spauda: apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas“ (su V. Puronu, 2011). Tikiuosi, kad papildyti Lietuvos kultūros istoriją turėtų ir baigiama rengti mano knyga „Šiaulių istorijos ir kultūros kronika: Šiaulių vardas nuo knygos iki fotografijos“ (XIII-XXI a. pradžia)“ su priedu „Šimtas Šiaulių mįslių“ ir kt.

Įteikta 2015 m. balandžio 14 d.