ŽIBUNTAS MIKŠYS IR KNYGOS ŽENKLAI

Šiauliai liko neišdildomu jaunystės miestu...

Ž. Mikšys savo prisiminimuose rašė, kad Šiauliuose lankėsi dar būdamas vaikas, kaip studentas atvažiuodavo paviešėti pas savo dėdę Šiaulių burmistrą J. Orlauskį (1887–1970). Iš motinos, aktorės ir režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės (1889–1973), Ž. Mikšys paveldėjo domėjimąsi teatru, dramatiniu menu ir poezija, o nuo ankstyvosios jaunystės susižavėjo žodžio menu, kuris jam turėjo pirminę išsakomąją vertę.

Žibunto Mikšio autoekslibrisas, 1955. Jono Nekrašiaus kolekcija.

Ž. Mikšys „Varpų“ almanachui rašė: „Šiauliai buvo vienas iš dviejų mano jaunystės miestų. Į Šiaulius aš atvažiuodavau iš Kauno vasaroti. Šiauliuose gimė ir augo mano mama. Šiauliuose, Pagyžių gatvėje, gyveno mano senelė. Šiauliuose gyveno mano dėdės – Vincas ir Juozas Orlauskiai. O dėdė Vincas man buvo labiau tėvas negu mano tikras tėvas. Kiek daug gamtos, Šiaulių apylinkių parodė dėdė Vincas! Šiauliuose slapsčiausi, kai nuo vokiečių mobilizacijos reikėjo bėgti iš Kauno. Tiesa, vėliau atsirado Vilnius, ir į jį teko du kartus įkelti koją, bet, nežiūrint visko, Šiauliai paliko neišdildomu jaunystės miestu“ („Varpai“, 1991, nr. 11, p. 4).

Žibunto Mikšio autoekslibrisas
žurnale "Kultūros barai"
2012 m. Nr. 9.
Leidinys saugomas
ŠAVB Ž. Mikšio fonde.

Dailininką Žibuntą Mikšį visą gyvenimą lydėjo knyga. Jis mėgo skaityti knygas, turėjo didelę ir retą biblioteką. Dailininkas didžiąją savo bibliotekos dalį padovanojo Vilniaus ir Šiaulių bibliotekoms. Ž. Mikšys turėjo savitą požiūrį į knygą. Į prašymą pasidalyti mintimis apie savo biblioteką, 1993 m. kovo 16 d. laiške Ž. Mikšys rašė: „Mano biblioteka yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (grafikos kabinete). Ten sudėtos visos mano knygos, ir Jūs ten susipažinsite ne tik su mano knygomis, bet ir su pasauliu, kuriam aš gyvenau, gyvenu.“

2011 m. rugsėjo 2 d. Ž. Mikšys Šiaulių universiteto bibliotekai padovanojo spaudinių ir ekslibrisų iš asmeninės kolekcijos. Buvo atsiųsta per 170 siuntų su daugiau kaip 5 000 dokumentų: knygomis, mažosios grafikos darbais ir vadinamosiomis klijuotinėmis knygomis – paties Ž. Mikšio suklijuotais straipsniais, žurnalų iškarpomis, atvirukais, menininko prierašais, rankraštiniais atsiliepimais ir knygų įrašais.

Ž. Mikšio grafikos darbų ir ekslibrisų turi „Laiptų galerija“, ekslibrisų su jo knygomis saugoma ir  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje bei privačiuose rinkiniuose. Jo darbų turi Šiauliuose gyvenantys kolekcininkai, jo meno gerbėjai.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka susirašinėjo su Ž. Mikšiu. Bibliotekoje saugoma Ž. Mikšio asmeninės bibliotekos knygų, spaudos iškarpų rinkinių, korespondencijos. Viename iš paskutinių savo laiškų bibliotekai Ž. Mikšys rašė, kad planuoja atsiųsti autorinių ekslibrisų rinkinį. Deja, siuntinys, mirus dailininkui, bibliotekos nepasiekė.

Žibunto Mikšio autoekslibrisas asmeninės bibliotekos knygoje.
Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (inv. nr. 13/4404).

Populiarindami Ž. Mikšio kūrybą ir jo asmenybę Šiauliuose, be Vyginto ir Janinos Ališauskų, „Laiptų galerijos“, nemažai nuveikė V. Bikulčius, R. Dailidė, V. Rimkus ir kiti. Jų pastangomis buvo surengtos parodos Šiauliuose, ne kartą šio dailininko kūryba pristatyta spaudoje. Ypač daug šioje srityje nuveikė „Laiptų galerija“, kuri su dailininku palaikė nuolatinius ryšius iki pat jo mirties.

Pažintis su Ž. Mikšio kūryba Šiaulių krašte ir Šiauliuose prasidėjo 1988 m., kai šių eilučių autoriui pasiūlius, dailininkas Ž. Mikšys sutiko surengti savo ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose.

Ž. Mikšio grafikos darbai ir ekslibrisai parodai atkeliavo su jo laiškais. Jis, sutikęs rengti ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose, buvo preciziškai tikslus, reikalavo, kad jo darbai būtų tinkamai pasportuoti ir įrėminti. Tas pats galiojo ir parodos lankstinukui, kurio leidybą pavyko suderinti tik po daugelio konsultacijų su dailininku. Taip pirmąkart Šiaulių krašte buvo surengta Ž. Mikšio ekslibrisų paroda. Vėliau su dailininku teko bendrauti jam lankantis Šiauliuose.

 

Žibunto Mikšio autoekslibrisas asmeninės bibliotekos knygoje.
Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (inv. nr. 11/3409).

Pirmoji Ž. Mikšio ekslibrisų paroda veikė nuo 1988 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. vasario 27 d. Pakruojo dvaro Mažojoje galerijoje, o nuo 1989 m. kovo 2 d. iki 1989 m. balandžio 20 d. Šiaulių inžinierių namuose buvo surengta pirmoji Šiauliuose Ž. Mikšio ekslibrisų paroda (kuratorius J. Nekrašius). Šiose dviejose parodose buvo eksponuojami 46 Ž. Mikšio ekslibrisai, daugiausia skirti Lietuvos žymiems žmonėms, rašytojams, aktoriams, dailininkams, visuomenės ir kultūros veikėjams, dailininko draugams, pažįstamiems. Kūrinius šiai parodai pateikė pats autorius, atsiuntęs juos iš Paryžiaus. Šiai parodai buvo išleistas lankstinukas. Įdomu tai, kad atidarant parodą dalyvavo ir keletas Lietuvoje žinomų menininkų: vilnietė grafikė G. Didelytė, kaunietė aktorė R. Staliliūnaitė ir kt.

Antroji Ž. Mikšio ekslibrisų paroda (kuratorius V. Bikulčius) Šiauliuose buvo surengta 1993 m. vasario 3–20 dienomis kultūros centre „Laiptų galerija“. Šioje parodoje buvo eksponuoti 48 grafiko Ž. Mikšio sukurti ekslibrisai ir jų eskizai. Apie tai rašyta „Santaros“ žurnalo straipsnyje „Maestro Žibunto Mikšio knygos ženklai“ („Santara“ 1993 m. vasara, nr. 2, p. 90–93).

2004 m. sausio 15 – vasario 8 dienomis Šiaulių universiteto dailės galerijoje veikė Ž. Mikšio knygos ženklų paroda „Ex libris“. Joje buvo eksponuojami oforto ir akvatintos technikomis sukurti 64 ekslibrisai Lietuvoje ir svetur gyvenantiems dailininkas, aktoriams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Ta proga išleistas nedidelis leidinėlis „Žibuntas Mikšys. Paryžius. Ex libris“.

2007 m. vasario 20 – kovo 2 d. Šiaulių dailės parodų rūmuose veikė Ž. Mikšio paroda „Ex libris“, kurioje buvo eksponuoti knygos ženklai, daugiausia skirti lietuvių menininkams, rašytojams ir kultūros bei meno veikėjams.

2013 m. lapkričio 29 d. „Laiptų galerijoje“ surengtas vakaras, skirtas Ž. Mikšiui atminti, pristatyta jo kūrybos paroda „Tėvynė ten, kur laisvė“ ir Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos išleista knyga „Žibuntas Mikšys“.

2017 m. kovo 16 d. kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė J. Ališauskienė ir Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui dovanojo šešis Ž. Mikšio ekslibrisus.

2017 m. rugsėjo 5–29 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikė knygų paroda „Žvilgsnis į Juozo Miltinio biblioteką“. Joje buvo eksponuojami ir leidiniai, kuriuose yra įklijuotas Ž. Mikšio sukurtas ekslibrisas unikumas „Ex Libris Juozas Miltinis“, dviejų variantų knygos ženklai „Ex libris. Juozas Miltinis“ ir dar vienas šio dailininko knygos ženklas „Ex libris Rožė D.“

Mažoji grafika ir ekslibrisai

Gausiame šiuolaikinio lietuviško ekslibriso kūrėjų būryje ryškiai išsiskiria Žibunto Mikšio mažoji grafika. Ž. Mikšys nuo 1940 m. kūrė linoraižinio technika, nuo 1963 m. susidomėjo oforto technika. Jo kūrinius dažnai lydi ir tekstai. Pasak dr. P. Reklaičio, grafika Ž. Mikšio kūryboje išryškina etines ir asmenines vertybes, o jo išrašytuose tekstuose prabyla du kūrėjai: poetas savo žodžiu ir grafikas savo ženklų kalba.

Jo ekslibrisai patraukia savo jautrumu ir skaidrumu, minties aiškumu, aukšta plastine kultūra ir savita elegancija. Dailininko kūrybos šaltinis – žmogus, jį supantis pasaulis, gamtos vaizdai, miesto fragmentai, architektūrinės detalės, užrašai. Savo kūryba Ž. Mikšys yra glaudžiai susijęs su išraiškingiausiomis lietuvių grafikos tradicijomis, atskirų lietuviško ekslibriso kūrėjų – P. Galaunės, G. Bagdonavičiaus, J. Burbos, A. Šepečio, M. Dobužinskio, G. Didelytės, V. Kisarausko ir kitų dailininkų kūrybiniu palikimu, jį praturtina naujomis išraiškos priemonėmis ir turiniu.

Žibuntas Mikšys buvo intelektualas, savotiško mąstymo, originali asmenybės. Štai viename savo laiške, rašytame 1979 m. lapkričio 8 d. Vitoliui E. Vengriui, jis Vincui Kisarauskui ironiškai siūlo sukurti ekslibrisą savo meškerei... Pasak Vitolio E. Vengrio, „dėl ekslibrisų Ž. Mikšys buvo „puristas“ („grynuolis“). M. Žibuntas buvo ne tik išskirtinis grafikas (jo darbai, kaip ir asmenybė buvo išskirtinai elegantiški), bet ir turėjo viskam aukštus standartus, gilus intelektualas, puikiai valdė plunksną, o svarbiausia visiems rėžė tiesiai, atvirai ir į akis. Tokie žmonės kartais vadinami „turintys aštrias alkūnes“ ir tokių daugelis nemėgsta. O mano akyse Žibuntas visada buvo ir išlieka didele asmenybe. Ne visada buvo lengva išklausyti kritiką, nukreiptą mano kryptimi, bet susirašinėjimas, kaip ir bendravimas (teko ne kartą ir ne du, ir ne pusvalandžiui) išlieka kaip išskirtinai įdomus ir turiningas pabendravimas.“

Iš Ž. Mikšio eskizų aplanko. Vyginto Ališausko kolekcija.

Ž. Mikšys labai kruopščiai kūrė grafiką, ypač ekslibrisus. Jis apie šios srities kūrybą rašė: „Kisarauskui (dailininkui Vincui Kisarauskui – J. N.) darbą jau esu sukomponavęs, jį reikia pervesti ant vario plokštės, bet bijau, kad gali smarkiai užsitęsti, kol baigsiu. Turiu dar ir vieną gigantišką ex librisą (koks 23x30 cm), skirtą tokio formato knygoms, kurį atsiųsiu su darbu V. Kisarauskui, galite panaudoti kada nors ateities parodoms. Iš tikrųjų dar būtų galima surengti kada nors ir antrą parodą, su visai kitais ex librisais.“ (Iš Ž. Mikšio laiško, 1988 m. gruodžio 13 d., Paryžius).

Bendras kūr ybinis Ž. Mikšio ir R. G. Mordmiuller darbas.
Didžiausias ekslibrisas iš Vyginto Ališausko kolekcijos.

Dailininkas 1993 m. kovo 16 d. laiške rašė, kad ex librisų (taip šį žodį rašo dailininkas) sukūrė gerokai per 130. Vėliau dar savo kūrybos archyvą papildė naujais ekslibrisais. Manoma, kad dailininkas yra sukūręs apie 150 ekslibrisų. Nors šis skaičius nėra galutinis. Juos darė linoleumo ir oforto technika, yra sukūręs unikalių koliažinių ekslibrisų. Paties Ž. Mikšio liudijimu, jis pirmą ekslibrisą „Ex libris. Ž. Mikys“ linoleume išraižė 1940 m. birželio mėn. Šis pirmas knygos ženklas buvo skirtas pačiam sau. Dailininkas savo sukurtų ekslibrisų nepasirašydavo, aiškindamas, kad knygos ženklai gaminami ir skirti vartoti didesniais kiekiais, tiražuoti. Jo sukurtiems ekslibrisams būdingas organiškas vaizdinio – asociatyvinio mąstymo raidinių bei linijų struktūrų susiliejimas. Linija, piešinys ir virtuoziškai įkomponuoti šriftiniai tekstai, suaugdami į vientisą struktūrą mažosios grafikos kūriniuose, ne tik išsaugo meninio vaizdinio vientisumą, dekoratyvumą, bet ir žadina savotišką įtampą, asociacijų grandinę, skatinančią žiūrovus skverbtis į simbolius, ieškoti gelminių kūrinio prasmių. Tokie knygos ženklai sukurti aktoriams S. Pilkai, L. Noreikai, dailininkams V. Antanavičiui, V. Kisarauskui, A. Švažui, rašytojams S. Gedai, M. Karčiauskui, J. Keliuočiui, etnografui V. Miliui ir kitiems.

Dailininkas yra sukūręs knygos ženklų Šiaulių krašto žmonėms: savo motinai Zuzanai Arlauskaitei-Mikšienei (1964, 1974), iš Linkuvos kilusiam dailininkui K. Kupriūnui (1989), teisininkui J. Nekrašiui (1990), iš Joniškio rajono kilusiam dailininkui Adolfui Vaičaičiui (1994), muzikui ir pedagogui Vygintui Ališauskui (1997) ir kt.

Taip pat dailininkas kūrė ir koliažinius ekslibrisus. Be to, kartu su vokiečių dailininku Raineriu Mordmuelleriu sukūrė knygos ženklą „Ex libris Rainer Gottlieb Mordmueller“. Apie šį knygos ženklą 1989 m. rugsėjo 15 d. viename iš savo laiškų Ž. Mikšys rašė: „Gigantiškas ex librisas, kuris yra kartu ir bendras su R. Mordmulleriu.“

Žibunto Mikšio autoekslibrisas
iš asmeninės bibliotekos knygos.
Leidinys saugomas
ŠAVB Ž. Mikšio fonde
(in. nr. 11/3406).

Žibunto Mikšio autoekslibrisas
iš asmeninės bibliotekos knygos.
Leidinys saugomas
ŠAVB Ž. Mikšio fonde
(in. nr. 12/13).

Nemažai ekslibrisų Ž. Mikšys sukūrė ir sau pačiam. 1955 m. jis sukūrė sau skirtą knygos ženklą „Ex libris. Ž. M.“ Viena iš Ž. Mikšio sau sukurtų ekslibrisų ypatybė yra ta, kad jis savo gausiai bibliotekai kurdavo vienkartinius, jo vadinamus unikuminius (ranka rašytus) ekslibrisus. Jis juos piešdavo plunksnele kiekvienoje savo asmeninės bibliotekos knygoje pažymėdamas: „Ex libris. Ž. M.“, „Ex libris. Ž. Mikšys“, „EX COLLECTIONE MIKŠYS“ ir kt. 

Ž. Mikšys visur savo raštuose ir laiškuose pabrėždavo žodį „ex libris“, o ne ekslibrisas, kaip siūlė vartoti lietuvių kalbininkai. Dar 1988 spalio 26 d. savo laiške Ž. Mikšys rašė: „Nesuprantu, kodėl sudarkomas žodis ex libris į kažkokį „ekslibrisą“. Aš dar suprasčiau „ekslibristą“, bet subjauroti žodį, kuris yra kiekviename ex librise [ex libris], man yra skandalas.“ Atsakydamas į klausimus apie knygos ženklų kūrybą, Ž. Mikšys 1988 m. lapkričio 17 d. laiške rašė: „Pirmą ex librisą padariau 1940 metų birželio mėnesį (diena nežinoma). Tai buvo linoleumo raižinys. Esu padaręs lengvai virš 120 ex librisų. Pradžioje buvo linoleumo raižiniai, vėliau ofortai. Ex librisas savo paskirtimi yra „masinis“ reikalas – jis gaminamas ir skirtas vartoti didesniais kiekiais, t. y. jokia retenybė nei kokia komercinė brangenybė. Kam bereikalingas parašo marginimas yra didelė atrakcija, temarginie. Ex libriso padarytojo parašas ranka po savo darbu dar yra ir svetimiausias dalykas ir elementas ex librisui.“

Kiek dailininkui Ž. Mikšiui buvo svarbi kūryba ir leidyba, susijusi su leidinio išvaizda ir apipavidalinimu, matyti ir iš šio laiško fragmento: „Man rodosi, kad kreidinis popierius dvilapiui nėra būtinas. Tinka ir visokie kiti (ir paprastesni popieriai) – daug svarbiau, kaip gražiau viskas būtų atlikta tipografijoje ir t. t. Jums tai pagal sąlygas geriausiai gali matytis. Taip pat juoda spalva tonui taip pat nėra būtina (gal net geriau, kad fonas nebūtų juodas – o kita tamsesnė ar pilkesnė spalva). Tad nesu jokiu būdu už juodą popierių. Gal ir lengvai šiltas fonas ex librisams gali būti ir visai neblogas. Ar popierius su kokia lengva „faktūra“ (Iš Ž. Mikšio laiško, 1988 m. gruodžio 13 d., Paryžius). 

Ž. Mikšio ekslibrisai buvo eksponuoti Kanadoje, JAV, Europoje, VI Tarptautinėje moderniojo ekslibriso bienalėje Malborke, Lenkijoje (1973), parodoje „Ekslibriso atgimimas Rytų Europoje“ Prancūzijoje (1974), XVI Tarptautiniame ekslibriso kongrese Lisabonoje, Portugalijoje (1976), Vokietijoje (1989), XXVI Tarptautiniame ekslibrisų kongrese Čekijoje (1996), parodoje „Lietuviai Paryžiuje“ Kaune (2010) ir kitur.

Jono Nekrašiaus inf.

KVIETIMAS

KAS? Paroda „Žibunto Mikšio ekslibrisai iš Vyginto Ališausko ir Jono Nekrašiaus kolekcijų“. 

KUR? Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Meno ir muzikos skaitykla.

KADA? 2019 m. vasario 11 – 28 d.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.