Kolekcinė
paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ veikia 2026 m.
sausio 6 d. – vasario 12 d. Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
| Jono Nekrašiaus nuotr. |
Kolekcinė
paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ veikia 2026 m.
sausio 6 d. – vasario 12 d. Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
| Jono Nekrašiaus nuotr. |
Po pernai Trakų istorijos muziejaus
inicijuoto tarptautinio ekslibriso konkurso „Trakų diplomatijos tiltai:
vizitai, ambasados, atsiminimai“ šiemet pasirodė ir parodos katalogas.
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad į
šio konkurso vertinimo komisiją buvo pakviestas mūsų kolega – Šiaulių
apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parodų kuratorius, Gerardo
Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo pirmininkas prof. Vaidotas Janulis.
Konkursas sulaukė ir talentingų
šiauliečių dalyvavimo. Grafikė Lolita Braza pristatė išskirtinį kūrinį, už kurį
buvo įvertinta diplomu. Sveikiname menininkę su pelnytu pripažinimu!
Apdovanoti ir kiti Lietuvos kūrėjai
profesionalai: Rūta Mozūraitė (II premija), Kristina Žilinskaitė (III premija),
Benas Narbutas (2 vietos diplomas), Gintarė Norkienė (3 vietos diplomas),
Gintaras Tauterys (diplomas), Rasa Janulevičiūtė (diplomas), Rima Steponėnienė
(diplomas), Rūta Mozūraitė (diplomas), Virginija Kalinauskaitė (diplomas),
Vladas Kudaba (diplomas).
Sveikiname visus dalyvavusius ir
apdovanotuosius ekslibriso meistrus! Tegul šie kūriniai ir toliau stiprina mūsų
kultūrinio bendradarbiavimo tiltus.
Dianos Janušaitės inf.
| Daugiau skaitykite. |
Minėdama 150-ąsias Povilo Višinskio, vieno ryškiausių tautinio atgimimo šviesulių, gimimo metines, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ inicijavo parodą „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Parodos rengėjai dailininkus kvietė sukurti knygos ženklą, įprasminantį P. Višinskio asmenybę, jo veiklą ir palikimą.
Kaip taikliai pastebi bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas, ši paroda – kūrybinis dialogas su P. Višinskio idėjomis, kurios išlieka aktualios ir šiandien.
Parodą lydi ekslibrisų katalogas
„Kilk ir kelk“. Jame pristatomi įvairių autorių darbai, atkuriantys P.
Višinskio laikmečio dvasią, simboliką, polemiką, kūrybinę energiją ir istorines
nuojautas. Parodos kuratoriaus prof. Vaidoto Janulio teigimu, šių darbų tonas –
pagarbus, bet kartu ir drąsus, kupinas šiuolaikinio kūrybinio polėkio.
„Kiekvienas ekslibrisas – tarsi savitas vizualinis komentaras apie P. Višinskį,
jo žodį, idėjas ir kultūrinę laikyseną“, – sako jis.
Visi meno, istorijos ir literatūros
mylėtojai kviečiami į didžiąją sueigą, skirtą Žemaitės 180-osioms ir P.
Višinskio 150-osioms metinėms. Jos metu bus pristatyta paroda „Su ekslibrisu
kilki ir kelki“. Renginys vyks 2025 m. lapkričio 29 d. 13 val. Šiaulių
istorijos muziejuje.
Dianos Janušaitės inf.
| Ekslibrisas saugomas ŠAVB Vytenio Rimkaus archyve. |
Išėjo
menininkas, kuris savo gyvenimą nugyveno kaip gilų eskizą, su ypatinga pagarba
grožiui.
Kastytis Leonas Skromanas, gimęs Kaune 1943 m., paliko mums ne tik daugiau nei penkis
šimtus knygų, alsuojančių jo iliustracijų pasauliais, bet ir drobes, paveikslų ciklus,
kurie puošė viešąsias erdves nuo Vilniaus iki Panevėžio.
Ekslibrisus
kūrė lyg tarp kitko – ne iš pareigos, o iš savotiško žaidimo su forma ir
nuotaika. Neišsaugoti, o išdalinti – kaip vėjo nešami lapeliai, kurie vis tiek
rado savo vietą tarp skaitytojo ir knygos. Prisiminimais dalijosi atvira
širdimi, o jo vardas bus įrašytas į Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopediją.
Skromanas
buvo vienas iš tų menininkų, kuriam kūryba buvo gyvenimo būdas, ne pareiga, o
pats gyvenimas – kelionė, kupina upių, kalnų, smėlynų, dūmų, piešimo ir
tylos.
Pastaruosius
tris dešimtmečius gyveno Dzūkijos miškuose, Grybaulios kaime, tapęs gamtos
dalimi.
Šiandien
jo nebėra, bet liko kūryba ir prisiminimai tų, kurie jį pažinojo.
Astos Kaktytės inf.
Astos Kaktytės info.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji
biblioteka kartu su filialais kviečia į ypatingą kelionę po ekslibriso meną.
Šiaulietės grafikės, dailininkės Lolitos Brazos kilnojamoji paroda „Daugiau
nei ekslibrisas“ atveria subtilų mažosios grafikos pasaulį, kuriame
kiekvienas darbas – tarsi koduotas pasakojimas, laukiantis atradėjo žvilgsnio.
Ekslibrisas – ne tik knygos ženklas. Tai kruopštus,
simboliais kalbantis kūrinys, kuriame susilieja asmeninės istorijos, atminties
fragmentai ir meninė vizija. Autorė šiam žanrui ištikima jau kelis dešimtmečius
– jos darbai apdovanoti tarptautiniuose konkursuose, o pati paroda tęsia ilgą
„kelionių“ tradiciją po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius.
Lolitos Braza darbai žavi linoraižinio technikos
tikslumu, gilumu ir poetiška nuotaika. Juose – „nuo istorinių datų įprasminimo
iki asmeninių dedikacijų, nuo grotesko blyksnių iki jautraus, beveik muzikalaus
linijų ritmo“ (V. Janulis, 2024). Autorės žodžiais, „Ekslibris – lyg
kryžiažodis, kurį išspręsti gali tik tas, kuriam jis buvo sukurtas, kuriam
ekslibrise pavaizduotos detalės „kalba“.
Parodos stotelės Biržų rajono bibliotekose:
Parovėjos biblioteka
2025 m. gegužės 10 – birželio 5 d.
Pabiržės Antano Macijausko biblioteka
2025 m. birželio 10 – liepos 10 d.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinioviešoji biblioteka
2025 m. liepos 14 – liepos 31 d.
Nausėdžių biblioteka
2025 m. rugpjūčio 7 – rugsėjo 10 d.
Kratiškių biblioteka
2025 m. rugsėjo 23 – spalio 31 d.
| Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje paroda. Janinos Budrienės nuotr. |
Ekspozicijoje
pristatomi profesoriaus ekslibrisų eskizai, šeimos, bendruomenės ir jaunųjų
kūrėjų darbai, sukurti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje
bibliotekoje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse. Ši jautri ir bendruomeniška
paroda kviečia atrasti Šiaulių kultūrinę tapatybę, pajusti meninės tradicijos
tęstinumą bei įvertinti profesoriaus Vytenio Rimkaus indėlį miesto kultūros
istorijai. Paroda veiks iki 2025 m. spalio 14 d.
Dianos Janušaitės inf.
Organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“ finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė. Išsamiau apie projektą.
| Lauko paroda prie Šiaulių apskr. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Ievos Slonksnytės nuotr. |
Šiemet Lietuvoje minimos 100-osios šiuolaikinio ekslibriso metinės. Šio meno pradininku laikomas Šiauliuose gyvenęs dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), pavertęs knygos ženklą savitu meno kūriniu. Sukaktį pažyminti lauko paroda „Ženklai, kurie kalba: Lietuvos moderniajam ekslibrisui – 100 metų“, rugsėjo 8–30 d. veikianti prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, pristato dalį jo autoekslibrisų.
Ekslibrisas, iš pradžių buvęs tik knygos savininko žymeniu, prieš šimtmetį Lietuvoje tapo meninės raiškos forma, atskleidžiančia kūrėjo pasaulėžiūrą, estetiką ir asmeninę tapatybę. Bagdonavičiaus darbai, įvertinti ir tarptautiniu mastu, liudija, kad mažas grafikos kūrinys gali būti reikšminga kultūros ir meno dalis. Paroda kviečia atrasti šių ženklų simboliką, pajusti tradicijos ir modernumo dermę bei pažvelgti į knygos kultūrą per meno prizmę. Straipsniai: 1, 2, 3.
Astos Kaktytės inf.
| Pajiešmenių bibliotekos archyvo nuotr. Daugiau informacijos čia. |
2025 m. rugsėjo 2 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos filialas Pajiešmenių kaimo biblioteka pakvietė savo lankytojus į išskirtinę edukaciją, kurią vedė menininkė, grafikė Lolita Braza.
Ji supažindino dalyvius
su ekslibrisu – nedideliu, bet labai reikšmingu knygos ženklu, turinčiu
ilgametę tradiciją ir ypatingą istoriją.
Ekslibrisas, dar vadinamas knygos savininko
ženklu, nuo seno buvo naudojamas tam, kad pažymėtų, kam priklauso knyga. Tačiau
tai nėra tik praktinė detalė – tai ir meninės išraiškos forma, leidžianti
atskleisti asmens ar institucijos tapatybę, pomėgius, vertybes. Pasak L.
Brazos, šis ženklas yra tarsi maža meno kūrinio dalelė, talpinanti savyje daug
daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Menininkė dalijosi ekslibriso istorija,
pasakojo apie jo atsiradimą, raidą bei įvairias menines interpretacijas.
Dalyviai turėjo galimybę pamatyti pavyzdžių, sužinoti, kaip kito šis žanras, ir
kaip šiandien jis gali būti pritaikomas kiekvieno skaitytojo ar kūrėjo
gyvenime.
Po teorinės dalies atėjo metas kūrybai.
Kiekvienas renginio dalyvis buvo pakviestas pats imtis darbo – piešti,
eksperimentuoti, ieškoti simbolių ir formų, kurios geriausiai atspindėtų jų
asmenybę ar santykį su knyga. Kūrybinės dirbtuvės virto šilta ir jaukia erdve,
kurioje netrūko nei fantazijos, nei bendravimo. Tokie renginiai primena, kad
biblioteka yra ne tik knygų saugykla, bet ir vieta, kur susitinka menas, žinios
ir bendruomenė.
A. Kaktytė inf.