PAKRUOJO „AKIRAČIO“ KLUBAS IR EKSLIBRISO SKLAIDA ŠIAURĖS LIETUVOJE (1982-1991)

Savinijus Katauskas, 1982 m.

2017 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešoji biblioteka paminėjo 80-ąsias įkūrimo metines. Ta proga norėčiau prisiminti šioje bibliotekoje veikusį „Akiračio“ klubą ir jo veiklą, kuria buvo populiarinamas ekslibrisas Lietuvoje. Pakruojo rajono „Akiračio“ klubo pradžią galima skaičiuoti nuo 1979 metų, kai Pakruojo r. viešojoje bibliotekoje (tada vadinta centrine biblioteka) buvo pradėtos rengti pirmosios parodos, susitikimai su menininkais, rašytojais.

1982 m. prie Pakruojo centrinės bibliotekos „Akiračio“ klubo buvo įsteigta ekslibrisininkų sekcija (vadovas J. Nekrašius), kuri veikė iki 1991 m. Tais laikais nebuvo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, kitos modernios technikos, tačiau galėjome daugiau bendrauti tiesiogiai, gyvai, keistis laiškais, spaudiniais, meno kūriniais. Todėl mano asmeniniame archyve išliko nemažai laiškų, meno kūrinių, PF (Pour Feliciter), ekslibrisų, kuriuos atsiųsdavo kraštiečiai, kultūros ir meno veikėjai, menininkai. Dalyvaudamas Pakruojo „Akiračio“ klubo, ekslibriso judėjime, Ekslibriso muziejaus, „Žiemgalos“ draugijos veikloje galėjau įgyvendinti kilusias idėjas, pasisemti patirties, kurią dabar plėtoju dalyvaudamas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB) iki 2014 metų veikusiame Ekslibriso muziejuje, o nuo 2015 m. ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo veikloje.

Saulius Ikamas, 1985 m.

Bet grįžkime į Pakruojį. Pakruojo „Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcija nemažai prisidėjo, kad rajone būtų organizuoti 3 respublikiniai ekslibrisų konkursai, 6 „Mail art’o“ (pašto meno) tarptautinės parodos. Šis klubas kėlė etinio ir estetinio idealo problemas, plėtė skaitytojų akiratį, plėtojo knygos meną ir kultūrą. Klubo nariai buvo įvairių profesijų ir išsilavinimo žmonės, kuriuos jungė bendras potraukis – meilė knygai. Klubas organizavo parodas, susitikimus su rašytojais, poetais, žurnalistais, dailininkais, disputus, knygų aptarimus, seminarus, ekskursijas į literatūrines vietas, dailininkų studijas, muziejus. Prie klubo veikė knygos grafikos ir ekslibrisų, dorovės ir teisės literatūros, folkloro ir muzikos bei grožinės literatūros sekcijos. Kartą per ketvirtį buvo rengiami pašnekesiai apie literatūrą ir meną, organizuojamos knygų ir ekslibrisų parodos, paskaitos, muzikos kūrinių perklausos, diskotekos ir kt.

Įvyko susitikimai su Vilniaus universiteto dėstytoju P. Pečiūra, teisės mokslų kandidatu V. Paviloniu, rašytoju V. Misevičiumi, aktore A. Meilutyte, Vilniaus universiteto profesoriumi geografijos mokslų daktaru Č. Kudaba ir kt. (Nekrašius J. Du klubai rajone. – „Naujos knygos“, 1982, Nr. 8, p. 42-43). Apie Pakruojo centrinės bibliotekos „Akiračio“ klubo veiklą buvo rašoma vietinėje, respublikinėje ir sąjunginėje spaudoje („Knižnoje obozrenije“), leidžiami įvairūs leidiniai, parodų plakatai, bukletai, taip pat katalogai su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Šiaulių inžinierių namais, Lietuvos ekslibrisininkų klubu. Galima sakyti, kad „Akiračio“ klubas prisidėjo ir prie Sąjūdžio idėjų įgyvendinimo Pakruojyje, „Žiemgalos“ draugijos įsteigimo, „Žiemgalos“ dailininkų plenerų, S. Ušinsko memorialinio muziejėlio, Ekslibriso muziejaus įsteigimo Pakruojo dvaro rūmuose, „Mail art’o“ (pašto meno), italų brolių Rosamilių, Vytauto Osvaldo Virkau, Ž. Mikšio ir kitų užsienyje gyvenančių dailininkų parodų organizavimo.

Gražina Didelytė, 1985 m.

Ką gali ekslibrisas, noriu iliustruoti keletu pavyzdžių. Galiu prisipažinti, kad sovietiniais laikais, lankydamasis Italijoje pas ekslibrisų dailininkus ir kolekcininkus Mario de Filipį, Enzo Pellai, surengiau lietuvių dailininkų ekslibrisų parodas, o patartas dailininko V. Kisarausko apsilankiau prie Šventojo Sosto Vatikane, Romoje pas ambasadorių Kazį Lozoraitį ir paprašiau, kad jis man išduotų lietuvišką pasą. Tais laikais tai buvo rizikingas dalykas, galėjau išlėkti iš darbo, netekti teisėjo vietos. Bet tada mane vedė kolekcininko smalsumas gauti tikrą lietuvišką pasą, kurį ši ambasada ir Kazys Lozoraitis išduodavo.

1983 m. balandžio mėnesį Pakruojo kultūros namuose įvyko „Akiračio“ klubo narių susitikimas su šiauliečiu menotyros mokslų kandidatu Vyteniu Rimkumi ir šio miesto knygos bičiulių organizacijos valdybos sekretore A. Šateikiene. Susitikime V. Rimkus papasakojo apie knygų, atvirukų ir ekslibrisų kolekcionavimą, dailininkų ekslibrisų parodas Šiauliuose.

„Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcijos iniciatyva 1984-1991 metais buvo surengta ekslibrisų parodų: vilniečių dailininko Vinco Kisarausko (1984 m. spalio–lapkričio mėnesį), Savinijaus Katausko (1995 m. sausio mėn.), įvairių autorių ekslibrisų parodos iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

 1985 m. „Akiračio“ klubo iniciatyva surengtas pirmasis Šiaurės Lietuvoje respublikinis ekslibrisų konkursas „Pakruojis – 400“. Šiame konkurse dalyvavo 64 autoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos, kurie sukūrė 240 knygos ženklų, skirtų Pakruojui ir jo žmonėms. Išleistas parodos katalogas. Šio konkurso parodos metu veikė ir nekonkursinių ekslibrisų bei ekslibrisų parodų plakatų, literatūros apie knygos ženklus, medalių ir ženkliukų, sukurtų ekslibrisų tematika, parodos.

1985 m. birželio mėnesį Pakruojo rajono centrinės bibliotekos skaitykloje veikė šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda. Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. „Akiračio“ klubo kvietimu dailininkas G. Bagdonavičius dalyvavo Pakruojyje surengtame respublikiniame ekslibrisų konkurse „Ex libris. Pakruojis – 400“ ir ne konkurso tvarka pateikė 6 ekslibrisų eskizus. 1985 m. rugsėjo 27 d. respublikinio ekslibrisų konkurso „Pakruojis – 400“ atidarymo dieną Pakruojo miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvėje Nr. 63, prie rajono savivaldybės Švietimo skyriaus, skverelyje atidengta dailininko Klemenso Kupriūno sukurta skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ex libris“. Skulptūrą atidengė vyriausiasis ekslibrisų konkurso dalyvis dailininkas G. Bagdonavičius.

1986 m. pradžioje Pakruojyje lankėsi ekslibrisų kolekcininkas iš Talino E. Vingisaras. Jis susitiko su „Akiračio“ klubo nariais, buvo užmegzti ryšiai su estų dailininkais ir kolekcininkais.

1986 metais kovo–balandžio mėn. Pakruojo centrinėje bibliotekoje surengta dailininko prof. Evaldo Oko iš Estijos ekslibrisų paroda; tų pačių metų balandžio 5 – gegužės 5 d. Pakruojo centrinėje bibliotekoje surengta paroda „Respublikos bibliotekų ekslibrisai“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos. Išleistas parodos katalogas.

Tų pačių metų balandžio mėnesį Vilniuje, „Lietuvos“ kino teatre, ir Pakruojyje surengta paroda „Pakruojis ekslibrise“. Ją rengė Pakruojo knygos bičiulių draugija ir „Akiračio“ klubas, padėjo Vilniaus ekslibrisų klubas. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. gegužės mėnesį Pakruojo r. Kultūros skyrius, rajono centrinė biblioteka ir „Akiračio“ klubas paskelbė respublikinį ekslibrisų konkursą „Pakruojo rajono centrinei bibliotekai – 50 metų“.

1986 m. birželio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė knygos ženklo paroda „Ekslibrisai vaikams“ iš „Akiračio“ klubo nario J. Nekrašiaus kolekcijos. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. birželio–liepos mėnesiais Pakruojo knygyne veikė vilniečio dailininko Valerijono Vytauto Jucio ekslibrisų paroda, kurią rengė „Akiračio“ klubas ir Vilniaus ekslibriso klubas. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. liepos–rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė Ukrainos dailininko Aleksandro Aksinino ekslibrisų paroda. Parodą rengti padėjo Pskovo ekslibrisų klubo pirmininkas dailininkas S. Michailovas.

1986 m. spalio–lapkričio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaityklos salėje veikė latvių dailininko Pėterio Upyčio ekslibrisų paroda.

1986 m. lapkričio mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta knygos ženklų paroda „Respublikos rašytojų ekslibrisai“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

1987 m. sausio mėn. pabaigoje „Akiračio“ klube lankėsi vilnietis dailininkas-konstruktorius J. Malinauskas, laidos „Kas? Kur? Kada?“ dalyvis, „Eruditų maratono“ skyrelio vedėjas.

1987 m. vasario 17 d. laikraštis „Auksinė varpa“ išspausdino J. Nekrašiaus straipsnį „Ir knygą, ir ekslibrisą“, kuriame buvo rašoma, kad ekslibriso propagavimu Pakruojo rajone aktyviai rūpinasi knygos bičiulių „Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcija. Tuo tikslu klubo nariai rengia susitikimus su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais, organizuoja jų parodas, kurios supažindina besidominčius su įvairių stilių ir temų šios meno šakos kūrėjų vilniečių dailininkų Valerijono Jucio, Vinco Kisarausko, Savinijaus Katausko, Alfonso Čepausko, Ievos Labutytės, Danguolės Daugirdienės, S. Maleckienės, iš Linkuvos kilusio uteniškio Klemenso Kupriūno kūryba. Klubo nariai lankėsi Šiauliuose, dailininkų G. Bagdonavičiaus ir E. Juchnevičiaus studijose, susipažino su jų ekslibrisais, išklausė minčių apie knygos ženklo istoriją ir tendencijas. Pakruojo centrinės bibliotekos skaityklos salėje buvo surengtos teminės ekslibrisų parodos iš sekcijos narių kolekcijų: „Moteris ir ekslibrisai“, „Draugų ženklai“, „Knygos ženklai vaikams“, „Pakruojis ekslibrise“, „Žmogui ir knygai“, „Ekslibrisas ir knygos bičiuliai“ (1987 m.) ir kt. 

„Akiračio“ klubas palaikė glaudžius ryšius su Vilniaus ekslibriso klubu (vėliau Lietuvos ekslibrisininkų klubu), Panevėžio, Jonavos, Utenos, Talino, Rygos, Peterburgo, Pskovo, Kijevo ir Volgodonsko knygos bičiuliais ir mažosios grafikos propaguotojais, keitėsi parodomis, dalijosi darbo patirtimi. 1985-1986 metais „Akiratis“ parengė ir išleido daugiau kaip 10 parodų bukletų ir katalogų, kvietimų ir plakatų, skirtų ekslibrisų parodoms ir klubo užsiėmimams.

1987 m. kovo–balandžio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė paroda „Ekslibrisai moterims“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

Lolita Brazauskaitė, 1988 m.

1987 m. balandžio 25 d. Pakruojo r. „Akiračio“ klubas Pakruojo dvaro rūmuose surengė pirmąjį respublikinį ekslibrisininkų seminarą „Lietuvos ekslibrisas: raida ir rinkimas“. Surengta paroda „Ekslibrisai iš įvairių rinkinių“ ir išleistas pirmasis Lietuvos ekslibriso kolekcininkų žinynas (sudarytojai V. Kisarauskas, A. Čepauskas ir J. Nekrašius), taip pat išspausdintas parodos katalogas, plakatas, kvietimas-programa, pagaminti specialūs medaliai (autoriai V. Kisarauskas ir tautodailininkas V. Danys), proginiai prisegami ženkliukai, gairelės, vokai, atvirukai su skulptūrinės dekoratyvinės kompozicijos „Ex libris“ Pakruojyje vaizdu ir kt. Seminare pranešimus skaitė vilniečiai dailininkai V. Kisarauskas, A. Čepauskas, kolekcininkai V. Milius, J. Šapira, J. Nekrašius ir kt.

1987 m. kovo mėnesį Pakruojo kultūros namuose surengta respublikinio ekslibrisų konkurso „Pakruojo centrinei bibliotekai – 50 metų“ paroda. Išleistas parodos bukletas. Šio konkurso prizininkais tapo vilnietis S. Ikamas (pirma vieta), vilnietė G. Didelytė ir šiaulietis R. Buivydas (antrosios vietos), trečiomis premijomis apdovanoti rygiečio A. Eizanso, vilniečio V. Panaskovo, kauniečio R. Čarnos darbai. 1987 m. birželio mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos ir „Akiračio“ klubo kvietimu Pakruojyje lankėsi dailininkai, ekslibrisų konkurso, skirto Pakruojo centrinės bibliotekos įkūrimo 50-mečiui pažymėti, dalyviai. Įvyko susitikimas su dailininkais vilniečiais S. Ikamu, V. Panaskovu, kauniečiu R. Čarna, šiauliečiu R. Buivydu, A. Eizansu ir E. Kviliu iš Rygos.     

1987 m. gegužės 17 – liepos 21 dienomis Pakruojo kino teatre „Svaja“ veikė ekslibrisų paroda „Knygos ženklai vaikams“, surengta iš J. Nekrašiaus ir vilniečio kolekcininko J. Šapiros kolekcijų. Išleistas parodos bukletas.

1987 m. rugpjūčio mėn. Pakruojo kino teatre „Svaja“ veikė „Akiračio“ klubo organizuota vilniečio dailininko V. Afanasjevo ekslibrisų paroda.

1987 m. rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta Taline gyvenančio estų dailininko Lembito Lichmuso knygos ženklų paroda.

1988 m. balandžio 13 – gegužės 3 d. Pakruojo knygyne veikė vilnietės dailininkės Joanos Plikionytės-Bružienės knygos ženklų ir grafikos darbų paroda, kurią surengė Pakruojo „Akiračio“ ir Lietuvos ekslibrisininkų klubai. Išleistas parodos bukletas.

1988 m. birželio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė dailininkės Lolitos Brazauskaitės ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas.

1988 m. gegužės mėn. „Akiračio“ klubas Žeimelyje surengė lietuvio, ilgą laiką gyvenusio ir dirbusio Volgodonske, nuo 1988 m. sausio mėn. persikėlusio gyventi į Utenos rajoną Levo Šerstenojaus-Drakšos grafikos darbų parodą. Joje buvo eksponuojami dailininko piešiniai, sukurti plunksnele ir tušu iš serijos „Pavasaris“ (1988), monotipijos iš ciklo „Madona“ (1988), taip pat sveikinimo adresai (PF) ir ekslibrisai.

1988 m. birželio–liepos mėnesiais Pakruojo knygyne veikė „Akiračio“ klubo surengta paroda, kuriai eksponatus iš savo asmeninio archyvo ir kolekcijos pateikė vilnietis teisininkas ir kultūros veikėjas Antanas Martinionis. Joje buvo eksponuojami garsių Lietuvos visuomenės, kultūros ir meno veikėjų autografai, dedikacijos, knygos ženklai, laiškų ir straipsnių rankraščiai, jų nuorašai ir fotokopijos.

1988 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo ekslibrisų ir mažosios grafikos paroda. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta knygos ženklo paroda „Malūnai ekslibrise“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

1988 m. liepos 27 d. Pakruojo rajono vykdomasis komitetas, apsvarstęs „Akiračio“ klubo siūlymą, priėmė potvarkį, kuriuo įkūrė ekslibriso ir knygos visuomeninį muziejų Pakruojyje. Visuomeniniam muziejui buvo suteiktos patalpos Pakruojo dvaro rūmuose. Tų pačių metų gruodžio 17 d. Pakruojo dvaro rūmuose pradėjo veikti Ekslibriso muziejus – pirmasis visuomeninis knygos ženklo muziejus Lietuvoje (vadovas J. Nekrašius).

1988 m. rugsėjo 22 – spalio 10 d. Pakruojo knygyne veikė dailininkės G. Didelytės grafikos ir ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas.

Nuo 1988 m. gruodžio iki 1989 m. sausio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė ekslibrisų paroda ir ekspozicija Pauliaus Galaunės kūrybai ir veiklai nušviesti, pirmosios Lietuvoje ekslibrisų parodos, surengtos 1928 m. Kaune, 60-mečio sukakčiai paminėti. Ši paroda surengta kartu su Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Išleistas parodos katalogas (sud. V. Godelienė ir J. Nekrašius).

Nuo 1988 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. vasario 27 d. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė Paryžiuje gyvenusio lietuvio dailininko Ž. Mikšio jubiliejinė ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas (sud. J. Nekrašius ir Ž. Mikšys).

1989 m. kovo–balandžio mėnesį Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė JAV gyvenančio išeivijos lietuvių dailininko Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisų paroda, kurią parengė „Akiračio“ klubas ir Ekslibriso muziejus (kuratorius J. Nekrašius). Išleistas ekslibrisų parodos katalogas.

1989 m. kovo mėn. pabaigoje Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje įvyko „Akiračio“ klubo narių susitikimas su publicistu, rašytoju B. Jauniškiu.

1989 m. balandžio 22 – gegužės 30 d. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė ekslibrisų paroda, skirta dailininkui Vincui Kisarauskui (1934-1988) atminti. Buvo eksponuojami Vinco Kisarausko grafikos darbai ir ekslibrisai. Išleistas parodos bukletas.

1989 m. balandžio 22 d. Pakruojo dvaro rūmuose surengtas M. K. Čiurlionio draugijos ir Ekslibriso muziejaus vakaras, skirtas V. Kisarauskui atminti. Dalyvavo aktorė V. Kochanskytė ir folkloro ansamblis.

1989 m. birželio–liepos mėn. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė ekslibrisų paroda „Metai ir ženklai“, parengta iš Vilniaus ekslibriso klubo rinkinio.

1990 m. „Akiračio“ ir Ekslibriso muziejaus iniciatyva surengtas respublikinis ekslibrisų konkursas ir paroda „Ex libris. S. Ušinskas in memoriam“, skirti Pakruojyje gimusiam žymiam lietuvių dailininkui ir vitražo meistrui prof. S. Ušinskui (1905-1974) atminti.

1990 m. rugsėjo 20 – spalio 20 d. Pakruojyje surengta dailininko Algimanto Jono Švėgždos ekslibrisų paroda.

Nuo 1990 m. gruodžio 10 d. iki 1991 m. kovo 1 d. Pakruojo dvaro rūmuose veikė parodos: A. Švėgždos (Vokietija) mažosios grafikos ir ekslibrisų, Henrietos Vepštas (JAV), Remo Wolfo (Italija), Lolitos Brazauskaitės ekslibrisų parodos, paroda „Ekslibrisai Mario de Filippis“ iš J. Nekrašiaus ir Mario de Filippiso (Italija) kolekcijų. Išleistas parodos plakatas, L. Brazauskaitės parodos katalogas.

1991 m. lapkričio 20 – gruodžio 20 d. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta paroda „Lietuvos kariuomenės bibliotekos ir ekslibrisai 1918-1940“ (kuratorius J. Nekrašius). Išleistas parodos katalogas (sud. J. Nekrašius).

Šalyje atgaivinus Kultūros fondo rėmimo sąjūdį ir siekiant į šią veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių, Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos skyrius ir „Akiračio“ klubas nutarė Pakruojyje įsteigti Kraštiečių klubą. Tam pritarė ir kraštiečiai. 1987 m. gruodžio 4 d. Pakruojo rajono Ūdekų malūne įvyko pirmasis kraštiečių susitikimas su rajono kraštotyrininkais ir „Akiračio“ klubo nariais. Jame dalyvavo kraštiečiai aktoriai Rimantas Jovas ir Stasys Petronaitis, muzikas Kazimieras Kalibatas ir radijo diktorius Juozas Šalkauskas.

Lolita Brazauskaitė, 1988 m.

1988 m. birželio 2 d. laikraštis „Auksinė varpa“ (Nr. 65) išspausdino J. Nekrašiaus straipsnį „Steigiamas kraštiečių klubas“, kuriame pasiūlyta kviesti iš rajono kilusius, čia gyvenusius ar dirbusius, dabar kitur gyvenančius kraštiečius įsijungti į klubo veiklą, prisidėti prie rajone esamų kultūros ir istorijos paminklų išsaugojimo ir tvarkymo. Taip pat rinkti tautosaką, puoselėti papročius ir kalbą, įamžinti žymių kraštiečių atminimą, saugoti ir tvarkyti jų gimtinę, kitas žymias Pakruojo krašto vietas. Kartu klubas tapo tiltu, jungiančiu po šalį ir pasaulį išsisklaidžiusius kraštiečius ir rajono visuomenę, padėjo atgaivinti abipusius ryšius ir bendradarbiavimo kontaktus, rengė susitikimus, vakarus, labdaros renginius.

1988 m. lapkričio 12 d. Pakruojo skverelyje, dalyvaujant iš kitų Lietuvos vietovių atvykusiems kraštiečiams, pirmąkart po Nepriklausomybės atkūrimo buvo iškelta pašventinta tautinė vėliava. Tą pačią dieną Pakruojo dvaro rūmuose įvyko kraštiečių klubo steigiamasis susirinkimas ir vakaras „man Lietuva prasidėjo prie Kruojos...“ Ta proga buvo išleistas iliustruotas leidinys, kuriame išspausdintos kraštiečių rašytojų E. Mieželaičio, J. Chlivicko, J. Paukštelio, K. Jasiukaičio, K. Korsako, V. Railos, A. Čalnario, V. Spudo ir kraštotyrininko J. Šliavo mintys apie tėviškę – Pakruojo kraštą. Leidinys buvo iliustruotas ekslibrisais, skirtais iš Pakruojo krašto kilusiems rašytojams, aktoriams, dailininkams.

1988 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, Rašytojų sąjungos patalpose, įvyko kraštiečių klubo tarybos pirmasis posėdis. Buvo nuspręsta klubą pavadinti „Žiemgala“.

1989 m. birželio 10 d. „Žiemgalos“ ir „Akiračio“ klubų iniciatyva Žeimelyje ir Pakruojyje paminėtos Juozo Šliavo (1930–1979) dešimtosios mirties metinės, išleistas leidinys apie šio žymaus kraštotyrininko gyvenimą ir kūrybą (sud. J. Nekrašius).

1990 m. rugpjūčio 17-24 dienomis „Akiračio“ klubo iniciatyva Pakruojyje surengtas pirmasis „Žiemgalos“ dailininkų pleneras. Jame dalyvavo dailininkai iš Kauno – R. Čarna, A. Krištopaitis, P. Stauskas, V. Laukys, grafikė M. Jasilionytė, vilnietės dailininkės G. Didelytė ir V. Kalinauskaitė, šiaulietis V. Trušys. Plenero dalyviai susipažino su Pakruojo miestu ir jo apylinkėmis, kultūros ir istorijos paminklais, senųjų kaimų kraštovaizdžiu ir žmonėmis, surengė parodą Pakruojyje, padovanojo savo kūrinių rajono Kultūros skyriui. Buvo išleistas plenero dailininkų darbų parodos katalogas.

1990 m. spalio 5 d. 1 500 egz. tiražu išleistas pirmasis „Žiemgalos“ laikraščio numeris, antrasis numeris išėjo 1991 m. vasario 25 d. Šiuose laikraščio numeriuose nemažai buvo rašoma ir apie ekslibrisus.

1991 m. pabaigoje „Akiračio“ klubo ir „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva Pakruojyje išleistas 1992 metų „Žiemgalos“ kalendorius. Jame nurodytos žymių Šiaurės Lietuvos rašytojų, poetų, dailininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų sukaktys ir atlaidų Pakruojo rajone datos.

Jonas NEKRAŠIUS