SKAITYKITE / READ MORE

2020 m. vasario 25 d., antradienis

LIETUVIŲ IŠEIVIJOS DAILININKAS VYTAUTAS OSVALDAS VIRKAU IR EKSLIBRISAI

Šiemet kovo mėnesį sukanka 90 metų, kai gimė dailininkas ir botanikas Vytautas Osvaldas Virkau (1930-2017). Jis gimė 1930 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Kurį laiką gyveno netoli Šiaulėnų, lankė gimnaziją Radviliškyje. Vytautas Osvaldas Virkau prisiminimuose rašė: „Nors gimiau Šiauliuose, gyvenom netoli Šiaulėnų, dabartiniame Radviliškio rajone. Esu krikštytas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, turiu metrikų nuorašą, tokie mano santykiai su Šiauliais. Vienerius metus ėjau į Radviliškio gimnaziją, po to išvažiavom į Vokietiją. Motinos giminė prie Šiaulėnų minima jau XV a., ten ir gyveno iki tos gražios vasaros. Dabar ten giminių, net ir tolimiausių, nėra likę...“ („Varpai“, 1992, p. 85).

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje V. O. Virkau kartu su tėvais pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją. 1946-1949 m. mokėsi ir baigė lietuvių gimnaziją Miunchene. 1951 m. išvyko į JAV. Čikagos meno institute studijavo tapybą, o Čikagos universitete – humanitarinius mokslus. 1954–1964 m. dėstė YMCA (Krikščionių jaunimo asociacijos) centre, 1966–1969 m. tobulinosi Midway studijose. Nuo 1970 m. – „Metmenų“ meninis redaktorius ir dizaineris. 1981–1985 m. George’o Williamso dailės koledžo Downers Crove (Ilinojus) profesorius. 1986-1995 m. Šiaurės centrinio koledžo Naperville’yje (Ilinojus) profesorius ir Dailės katedros vedėjas. V. O. Virkau 2005 m. paskirta JAV Lietuvių fondo Kultūros tarybos premija.
Vytautas Osvaldas Virkau. Ekslibrisas saugomas GBEF.

1999 m. dailininkas lankėsi Lietuvoje, apžiūrėjo susigrąžintus tėviškės pastatus, ūkį, svečiavosi Šiauliuose. Buvome ne kartą susitikę Šiauliuose, kalbėjomės apie jo giminės istoriją, kūrybą, ekslibrisus, parodas. 
2000 m. kovo 9 d. laiške, siųstame iš JAV, Vytautas O. Virkau rašė: „Šiauliai gražus miestas, kai kam gal ir provincija, bet man malonesnis ir už sostinę. Praeitais metais buvau trumpai sustojęs Šiauliuose, nakvojau puikiame „Saulininko“ viešbutyje...“

V. O. Virkau apipavidalino apie 50 knygų, sukūrė knygos iliustracijų, pašto ženklų projektų, lakštinės grafikos, tapybos paveikslų, scenovaizdžių, tapytų vitražų. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ekslibrisų parodų. Tarp jų – VII–X tarptautinio ekslibriso bienalėse Lenkijoje, XV-XVII tarptautinio ekslibriso kongresuose, tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose Lietuvoje ir kt. Surengė personalinių parodų Čikagoje, Los Andžele, Trentone, Otavoje, taip pat Lietuvoje – Pakruojyje (1989 m.), Šiauliuose (Inžinierių namuose, 1989 m., Dailės galerijoje 1994 m., miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Aido filiale 2000 m., Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje 2015 m. ir kt.), Biržuose, Mažeikiuose, Kaune (Kauno viešojoje bibliotekoje, 1992 m.), Radviliškyje (Radviliškio viešojoje bibliotekoje, 2000 m.), Panevėžyje (galerijoje „2-asis aukštas“, 2000 m.). Apdovanotas VII, VIII ir X tarptautinių ekslibrisų bienalės Lenkijoje medaliais, konkursuose pelnė premijų, apdovanojimų.

Vytautas O. Virkau buvo JAV universitetų profesorių, koledžų dailės asociacijų, Čikagos dailės instituto, Šiuolaikinės dailės muziejaus, Amerikos ekslibrisų kolekcininkų ir dizainerių draugijų narys. Mirė 2017 m. rugpjūčio 18 d. sulaukęs 87-erių.


EKSLIBRISAI

Vytautas Osvaldas Virkau. Ekslibrisas saugomas GBEF.
Pirmąjį ekslibrisą Vytautas O. Virkau sukūrė 1970 m. knygoms, kurias JAV lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai jos 400-ųjų metinių proga. Dailininkas sukūrė per 400 ekslibrisų.
1989 m. almanache „Santara“ buvo išspausdintas šių eilučių autoriaus rašinys „Pirmąkart tėvynėje“, pasakojantis apie 1989 m. vasarą Pakruojo dvaro rūmuose surengtą JAV gyvenančio lietuvių dailininko V. O. Virkau pirmąją personalinę ekslibrisų parodą Lietuvoje. 
Žurnalas „Knygnešys“ 1990 m. Nr. 9 išspausdino šių eilučių autoriaus rašinį „Tautiečio iš JAV ekslibrisai“, kuriame buvo pristatyti lietuvių dailininko Vytautas O. Virkau sukurti ekslibrisai, skirti S. A. Gliožečiui, V. Miliui, O. Skeivienei, Mykolui Morkūnui, Sigitai Gedai, Jan Rhebergen ir kt. (Nekrašius J. Tautiečio iš JAV ekslibrisai, „Knygnešys“ 1990, Nr. 9). 


1992 m. almanache „Varpai“ pasirodė Vitolio E. Vengrio rašinys „Iš ariamų laukų ir šviesos: Vytautas O. Virkau – knygos ženklų meistras“ („Varpai“, 1992 (6), p. 79-85).

2000 m. kovo mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Aido filiale buvo atidaryta Vytauto O. Virkau ekslibrisų paroda iš šių eilučių autoriaus rinkinio. Joje buvo eksponuojama daugiau kaip 150 knygos ženklų, sukurtų įvairių šalių mokslininkams, rašytojams, menininkams, išeivijoje ir Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams – kultūros ir meno veikėjams, įvairioms organizacijoms, jų bibliotekoms.

2015 m. leidykla „Varpai“ išleido šiauliečio rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus knygą „Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija“, kurioje rašoma apie šio dailininko gyvenimą ir kūrybą.

Vytautas Osvaldas Virkau.
Ekslibrisas saugomas GBEF.
2018 m. kovo 14–balandžio 9 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikusioje parodoje buvo eksponuoti Vytauto Osvaldo Virkau įvairiu laiku sukurti ekslibrisai, kuriuos dailininkas 2016 m. padovanojo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai. Šiai parodai išleistas leidinukas  „Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisai“ su Vitolio Enriko Vengrio rašiniu apie dailininką. Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisai saugomi JAV bibliotekose, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno apskrities, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiatės-Bitės viešosiose bibliotekose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, privačiose kolekcijose. 
Dailininko Vytauto O. Virkau ekslibrisams būdingas raiškus vaizdas, gilus temos suvokimas, meistriškas simbolių parinkimas ir įprasminimas, nepriekaištinga grafikos technika. Svarbiausia jo ekslibrisų tema – žmogus, jo ryšys su knyga, gyvenimu. Lietuviams skirtuose ekslibrisuose dailininkas atskleidžia knygos savininko ryšį su Lietuva. Kompozicijose gražiai dera tautinis ornamentas, medinė bažnytėlė, kaimo sodyba, lietuviško rašto pavyzdys, dainos posmas. Jo knygos ženklai svariai papildo lietuviškų ekslibrisų kolekciją naujomis išraiškos formomis ir simboliais, reprezentuoja mūsų liaudies meną, kultūrą ir papročius.

Jonas Nekrašius

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą