SOSTINĖJE APLANKYTI EKSLIBRISO KŪRĖJAI

Paskutinę gegužės mėnesio dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į tapytojos, grafikės Saulės Kisarauskienės dirbtuvę. Susitikimo metu kalbėta apie šalies kūrėjus, meno prasmę. Apžiūrėti S. Kisarauskienės ir jos vyro a. a. Vinco Kisarausko kūrybos darbai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta grafikė, iliustruotoja, ekslibrisų kūrėja Nijolė Šaltenytė. Menininkė papasakojo, kodėl kurdama ekslibrisus pirmiausia vadovaujasi jausmais, o ne logika. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą, savito požiūrio į gyvenimą atskleidimą esame dėkingi ir kitam auksinės širdies žmogui – Birutei Žilytei. Jos dėka leidome sau nors trumpai nebeskubėti ir pasidžiaugti dabarties akimirka.

Ekslibrisų kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

Grafikė Nijolė Šaltenytė, 2022-05-31. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės

Menininkės Aistė Kisarauskaitė ir Saulė Kisarauskienė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

Dailininkės Birutė Žilytė ir Daina Steponavičiūtė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ KLEMENSĄ KUPRIŪNĄ

 

Klemenso Kupriūno autoekslibrisas

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, ekslibrisų dailininkų bendruomenė praneša, kad eidamas septyniasdešimt antruosius metus mus paliko dailininkas iš Utenos Klemensas Kupriūnas. Klemensas Kupriūnas (Klemas) gimė 1951 m. Linkuvoje. Pakruojo kraštui menininkas liko ištikimas visą gyvenimą, ilgėjosi ten gyvenančiųjų, pasakodavo įvairius atsiminimus. Paskutinė Klemo ekslibrisų paroda, surengta 2021-ųjų birželio mėnesį Žeimelio krašto muziejuje, tapo vertinga dovana ir meilės išraiška savam kraštui.

Klemas buvo aktyvus knygos ženklo propaguotojas, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, rašė eiles, straipsnius, rengė plenerus, organizavo ne vieną ekslibriso konkursą, turėjo sukaupęs gausią kitų ekslibrisininkų darbų kolekciją, priklausė Vilniaus ekslibrisininkų klubui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma per keturis šimtus Klemenso Kupriūno dovanotų ekslibrisų.

Mielas dailininke, Klemai, atsivėrė Šviesios durys į amžinybę ir stebuklingi paukštukai tegul čiulba giesmes vien tik Tau, o kopėčios, atremtos į debesis, lai lieka tik simboliu ekslibrise, kurių Tavo darbščios rankos sukūrė ne vieną dešimtį, šimtą, tūkstantį...

Lolitos Brazos inf. 

DAIVOS LAGAUSKAITĖS EKSLIBRISAS PUOŠIA NAUJAUSIĄ EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDO LEIDINIO VIRŠELĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką pasiekė dovana iš Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo. Tai leidinys "Eugenija Šimkūnaitė. Bibliografijos rodyklė", kurioje jos 1948–2021 m. darbai. Leidinys įdomus tuo, kad jo viršelį puošia žinomos Lietuvos dailininkės Daivos Lagauskaitės (1953–2009) ekslibrisas. Dailininkė kūrė taikomąją grafiką – atvirukus, saldainių, vaikiškų žaislų pakuočių grafiką, tapybines miniatiūras ant odinių dėžučių, siuvinėjo paveikslėlius, kūrė medžiaginius vaikiškus žaislus ir, žinoma, ekslibrisus. D. Lagauskaitės artima draugė grafikė Viktorija Daniliauskaitė prisimena, kad ekslibrisus dailininkė pradėjo kurti mokydamasi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir jų yra sukūrusi apie penkiolika. 

Dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei už naudingą leidinį ne tik visiems besidomintiems Lietuvos vaistažolininkyste, etnokultūra, tautos papročiais, bet ir ekslibrisu. Skyriuje "E. Šimkūnaitei skirti eilėraščiai, dailės darbai" rasite daugiau nuorodų apie Lietuvos dailininkų E. Šimkūnaitei sukurtus knygos ženklus.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ PAIEŠKOS ŠIAULIŲ REGIONO VIEŠOSIOSE BIBLIOTEKOSE

Kaip žinome, knygos ženklas – įklijuotas lapelis su tekstu ir vaizdu, nurodantis jos savininką, – vadinamas ekslibrisu. Vieni knygų savininkai renkasi praktiškesnį ženklinimo būdą – antspaudą su įrašu "ex libris", vardu, pavarde ar kita svarbia informacija, kiti savininkai savo bibliotekos leidinius žymi originaliais menininkų sukurtais ekslibrisais. Norėdama sužinoti, kokių ekslibrisų yra regiono viešųjų bibliotekų knygose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2020–2021 m. atliko regioninį tyrimą. Jis apėmė Šiaulių ir Telšių apskričių viešąsias bibliotekas bei jų filialus. Rasti 227 knygos ženklai; iš jų daugiau nei pusė (141) ekslibrisais paženklintų knygų saugoma ŠAVB. Pirminėje tyrimo stadijoje turimi fondai tik apžvelgti, parengtas straipsnis. Daugiau apie tai skaityti 2022 m. balandžio žurnale "Tarp knygų". 

A. Kaktytės inf.

LIETUVA IR UKRAINA KNYGOS ŽENKLUOSE

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje eksponuojami ekslibrisai iš kolekcininko Jono Nekrašiaus rinkinio. Ekslibrisai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į sudėtingą situaciją Ukrainoje, atrinkti iš gausios J. Nekrašiaus kolekcijos. Parodoje "Lietuva ir Ukraina knygos ženkluose" išvysite apie 60 profesionalių Ukrainos dailininkų įvairiomis grafikos technikomis sukurtų knygos ženklų. Daugiau apie parodą skaitykite miesto savivaldybės bibliotekos tinklalapyje, sekite informaciją jų socialiniame tinkle.

Parodą galite aplankyti 2022 m. gegužės 3 –27 d.

A. Kaktytės inf.

TOTOGRAMŲ KONKURSE APIE EKSLIBRISĄ

Dailininkė Lolita Braza ne tik kuria ekslibrisus, bet ir prozą. Šįkart dailininkė dalyvavo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos paskelbtame totogramų konkurse. Konkursas vyko 2022 m. kovo 14 –balandžio 25 d. Pagrindinė organizatorių sąlyga rašant totogramą, kad visi žodžiai prasidėtų viena autoriaus pasirinkta raide. Dail. L. Braza pasirinko raidę E ir totogramoje kalba apie ekslibrisą – mėgstamą savo kūrybos kryptį (A. Kaktytės inf.).

DAILININKĖS LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISO KELIONĖ Į BIRŽUS

Parodos plakato autorė Lolita Braza, 2022.

Idėja keliauti vaikystės takais su ekslibrisu dailininkei Lolitai Brazai gimė 2021 m. rudenį. Tuomet dailininkė Pasvalio kultūros centro Daujėnų skyriuje surengė pirmąją ciklo „Stotelės“ parodą „Ekslibriso kelionė“. 2022 metų pavasarį „Ekslibriso kelionė“ stabtelėjo Saločiuose. Savo gimtajame krašte ekslibriso parodų pristatymuose L. Braza prisiminė šiam kraštui nusipelniusius arba jai brangius žmones. Specialiai ekslibriso kelionės Daujėnų ir Saločių stotelėms dailininkė sukūrė net 40 darbų linoleumo raižinio technika. 

Paroda „Ekslibriso kelionė. Stotelė Biržai“ – tai Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šiame mieste renginių dalis. Parodoje pristatomos su Biržais susijusios asmenybės, institucijos. Ekslibrisuose išraižytos kūrėjos akį patraukusios pavardės: lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas J. Mekas, knygnešys J. Bielinis, psichologas A. Gučas, fotografas P. Motiejūnas, tautodailininkė S. Rožėnienė, tapytojas E. Skuja, krepšinio treneris V. Garastas, Pabiržės technologijų mokytojas R. Šopys, kultūrologas J. V. Juška, Saločių kultūros namų direktorė I. Viržintienė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bibliotekininkės I. Drevinskaitė ir R. Venskūnienė (slapyvardis Margarita), veterinarė A. Monkevičienė, paskutinis Biržų žydas Š. Melamedas (1926–2015), pirmasis Lietuvos fizikochemikas Theodoras von Grothussas (1785–1822). Ekslibrisas taip pat sukurtas Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui – prasmingam bendravimui užfiksuoti.

Paroda „Ekslibriso kelionė. Stotelė Biržai“ Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje eksponuojama iki 2022 m. gegužės 27 d. 

A. Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KŪRĖJAI NENUSTOJA DŽIUGINTI

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai ir vėl leidosi į kelią. Šį kartą teko lankytis Vilniuje pas grafikę Danutę Gražienę ir tapytoją Bronių Gražį. Menininkai pasidalijo prisiminimais apie laikus, kai sukūrė pirmąjį ekslibrisą, papasakojo, ką tuo metu jautė ir ko siekė. Atviravo, kaip iki šiol jaučiasi paėmę savo mažuosius grafikos kūrinėlius į delnus, atskleidė, kokiems žmonėms ekslibrisus kūrė dažniausiai.

Grafikė Danutė Gražienė savo dirbtuvėje 2022 balandžio 6 d.

Tapytojas Bronius Gražys savo dirbtuvėje 2022 balandžio 6 d.

Su kita iškilia menininke Viktorija Daniliauskaite kalbėjomės apie jos mamą, tautodailininkę, karpytų ekslibrisų pradininkę – Juliją Daniliauskienę. Sužinojome, kaip ji gyveno, kokia technika kūrė ir ką brangaus mums visiems paliko. Žinoma, susitikimo metu išsamiau aptarėme ir pačios J. Daniliauskaitės kūrybos kelią. Grafikei esame labai dėkingi už šiltą priėmimą ir nuoširdų pokalbį.

Taip pat aplankėme Lietuvos dailininką, grafiką, keliautoją ir žurnalistą Alfonsą Čepauską. Iki šiol entuziazmu degančiomis akimis, jis mums perdavė neįkainojamų žinių. Menininko dėka daugiau sužinojome apie anksčiau veikusį Lietuvos ekslibrisininkų klubą, jo narius, nuveiktus darbus. Nors klubo nariai padarė didelę įtaką Lietuvos kultūrai, deja, bet pats klubas iki šių dienų neišliko ir 2021 m. rugpjūtį nutraukė veiklą. Nepaisant to, pats menininkas nepraranda gyvenimo džiaugsmo ir nenustoja džiuginti kitų. Liūdėti tikrai neturime dėl ko, juo labiau kad A. Čepausko namus palikome netuščiomis. Jis mums įteikė šūsnį vokų, katalogų, leidinių, susijusių su ekslibrisais ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo veikla.

Už neįkainojamus leidinius esame dėkingi ir D. Gražienei, V. Daniliauskaitei. Visas šis turtas bus saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Negana to, projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

KOLEKCININKO IR EKSLIBRISININKO JOSIFO ŠAPIRO KŪRINIAI ŠIAULIŲ APSKRITIES VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Aut. J. Šapiro. N. Petraitytės ekslibrisų rinkinys saugomas GBEF.

2022-ųjų kovo pradžioje ŠAVB Knygos grafikos centre apsilankiusi Nijolė Petraitytė perdavė saugoti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (GBEF) keturiasdešimt devynis Josifo Šapiro (1921–2004) sukurtus ekslibrisus. Šiuos knygos ženklus pradedančiai kolekcininkei padovanojo pats autorius. Ilgus metus šiuos kūrinius Nijolė saugojo savo kolekcijoje. Sužinojusi apie rengiamą Lietuvos ekslibrisų kūrėjų žinyną, nutarė juos padovanoti GBEF. Nijolė Petraitytė – ilgametė Šiaulių miesto savivaldybės bibliotekos bibliotekininkė, kraštotyrininkė, Mikelio prizo laureatė, esperantininkų klubo „Rūta“ prezidentė, ženkliukų ir ekslibrisų apie Šiaulius, esperanto kalbą ir knygnešius kolekcininkė. Domisi ir kaupia medžiagą apie Šiaulių Lieporių mikrorajoną, jame esančias įstaigas ir ten gyvenančius žymius žmones.

Lolitos Putramentienės inf.

V. RIMKAUS ARCHYVAS PAPILDYTAS NAUJAIS EKSLIBRISAIS

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka (ŠAVB) sulaukė netikėtos dovanos. Profesoriaus Vytenio Rimkaus dukra Janina Budrienė bibliotekai perdavė saugoti 23 dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų eskizus. Eskizai sukurti apie 1981 m. ir dedikuoti profesoriui Vyteniui Rimkui. Jie bus saugomi ŠAVB Vytenio Rimkaus archyve.

Visuomenei ekslibrisų eskizai buvo parodyti projekto "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės" metu. Vykusioje konferencijoje (2015) J. Budrienė kalbėjo apie dailininką, ekslibriso adresatą ir nelengvą ieškojimų ir ekslibriso kūrimo kelią. Pranešimas atspausdintas leidinyje "Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai" (Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2017).

Dianos Janušaitės inf.

Aut. Gerardas Bagdonavičius. Ekslibriso eskizas, apie 1981 m.