KAIŠIADORYSE KILNOJAMOJI PARODA „VISA LIETUVA – MAŽOJOJE KNYGELĖJE IR EKSLIBRISE“

Paroda Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje. Jono Nekrašiaus nuotr.

2025 m. sausio 10 – vasario 7 d. Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje veikia  miniatiūrinių knygelių ir ekslibrisų paroda "Visa Lietuva - mažojoje knygelėje ir ekslibrise" iš Jono Nekrašiaus kolekcijos.

GBEF inf.

EKSLIBRISAS KNYGŲ APIE VAIKŲ LITERATŪRĄ AUTORIUI, SUDARYTOJUI KĘSTUČIUI URBAI

 

Ekslibriso autorė – dailininkė Lolita Braza (2024).

Kęstutis Urba (dar žinomas Viltaro Alksnėno slapyvardžiu) – vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojas, vertėjas, vadovėlių vidurinėms mokykloms autorius. Neseniai minėjo savo 70-metį. Šia proga buvo skelbtas prof. dr. Džiuljetos Maskuliūnienės straipsnis žurnale „Rubinaitis“ (2024, nr. 4, p. 10–15).

Ekslibriso tyrėjams ir kolekcininkams ši žinia ypatinga tuo, kad straipsnyje publikuotas dailininkės Lolitos Brazos 700 ekslibrisas. Jubiliejinis dailininkės ekslibrisas skirtas 70-tąjį gimimo jubiliejų švenčiančiam vaikų literatūros populiarintojui Kęstučiui Urbai. Kaip gimė ekslibrisas skaitykite straipsnyje.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KŪRĖJAS PRATURTINO BIBLIOTEKOS KNYGOS ŽENKLŲ RINKINĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas papildytas nauju ekslibrisų rinkiniu. Ekslibrisų kūrėjas, grafikos dizaineris Laimis Kosevičius fondui padovanojo tarptautinio ekslibrisų konkurso „Meeting in Vilnius 2010!“ („Susitikimas Vilniuje 2010-aisiais“) katalogą ir šiam konkursui pateiktus knygos ženklus.

„Džiaugiuosi, kad galėjau būti naudingas savo studijų miestui“, – tokiais žodžiais apie savo dovaną atsiliepė L. Kosevičius. Įdomu tai, kad ekslibrisų kūrėjas 1997–2001 m. studijavo Šiaulių universitete (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) ir įgijo grafikos specialybę. Vėliau studijas tęsė Vilniaus dailės akademijoje. Nors dabar gyvena Vilniuje, iki šiol nepamiršta Šiaulių. Nuoširdžiai dėkojame menininkui už bendradarbiavimą ir dovanotus ekslibrisus.

Dianos Janušaitės inf.

RESPUBLIKINĖ EKSLIBRISO PARODA APKELIAVO DIDŽIUOSIUS ŠALIES MIESTUS

25-osios Lietuvos ekslibrisų parodos organizatoriai ir Klaipėdos krašto ekslibrisų kūrėjai: (iš kairės) Mindaugas Petrulis, Ramunė Grikštaitė, Tatjana Simanaitienė, ŠAVB tyrėja Diana Janušaitė,  menotyrininkė Danguolė Ruškienė, Rima Steponėnienė, Augustinas Virgilijus Burba, Agnė Dragūnaitė, parodos kuratorius prof. Vaidotas Janulis, projekto vadovė Asta Kaktytė. Klaipėda, 2024-12-04.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko ketvirtasis 25-osios Lietuvos ekslibriso parodos pristatymas. Prieš tai parodą buvo galima apžiūrėti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuose ir Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje.

Parodoje, be Lietuvos meno pasaulyje puikiai žinomų vardų, buvo galima išvysti ir rečiau matomų ar savamokslių autorių kūrinių. Menotyrininkės Jurgos Minčinauskienės nuomone, tai tik įrodo, kad ekslibrisas yra saviraiškai atvira, plačią kūrėjų bendruomenę vienijanti medija: „Svarbiausia, kad 25-ąjį kartą rengiama paroda žymi neblėstantį domėjimąsi knygos ženklu, pagerbia šios srities entuziastus, be kurių nebūtų tęstinumo, tokio aktualaus ir brangintino šiomis neramiomis dienomis.“

Su tuo sutiko ir parodos dalyviai. Jų nuomone, iniciatyva gaivinti tradicijas ir organizuoti respublikines ekslibriso parodas yra reikalinga, aktuali veikla: „Jūsų biblioteka atlieka nuostabią misiją. Ten, kur yra tradicijos, – vystoma istorinė atmintis, o tai ugdo ir stiprina visuomenės dvasią.“

Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus. Daugiau apie projektą skaitykite.

Dianos Janušaitės inf.

 

LAIKAS SU GRAFIKU IR EKSLIBRISŲ KŪRĖJU ROMUALDU ČARNA

 

Grafikas Romualdas Čarna (2024 10 12, Kaunas). Nuotr. A. Kaktytės

„Tėvo pavardė – Černa. Kunigas, ne taip išgirdęs pavardę, mano dokumentuose užrašė Čarna“, –  prisiminimais dalijosi grafikas iš Kauno. Istorija būtų nežinoma, jei ne įrašas „Černa“ 1966 metų studentų ekslibrisų parodos kataloge (III atv. rinkinys, red. A. Gedminas) ir pokalbis dailininko namuose. „Buvau apie tai pamiršęs“, – šypsojosi grafikas, rinkinio ekslibrisus ženklindamas monograma. 

Ekslibrisai, III rinkinys, red. A. Gedminas, Vilnius: „Mintis“, 1966. 

Dailininkas Romualdas savęs ekslibrisų kūrėju nelaiko, visuomet dėmesį labiau skyrė dideliems grafikos formatams. Ekslibrisų parodose ir konkursuose pradėjo dalyvauti 1987 metais paskatintas teisininko, kolekcininko Jono Nekrašiaus. Tuomet sukūrė ekslibrisų Pakruojo rajono centrinei bibliotekai ir buvo premijuotas. „Aš nesididžiuoju ekslibrisais“, – kalbėjo R. Čarna, paklaustas, ką jam reiškia apdovanojimai ekslibrisų konkursuose. „Smulkių darbelių nemėgau, tai lyg blusos kaustymas“, – tęsė pokalbį apie knygos ženklus, nes ekslibrisai grafikui pirmiausia yra ženklai knygoms. Deja, savų knygų ekslibrisais nežymėjo, jų niekada neregistravo. Mano, kad yra sukūręs apie dvidešimt pažįstamiems, draugams,  konkursams, parodoms.

Daugiau informacijos apie Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimą.

Astos Kaktytės inf.

KAUNE PRISTATYTI GERARDO BAGDONAVIČIAUS KNYGOS ŽENKLAI IŠ JONO NEKRAŠIAUS KOLEKCIJOS

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje eksponuojama Jono Nekrašiaus knygos ženklų kolekcija, skirta minėti modernaus ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus susidomėjimo knygos ženklais šimtmetį. Dailininką kurti ekslibrisus paskatino teisininkas, kolekcininkas Viktoras Cimkauskas iš Kauno (gyveno nuo 1929). Todėl neatsitiktinai paroda „Pendzeliuko (Gerardo Bagdonavičiaus) knygos ženklai“ rodoma šiame mieste. 

Gerardas Bagdonavičius – dailininkas, grafikas, kraštotyrininkas, scenografas. Jis sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų, turinčių vieną charakteringą bruožą – kiekviename grafikos lapelyje jis siekė pateikti kiek įmanoma daugiau simbolių, apibūdinančių bibliotekos savininką ir pačią biblioteką. Parodoje eksponuojama 30 dailininko ženklų, skirtų Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams, rašytojams, menininkams, įvairioms organizacijoms ir jų bibliotekoms (Kaunas pilnas kultūros, 2024, nr. 10).

Parodos pristatymas – 2024 m. spalio 3 d. 13 val. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Parodą bibliotekoje galite lankyti nuo spalio 3 iki 30 d. Pristatymo metu vyks edukacija „Knygos ženklas – antspaudas“, bus rodomas filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ (filmas sukurtas ŠAVB užsakymu).

Astos Kaktytės inf.

KAUNE IR ŠIAULIUOSE PRISTATYTA PARODA „DAUGIAU NEI EKSLIBRISAS“

 

Lolita Braza savo jubiliejinėje ekslibrisų parodoje (ŠAVB, 2024 09 05)

Lolita Braza nenustoja stebinti savo kūrybiniais ieškojimais. Tuo buvo galima įsitikinti Ąžuolyno bibliotekos Galerijoje nuo 2024 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 7 d.  eksponuotoje dailininkės parodoje „Daugiau nei ekslibrisas“. Iki šių metų spalio 1 d. šią parodą galima apžiūrėti ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje. Svarbiausias parodos „Daugiau nei ekslibrisas“ tikslas – šviesti lankytojus, sudominti juos ekslibriso menu, o dailininkei tai paskata naujiems kūrybiniams ieškojimams ir pažintims, nes, kaip sako ji pati, „kiekvienas, kuris skaito knygas, nusipelno ekslibriso sau“.

Dianos Janušaitės inf.

VILNIUJE PRISTATYTA JUBILIEJINĖ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA

 

25-oji respublikinė ekslibrisų paroda Vilniuje, LDS Projektų erdvėje. Parodą pristatė prof. Vaidotas Janulis, LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė, Vilniaus grafikos centro direktorė Jurga Minčinauskienė ir kt. 

2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje vyko 25-osios Lietuvos ekslibriso parodos uždarymas. Parodoje vilniečiai ir miesto svečiai, be Lietuvos meno pasaulyje puikiai žinomų vardų, išvydo ir rečiau matomų ar savamokslių autorių kūrinių. Menotyrininkės Jurgos Minčinauskienės nuomone, tai tik įrodo, kad ekslibrisas yra saviraiškai atvira, plačią kūrėjų bendruomenę vienijanti medija: „Svarbiausia, kad 25-ąjį kartą rengiama paroda žymi neblėstantį domėjimąsi knygos ženklu, pagerbia šios srities entuziastus, be kurių nebūtų tęstinumo, tokio aktualaus ir brangintino šiomis neramiomis dienomis.“

Parodą jau buvo galima apžiūrėti Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, o 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 12 d. ji bus eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, H. Manto g. 25, Klaipėda.

Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Dianos Janušaitės inf.

 

DAILININKEI AUŠRAI ČAPSKYTEI-ŠARAUSKIENEI ATMINTI EKSLIBRISŲ KATALOGAS

 

Katalogą išleido Lietuvos medicinos biblioteka (sud. Regina Vaišvilienė)

Lietuvos medicinos biblioteka yra aktyvi ekslibrisų medicinos tema propaguotoja. Gausi kolekcija, reikšmingos parodos svariai prisideda prie Lietuvos knygos ženklo, kuriam jau yra daugiau nei 500 metų, puoselėjimo. Vienas svarbiausių Lietuvos medicinos bibliotekos tikslų – surinkti kuo daugiau Lietuvos autorių ekslibrisų, skirtų gydytojams ir žmonėms susijusiems su šia profesija.

Lietuvos medicinos bibliotekos meno kūrinių kolekcijoje saugomi žinomos grafikės, tapytojos AušrosČapskytės-Šarauskienės (1966–2023) ekslibrisai. Dailininkei atminti 2024 m.vasarą bibliotekoje buvo surengta ekslibrisų paroda, išleistas katalogas „Kryžiažodis medicinai“.

In Memoriam iniciatyva, įgavusi leidinio pavidalą, pasiekė ir Šiaulius. Dėkojame Lietuvos medicinos bibliotekai (kartu ir Reginai Vaišvilienei) už dovaną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai –  Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų katalogą. Leidinys bus saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Astos Kaktytės inf.

VINCUI KISARAUSKUI ATMINTI EKSLIBRISŲ PARODA

 

Dail. Vincas Kisarauskas (1985). J. Nekrašiaus kolekcija.

2024 m. rugpjūčio mėn. „Laiptų galerija“ eksponuoja žymaus dailininko Vinco Kisarausko kūrybos parodą „V. Kisarauskas: virtualaus pasaulio nuojauta“. Parodoje taip pat eksponuojami dailininko knygos ženklai iš privačių kolekcijų. Rugpjūčio 3 d. – susitikimas su dailininko dukra – menininke, rašytoja dr. Aiste Kisarauskaite.

Vinco Kisarausko knygos ženklai

(Jonas Nekrašius)

Ne kartą su dailininku Vincu Kisarausku (1934-1988) teko susitikti parodose ne tik Vilniuje, bet ir Šiaulių krašte. Vincas man daug davė kaip žmogus ir menininkas, padėjo susidaryti savo požiūrį į istoriją, kultūrą, dailę, ekslibrisą. Buvau tik knygos ženklų kolekcininkas, bibliofilas, o Vinco paskatintas pradėjau rengti ekslibriso ir dailės parodas, konkursus, susitikimus su dailininkais, rašyti straipsnius į laikraščius ir žurnalus knygotyros, ekslibriso klausimais. 

Savo veikla ir kūryba Vincas Kisarauskas populiarino lietuvišką ekslibrisą Lietuvoje ir visame pasaulyje, atvėrė mums langą į įvairių kraštų knygos ženklų lobyną, vienydamas bendraminčius ir kūrėjus. Jis rengė parodas, organizavo konkursus, seminarus, leido knygas. Rašė straipsnius apie meną, rinko medžiagą apie knygos ženklų istoriją Lietuvoje. Parašė ir išleido fundamentalų leidinį „Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918“ (1984 m.). Kitas jo sudarytas albumas „Lietuvių ekslibrisas“ (1991 m.) išėjo po dailininko mirties.

Dail. V. Kisarauskas (1986).
Kūrinys saugomas ŠAVB (GBEF).

1986 m. Šiaulių miesto 750-ųjų metinių proga dailininkas sukūrė Šiaulių inžinierių namams ekslibrisą. Ekslibrise yra įrašas „Šiauliai 750“, o iš kitų žodžių: „Šiaulių inžinierių namai, Ex libris 86“ – sukomponuota originali kompozicija, panaudotos įvairių mechanizmų detalės. Pagal šį V. Kisarausko eskizą 1986 m. buvo užsakyta ir pagaminta štrichinė klišė, išspausdintas šio knygos ženklo 500 egz. tiražas Šiaulių inžinierių namų bibliotekos knygoms. 

Dažnai prisimenu Vincą Kisarauską, mūsų susitikimus, pokalbių metu jo pasakytas mintis ir samprotavimus, patarimus ir pastabas knygos ženklo, mažosios grafikos ir menotyros klausimais. Jis niekados neatsisakė padėti, patarti, noriai dalijosi savo patirtimi, gerai išmanydamas įvairius kultūros ir meno klausimus, negailėdavo padovanoti savo sukurtų ekslibrisų mano kolekcijai.     

Vinco Kisarausko kūryba laikui bėgant įgauna vis svaresnės vertės ir reikšmės, o jo gyvenimas ir kūriniai suteikia mums jėgų ir impulsų naujiems ieškojimams ir atradimams. Apie tai buvo kalbama 2024 m. rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) Zubovų rūmuose (Aušros al. 50) plenero-simpoziumo „Saulės Šiauliai“ Master Class „Vincas Kisarauskas (1934-1988) ir jo kūryba. Jo metu savo įžvalgomis ir prisiminimais dalijosi dailėtyrininkė dr. Dalia Karatajienė, dailininkė Aistė Kisarauskaitė ir kultūros istorikas, kolekcininkas Jonas Nekrašius.  

Paroda „Vinco Kisarausko knygos ženklai“ iš Jono Nekrašiaus kolekcijos veikia rugpjūčio mėn. Šiaulių miesto Kultūros centro „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai). Parodoje eksponuojami įvairiu laiku V. Kisarausko sukurti Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams ekslibrisai. Parodoje taip pat rodomi dailininko laiškai, pašto vokai, jo parodų katalogai ir kiti leidiniai. Festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ proga „Laiptų galerija“ šiai parodai išleido lankstinuką „Vincas Kisarauskas (1934-1988): knygos ženklo riteris (prisiminimai apie Vincą Kisarauską)“.