2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

EKSLIBRISAS ATGULĘS KNYGON


2015 etnografinių regionų metais šiaulietės dailininkės Lolitos Putramentienės-Brazos kūrybos kelias suka link gimtųjų takų. Branginti prisiminimai apie senelį Antaną, Lietuvos savanorį, atgulė į knygą "Manikūnų kaimo takais". Knygos pristatymas vyko spalio 28 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.

Lolitai Putramentienei-Brazai išleistos knygos pasirodymas - dviguba šventė. Knygoje ne tik prisiminimai apie savanorį senelį, bet ir  kaimo šventei dailininkės kurtas ekslibrisas. Ekslibrisas papuošė knygos viršelį.


Dail. Lolita Putramentienė-Brazos ekslibrisas ant knygos  
Foto: Tautvilio Užos.




















Dail. Lolita Putramentienė-Braza
Foto: Tautvilio Užos.
Knygos viršelio vidinėje pusėje įklijuotas pirmaisiais  studijų metais dailininkės kurtas ekslibrisas.

Ekslibrisas saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.



Dailininkė prisimena....
Mano senelis, Antanas Ulenskas, gimė 1898 metais. Greit bus šimtas metų, kai jis išėjo savanoriu į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę.  Jo sesuo Ona Baikienė apie savo brolį Antaną ir kitas gyvenimo vingrybes rašė savo dienoraštyje pavadintame „romanu“. Onos anūkė Dalia aptiko šiuos užrašus jau po senolės mirties, kas ir buvo postūmis parengti knygą apie Manikūnų kaimą.  Pusseserė ir pakalbino mane prisiminti savo senelį Antaną, paklaidžioti vaikystės vasariniais takeliais ... Galvoju dabar, ar visa tai galiu įvardinti atsitiktinumu?  Ko gero ne. Kaip kartais mes negalime numatyti savo gyvenimo vingių...

Puse gyvenimo domiuosi knygos ženklu. Lemtingai sulaukiau  pasiūlymo sukurti Manikūnams  proginį ekslibrį. Mintyse džiūgavau, didžiavausi ir jutau begalinę atsakomybę.   Jaučiausi pakylėta ir su “gazu“.  Mintyse kartojau sau, kad tai aš išlošiau milijoną!  Ekslibrio simbolikos ieškojau atminties kloduose. Tada buvau maža, o virš tavęs tik didelis Aukštaitijos  dangus išraižytas gandrų sparnų, plačiai brydėmis sugulę javai, aukšti žolynai ir šieno pradalgiai. Dabar prisiminimai apžėlė žole. Nieks nebekinko uorės šienui vežti, buvę dideli kaimo namai tapo mažais, kaip liudininkai, kad buvo gyventa ūkiškai,  plačiai, mylint darbą ir gyvenimą.

Tai buvo tarsi kūrybinė ekspedicija iš naujo nukeliauti į vaikystę. Tikra laimė  rašyti ir piešti, kad skaitytojui būtų įdomu. Atsakomybė ir džiaugsmas,  kad tapau istorinės atminties fiksuotoja, estafetės savo vaikams perdavėja, tarmiškų tradicijų puoselėtoja.  Pagaliau ir ekslibris atgulė knygon.

                                                                                                 
 Lolita Braza-Putramentienė, 2015





Pagarbiai, 
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas
Meno ir muzikos skyrius
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą