2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

ŠIAULIŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI NUO 1990 M. IKI XX A. PABAIGOS

2016 metai – Bibliotekų metai!

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, Šiauliuose vyko bibliotekų pertvarka, buvo tvarkomi jų fondai. Centralizuotos bibliotekų sistemos (CBS) bibliotekos Šiaulių mieste buvo pavaldžios Šiaulių miesto savivaldybei, P. Višinskio viešoji biblioteka – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijai. Dar veikė kultūros ir švietimo įstaigų, žinybinio pavaldumo įmonių, taip pat visuomeninių draugijų ir įvairių organizacijų bibliotekos ir skaityklos.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir skaitykla (įkurta 1950 m. spalio 1 d.). Pagerbiant įžymaus lietuvių kultūros veikėjo P. Višinskio nuopelnus tautai, jo ryšius su Šiaulių kraštu 1989 m. gegužės 6 d. Šiaulių viešajai bibliotekai suteiktas garbingas Povilo Višinskio vardas. 1990 m. birželio 28 d. P. Višinskio 115-ųjų gimimo metinių proga Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos fojė atidengtas šiauliečio dailininko V. Trušio mozaikinis P. Višinskio portretas, surengta pirmoji mokslinė konferencija „Povilo Višinskio skaitymai“. Šis renginys tapo tradicinis ir kas dveji metai buvo rengiamas per Povilines. Šių skaitymų iniciatorė ir organizatorė doc. dr. Dalia Striogaitė. Kasmet, nuo 1990 m. bibliotekoje įteikiama Povilo Višinskio stipendija už lituanistikos puoselėjimą Šiaulių universiteto lietuvių filologijos studentui arba studentei.
Aut. Vytautas
Vincentas
Timinskas,
 apie 1970 m., X5
Saugoma ŠAVB (GBEF)

Aut. Valerija Vija Tarabildienė,
apie 1970 m., X5

Saugoma ŠAVB (GBEF)
Aut. Valerija Vija Tarabildienė,
apie 1970 m., X5

Saugoma ŠAVB (GBEF)


1990 m. Šiaulių P. Višinskio viešoji biblioteka (toliau sutrumpintai – ŠAVB) turėjo 741 725 egz. dokumentų, spaudinių, periodinių leidinių, plokštelių ir kt. 1991-1993 m. biblioteka įsigijo 74 070 egz. įvairių dokumentų ir spaudinių. Bibliotekos knygų fondas per 1991-1993 metus sumažėjo, buvo nurašyta 113 432 egz. įvairių pasenusių, nereikalingų knygų.

1991-1993 metais ŠAVB nemažai vertingų knygų, periodinių leidinių dovanojo JAV lietuviai K. Baltramaitis, K. Burbulis, V. Kavolis, J. Tavoras, A. Mackaus knygų leidimo fondas, „Metmenų“ redakcija, Toronto Lietuvių namų kultūros komisija ir jos pirmininkas V. Kulnys ir kt. Vyskupas P. Baltakis iš JAV dovanojo žurnalo „National Geographic“ 1100 egzempliorių. Nata ir Jurgis Liutikai iš Australijos dovanojo dalį savo tėvo Č. Liutiko, 1929-1937 m. „Aušros“ muziejaus direktoriaus, kolekcijos knygų, australietė Rūta Kenny „Encyclopedia of the Animal World“ (21 t.). Bibliotekai leidinių atsiuntė Šiaurės šalių meno centras, Britų Taryba, Danijos kultūros institutas, SABRE fondas, Prancūzijos ambasada ir kt. Taip pat gauta dovanų ir dokumentų iš A. Janulevičiaus, P. Balčiūno, I. Dumbrytės, J. Krivicko, F. Geraitės, P. Ivoškaus, V. Nausėdos, A. Nistelienės, A. Mažuknos,  I. Rudzinskienės, R. Rutkausko, J. Sajienės, Z. Subačienės, V. Sirtauto, D. Striogaitės, V. Veteikio, O. Tursienės ir kt. Naujų leidinių ŠAVB dovanojo leidykla „Saulės delta“ .

1993 m. gruodžio 31 d. ŠAVB fondą sudarė 702 363 spaudiniai ir dokumentai. Bibliotekoje buvo apie 21 tūkst. skaitytojų, daugiau kaip pusė jų moksleiviai ir studentai, 21 proc. – tarnautojai, 8,5 proc. – darbininkai. ŠAVB buvo šie skyriai: Spaudinių komplektavimo, Spaudinių tvarkymo, Spaudinių saugojimo, Skaitytojų aptarnavimo, Abonemento, Muzikos, Periodikos, Bibliografijos, Kraštotyros, Vaikų literatūros, Metodikos, Ūkio.

Sutinkamai su 1995 m. birželio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu, P. Višinskio viešoji biblioteka reorganizuota į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką. Ją finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Biblioteka tapo Šiaulių apskrities viešųjų bibliotekų metodikos, bibliografijos ir informacijos centru. Ji turėjo šiuos skyrius: Spaudinių komplektavimo (vedėja A. Kerbelytė), Spaudinių tvarkymo (vedėja R. Ivanovienė), Spaudinių saugojimo (vedėja A. Zinkevičiūtė), Skaitytojų aptarnavimo (vedėja V. Žilinienė), Abonemento (vedėja E. Agrafenina), Muzikos (vedėja J. Tepliajeva), Periodikos (vedėja R. Urbonienė), Bibliografijos (vedėja I. Butkienė), Kraštotyros (vedėja D. Darbutienė), Vaikų literatūros (A. Šiaulienė) ir Metodikos (vedėja G. Žibikienė).

1995 m. ŠAVB skaitė 23 300 skaitytojų, jie apsilankė 149 544 kartus, išduota 608 441 spaudinys ir dokumentas. Vidutiniškai per dieną bibliotekoje apsilankydavo apie 570 skaitytojų. 1995 m. pabaigoje ŠAVB buvo 90 etatų, bibliotekinį darbą dirbo 64 darbuotojai, iš jų 43 turėjo aukštąjį išsilavinimą. 1996 m. ŠAVB tapo Pasaulio banko depozitine biblioteka.

1996 m. ŠAVB turėjo 683 009 spaudinius ir dokumentus, kurių didžiausią dalį sudarė kalbotyros, literatūros mokslo ir grožinės (244 800), technikos ir medicinos (111 700), visuomenės mokslų (68 400) literatūra ir kt. Du trečdaliai bibliotekos fondų – užsakomoji literatūra. 1996 m. pradžioje ŠAVB buvo 23 279 skaitytojai, iš kurių 61 proc. moksleiviai ir studentai, 21,2 proc. – tarnautojai. Skaitytojus aptarnavo 10 skyrių: Abonemento (veikia nuo 1961 m.), Bendroji skaitykla (nuo 1950 m.), bibliografinis (nuo 1961 m.), vaikų literatūros abonementas ir skaitykla (nuo 1964 m.), periodikos skaitykla ir metodikos skyrius (nuo 1978 m.), kraštotyros skyrius (nuo 1981 m.), mikrofilmų skaitykla (nuo 1990 m.) ir kt. Biblioteka turėjo 21 katalogą ir 10 kartotekų (kraštotyros, recenzijų, personalijų, garbės vardų, portretų ir kt.). Bibliotekoje dirbo 90 etatinių darbuotojų, iš jų 64 dirbo bibliotekinį darbą.

1997 m. sausio mėn. ŠAVB įvyko įspūdingas literatūros ir muzikos vakaras „Giesmė apie Martyną Mažvydą“, o 1997 m. lapkričio mėn. surengtas seminaras „Viešosios bibliotekos galimybės saugant ir atskleidžiant tautos kultūros paveldą“.
1997 m. ŠAVB kompiuterizavimo pradžia. Iš specialiųjų lėšų įsigyta kompiuterinė technika, instaliuota UNIKAT programinė įranga. Surengtas praktinis seminaras „Komunikacija modernioje bibliotekoje“.
1997 m. gruodžio mėn. pagerbiant žymaus bibliografo Vaclovo Biržiškos (1884-1956) atminimą ŠAVB kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedra surengė Vaclovo Biržiškos skaitymus.
1997 m. ŠAVB Metodinio skyriaus vedėja G. Žibikienė tapo Lietuvos bibliotekininkų draugijos konkurso „Metų bibliotekininkas“ 1997 m. laureate.
1998 m. ŠABV įsteigtas Meno skyrius (vedėja Laima Naujokienė). 1999 m. sukurtas Muzikos informacijos centras. 1999 m birželio mėn. bibliotekoje atidaryta Interneto skaitykla, sukurtas vietinis kompiuterinis tinklas, įsigyta licencijuota programinė įranga, Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės 1995-1998 metais interneto versija ir kt. Pradėtos teikti paslaugos: informacijos ir duomenų paieška internete, įrangos naudojimas kalbų mokymui ir kt. ŠAVB nuosekliai modernizuoja veiklą, diegdama LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema), ji tapo visos apskrities elektroninės informacijos centru (atidarytas ROTO informacinis centras, plečiamas kompiuterių tinklas ir daugėja vietų lankytojams).

Tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos katalogas (2000)
Saugoma ŠAVB (GBEF)
1999 m. gruodį biblioteka paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“, skirtą šios bibliotekos įkūrimo 50-mečiui paminėti. 155 autoriai iš 28 pasaulio šalių konkursui pateikė per 300 knygos ženklų. 2000 m. spalio 20 d. bibliotekoje įvyko iškilmingas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ laureatų ir prizininkų apdovanojimas. Žiuri sprendimu, pirmoji premija buvo paskirta lenkų dailininkei Agnieszkai Gozdor. Trečioji premija atiteko šiauliečiui dailininkui V. Januliui. Dvi paskatinamosios premijos paskirtos Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentams Donatui Dragūnui ir Liubovei Mošinai.

1999-2002 metais bibliotekos fonduose buvo per 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojosi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų. Bibliotekoje per dieną vidutiniškai apsilankė apie 800 žmonių. Skaityklose įrengtos 185 vietos, 17 iš jų – kompiuterinės. Įdiegta LIBIS sistema, programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės.  1999-2000 m. ŠAVB įrengti naujų galimybių centrai vartotojams.2000 m. bibliotekoje pradėjo veikti Europos Sąjungos informacijos centras.

ŠAVB dokumentai ir spaudiniai žymimi ekslibrisais, lipdėmis ir knygos antspaudais. Ekslibrisais žymimos ypatingos, suvenyrinės, dovanotos knygos ir albumai. Visi bibliotekos spaudiniai žymimi trijų eilučių neapibrėžtais antspaudais-užrašais įvairaus dydžio šriftais: „ŠIAULIŲ APSKRITIES / POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJI / BIBLIOTEKA“; „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA“; „Šiaulių /P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA“; stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu trijų eilučių knygos antspaudu įvairaus dydžio šriftais: „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA.

ŠAVB kaupia universalų dokumentų fondą, atsižvelgdama į apskrities istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, skaitytojų poreikius ir reikmes. ŠAVB saugoma per 5 tūkst. senų, retų spaudinių ir dokumentų lietuvių kalba, išleistų iki 1904 m. Kaip nurodo prof. dr. Br. Maskuliūnas ir bibliotekininkė N. Kasparavičienė, seniausia bibliotekoje lietuviška knyga, kuriai 2016 m. sukako 200 metų nuo jos išleidimo, yra Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754-1838) „Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu Lietuwiszku ležuwiu iszguldytas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa Žiemaučiu... isszpaustas par kunigus Missionorius Wilniuje, 1816“. Šis spaudinys laikomas pirmuoju katalikų Naujojo Testamento leidiniu lietuvių kalba. Biblioteka turi du šios knygos egzempliorius, kurie skiriasi ne tik įrišimu, bet ir popieriumi, ant kurio atspausti knygos tekstai. Egzempliorių originaliu viršeliu bibliotekai dovanojo kraštotyrininkas ir muziejininkas Vincas Vaitekūnas. Šios knygos antraštiniame lape yra rašalu įrašytas jo vardas ir pavardė: „Vincas Vaitekūnas“. Antroji chronologiškai seniausia lietuviška knyga bibliotekoje yra „Naujas Testamentas Wiešpaties musu Jezaus Kristaus... Drukawojo arba išspaudė spaustuwoj Mitaujo, metu 1844“. Trečioji bibliotekos turima seniausia lietuviška knyga – 1848 metų Motiejaus valančiaus „Žemajtiu wiskupiste“. Biblioteka turi du šios knygos egzempliorius. Viename jų, knygos pirmoje dalyje yra dedikacinis paties vyskupo įrašas: „Autor ponui Boleslovui (...) 1861“.

ŠAVB saugoma Simono Daukanto išleista praktinio pobūdžio knygelė „Siejamoses Paszaro-Zoles. Apraszia ant naudos Žiamajtiu ukinyku Jonas Warnas, metuose 1854“. Knyga pasirašyta vienu iš daugelio S. Daukanto slapyvardžių. Dar viena bibliotekos turima knyga „Gesmes arba Poezija kunigo Jozapo Želvovicz“, išleista 1858 m. Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje.
Kitos dvi seniausiojo laikotarpio leidiniams priskirtinos bibliotekoje saugomos knygos, datuojamos 1863 metais. Tai „Summa arba trumpas išguldimas Ewangeliu šventu“, išspausdintas gotikiniu šriftu, Mintaujoje, J. F. Stefenhageno spaustuvėje. Kitas leidinys – nedidelė knygelė „Kelios istoriszkos dainos“ išleista Vilniuje. Joje spausdinami seniesiems Lietuvos kunigaikščiams ir šlovingiems Lietuvos istorijos įvykiams skirti eiliuoti pasakojimai.

Pati seniausia bibliotekoje yra 109 puslapių knyga „Liuteronai prieš romėnų bažnyčia“ – prancūzų kalba, išleista 1685 m. Ją biblioteka įsigijo aukcione dar sovietmečiu. Pati seniausia ir storiausia iš ŠAVB saugomų leidinių latvių kalba yra biblija, išleista 1825 m. Peterburge. Ji sudaryta iš 1504 puslapių. Šiuose senuose ir retuose leidiniuose galima rasti įdomių knygos nuosavybės ženklų, įvairių įrašų ir marginalijų.

ŠAVB turi didelį tarpukario Šiaulių spaustuvėse ir išeivijos leidyklose išleistų leidinių fondą. Saugomi įvairiausi Šiauliuose ir krašte trumpiau ar ilgiau leisti laikraščiai ir žurnalai, jų komplektai. ŠAVB fonduose sukauptos XIX-XX amžiuje išleistos knygos, kurios pateko į biblioteką iš įvairių asmeninių rinkinių. Jos pažymėtos G. Bagdonavičiaus, A. Balošerio, A. Biliūno, B. Binkausko, M. Biržiškos, Vaclovo Biržiškos, F. Bortkevičienės, M. Brenšteino,  E. Dambrausko, J. Ereto, A. Janulaičio, E. Jasiūno, P. Jurgelevičiaus, J. Herbačiausko, Č. Liutiko, M. Freimano, kunigo A. Kružo, S. Kolupailos, V. Krėvės-Mickevičiaus, J. Nagiaus, B. Navardausko, V. Oškinio, J. Skvariko, J. Šimkevičiaus, P. Šležo, A. Špakausko, P. Rimkūno, V. Vaitekūno, vyskupo M. Valančiaus, V. Zdzichauskio, K. Žirgulio ir kitų asmenų knygos nuosavybės ženklais: antspaudais, knygos įrašais, lipdėmis, ekslibrisais ir superekslibrisais.

Taip pat šioje bibliotekoje, be ŠAVB antspaudu-užrašu paženklintų knygų ir dokumentų, sutinkami spaudiniai su Aukštosios lietuvių mokytojų gimnazijos Klaipėdoje, blaivybės laikraščio „Sargyba“ administracijos, Centrinės kariuomenės bibliotekos, Kauno aukštesniosios komercijos mokyklos „Pavasario“ knygyno, Kelmės progimnazijos, „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygyno, Lietuvos kunigaikščio Vytauto 9 pėst. pulko bibliotekos, Lietuviškųjų studentų organizacijos sąjungos, Finansų ministerijos knygyno, prekybos „Pasaulis“ knygyno, Vilniaus II-osios viešosios valstybinės bibliotekos, knygyno „Šešupė“ Marijampolėje, laikraščių ir knygų „Spaudos“ kiosko, Kauno Maironio literatūros muziejaus, Marijampolės marijonų privatinės gimnazijos, Seimo knygyno, Šaulių sąjungos centralinio knygyno, Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono švietimo draugijos „Žinia“ bibliotekos, Šv. Kazimiero jaunimui auklėti lietuvių draugijos Vilniuje, Šv. Kazimiero draugijos skaityklos, Ryšių bataliono kareivių bibliotekos, Plungės valdžios gimnazijos ir kitų įstaigų bei organizacijų knygų nuosavybės ženklais.

ŠAVB saugoma įdomi S. Brašiškio knyga „Raštas jo mokymo keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių“ („Kultūros“ bendrovės leidinys, Šiauliai, 1922). Jos priešlapyje yra įklijuotas Vlado Zdzichauskio knygos nuosavybės ženklas – „Ex libris. V. ZDZICHAUSKIO. Taip pat šios knygos priešlapyje yra rankraštinis įrašas – Vladas Zdzichauskas. Priešpaskutiniame šios knygos lape yra dar vienas įrašas: „1923 lapkričio 1 d. 5 litai“. Manoma, kad S. Brašiškio knygą „Raštas jo mokymo naujieji keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių“ V. Zdzichauskis įsigijo 1923 m. lapkričio 1 d. už 5 litus ir jau sovietmetyje šią knygą dovanojo Šiaulių viešajai bibliotekai.


Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas

TAIP PAT SKAITYKITE: 
Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universiteto) biblioteka ir skaitykla
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka 
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvas ir biblioteka
Šiaulių Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos biblioteka ir vyskupijos Pastoracinio centro biblioteka

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą