J. KRIKŠČIŪNAS-JOVARAS: „KNYGA VISĄ MANO AMŽELĮ BUVO MYLIMIAUSIA DRAUGĖ...“

Knygnešys ir poetas J. Krikščiūnas-Jovaras

Leidinys saugomas ŠAVB (Inv. Nr. Kr-1)

Knygnešys ir poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras gimė 1880 m. sausio 12 d. (pagal senąjį kalendorių sausio 1 d.) Kalniškių k., Šiaulių valsčiuje. Jo tėvai, Juozas Krikščiūnas ir Pranė Dumšytė-Krikščiūnienė, gyveno vargingai 3 dešimtinių pelkėtos žemės ūkyje, dūminėje be kamino gryčioje. Šeimoje, be Jono, augo dar broliai ir sesuo. Juozas Krikščiūnas, dėl neturto neįstengdamas vaikų leisti į mokyklą, stengėsi pats juos išmokyti skaityti ir rašyti. Iš visų vaikų Jonukas ypač buvo gabus knygoms: jis jau septynerių metų mokėsi skaityti. Išmokęs – perskaitė visas tėvelio knygas. Iš atsilankančių knygnešių tėvas nupirkdavo įvairaus turinio knygučių, kurias būsimasis poetas norom skaitydavo sau ir kitiems. Jį nuo mažens visą gyvenimą lydėjo knyga. Savo atsiminimuose apie meilę knygai J. Krikščiūnas-Jovaras rašė: „Knyga visą mano amželį buvo mylimiausia draugė. Gimiau 1880-tų metų sausio mėnesio pirmą dieną – tais laikais, kai lietuviškų knygų buvo labai mažai ir tos pačios caro valdžios buvo draudžiamos. Nuo 1886 metų knygą pamylėjau.“
1896-1904 metais Jonas Krikščiūnas platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kalendorius, maldaknyges. J. Krikščiūnas nesiskyrė su knygomis ir vėliau –  Šiaulių turguje buvo išsipirkęs vietą ir ten prekiaudavo įvairiais leidiniais: kalendoriais, sapnininkais, religine ir grožine literatūra ir kt. Tą jo veiklą rėmė ir tėvai, knygoms vežioti duodavo arklį su vežimu.

J. Krikščiūnas, įsitraukęs į lietuviškų knygų gabenimo ir platinimo darbą, susipažino su P. Višinskiu, kuris skatino gabų jaunuolį rašyti eilėraščius, supažindino su Šilo Pavėžupyje rengiamų literatūrinių susibūrimų dalyviais. J. Krikščiūnas nuo 1901 m. bendradarbiavo spaudoje, rašė žinutes, korespondencijas (pirmoji korespondencija „Iš Šiaulių“ išspausdinta laikraštyje „Tėvynės sargas, 1901 m. Nr. 4/5), eilėraščius, prozos kūrinėlius.      

Per šiaulietį studentą A. Janulaitį J. Krikščiūnas V. Putvinskio dvare, Šilo Pavėžupyje, 1900 m. rugpjūčio mėn. susipažino su Žemaite, V. Putvinskiu, P. Višinskiu ir kitais lietuvių kultūros ir švietimo veikėjais. J. Krikščiūnas pradžioje eilėraščius rašė be tinkamo ritmo, nes dar neturėjo jokio supratimo apie kalbos kirčius ir eilėdarą. P. Višinskis 1901 m. pasikvietė J. Krikščiūną į Kurtuvėnus ir supažindino jį su pagrindiniais literatūros teorijos dėsniais, paaiškino (ritmo, rimo ir kt.) taisykles, išmokė eiliuoti ir davė kitų praktinių patarimų.

Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. S3242)

Saugoma ŠAVB (Ivn. Nr. 02/4735)

J. Krikščiūnas pirmuosius eilėraščius parašė 1902 m. Tais pačiais metais J. Krikščiūnas Šilo Pavėžupyje surengtame literatų ir inteligentų susibūrime debiutavo nemažu eilėraščių pluoštu. Jis buvo kuklus ir drovus kūrėjas, tad jo kūrybą šiame susibūrime perskaitė V. Gruzdytė. Jo pirmieji literatūriniai bandymai sulaukė klausytojų susidomėjimo ir buvo palankiai įvertinti. Tai įkvėpė jaunąjį poetą toliau kurti. Jis aktyviai dalyvavo literatūriniuose susibūrimuose Šilo Pavėžupyje, skaitydavo savo eilėraščius, prozos kūrinėlius ir korespondencijas. J. Krikščiūną globojo P. Višinskis. Jis pasilikdavo J. Krikščiūno raštų „Varpui“, „Ūkininkui“, „Naujienoms“, kitus jo kūrinėlius siųsdavo Amerikos lietuviškiems laikraščiams: „Vienybei Lietuvninkų“, „Lietuvai“ ir kt. Nuo 1901 m. J. Krikščiūnas bendradarbiavo „Tėvynės sarge“, vėliau ir kituose Lietuvoje ir Amerikoje leistuose lietuvių leidiniuose: „Ūkininke“, „Naujienose“, „Lietuvių laikraštyje“, „Vienybėje Lietuvninkų“, „Darbininkų balse“, „Naujojoje gadynėje“, „Lietuvos ūkininke“, „Žarijoje“, „Skarde“, „Sietyne“, „Šiaulių naujienose“ ir kt.

1897-1904 m. J. Krikščiūnas buvo ne tik vienas aktyviausių draudžiamosios spaudos platintojų bet ir aktyvus tautosakos rinkėjas. Jis užrašinėjo pasakas, padavimus, patarles, mįsles ir kitą smulkiąją tautosaką. Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities slapyvardžiu Laukinis poetas siuntė dr. Jonui Basanavičiui. J. Krikščiūno užrašyta medžiaga saugoma LLTI Tautosakos rankraštyne (LMD I 31, LMD I 215, LMD I 249).

J. Krikščiūnas literatūrinio kelio pradžioje savo kūrinius pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Laukinis, Jonas Laukinis, L. J. Gaivalas, J-as, Surūdijusi plunksna. Maždaug nuo 1905 m. jis pasirašinėjo Jovaru.  XX a. pradžioje Jovaro eilėraščiai buvo spausdinami Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose, žurnaluose. Jis buvo gana populiarus poetas, rašęs visiems suprantamu stiliumi, jo eilės virto dainomis. Jovaro kūryba buvo spausdinama laikraščiuose, žurnaluose, kalendoriuose, knygose, eilių rinkiniuose. Lietuvos bibliografijoje (T. 2, 1862-1904. kn. 2. R-Ž, Vaizduojamasis menas. Afišos. Gaidos. Žemėlapiai. Vilnius: „Mintis“, 1988, p. 46) pavyko aptikti, kad 1903 m. Tilžėje, J. Schenkės spaustuvėje, išspausdinta Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 30 puslapių knygutė „Iš kelionės“, kurioje (29-30 p.) įdėtas J. Krikščiūno-Jovaro, pasirašiusio slapyvardžiu I. L. Gaivalas, kūrinėlis „Naminė spaustuvė“.  Ši knygelė sudaryta iš „Tėvynės sargo“ 1903 m. Nr. 2B. Leidinėlis buvo platinamas jau nebe kaip „Tėvynės sargo“ numeris, o kaip savarankiška knyga. Beje, ši knygelė, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, yra pažymėta Šiaulių spaudos kolekcininko P. Gasiūno apvaliu apibrėžtu spaudu-užrašu: „Lietuvių Periodinės Spaudos Kolekcija / P. Gasiūno“. Tai pirmoji knygelė, kurioje išspausdintas J. Krikščiūno-Jovaro prozos kūrinėlis. 1907 m. „Gabijoje“ išspausdintas Jovaro eilėraštis „Ko liūdi, berželi?“, 1909 m. Vilniaus kalendoriuje - eilėraštis  „Tylus tylus vakarėlis“,  tapę liaudies dainomis.

1906 m. P. Višinskio, Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės ir kitų rūpesčiu buvo surinkta per 50 rublių ir „Lietuvos ūkininko“ redakcija išleido pirmąjį Jovaro eilėraščių rinkinėlį „Žibutė arba Pirmieji pavasario žiedai. Eilės“ (rinkinėlį redagavo P. Višinskis, spausdino J. Zavadskio spaustuvė Vilniuje, 16 p.). Leidėjai jaunajam poetui išmokėjo 45 rublių honorarą. Eilėraščių išleidimas atskiru leidiniu ir materialinė parama autoriui buvo didelis paskatinimas toliau dar daugiau rašyti ir lavintis. 1907 m. Sankt Peterburgo lietuvių studentų būrelis pakvietė Jovarą į šį miestą. Čia lietuvių studentai supažindino jį su savo veikla, suteikė poetui bendrojo lavinimo ir mokslo žinių. Sankt Peterburgo lietuvių studentų būrelis 1908 m. parengė ir išleido dainų antologiją, antrašte „Kibirkštys“, kurioje buvo įdėti ir aštuoni Jovaro eilėraščiai. 1908 m. grįžęs Iš Sankt Peterburgo, poetas apsigyveno Šiauliuose, gavo iš „Žiburėlio“ draugijos 45 rublių stipendiją. 1911-1945 m. gyveno Kalniškiuose, vertėsi žemės ūkiu. 1946 m. persikėlė gyventi į Šiaulius. Mirė 1967 m. sausio 21 d. Šiauliuose. Palaidotas Donelaičio kapinėse.

Pirmoji poezijos knyga išleista po
 spaudos draudimo panaikinimo.
   Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. 115315)

           Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. 06/19103)

Šiaulietis spaustuvininkas ir leidėjas Isakas Brevda nemažai prisidėjo prie Jovaro kūrybos populiarinimo. Jo pastangomis 1908 metais Šiauliuose buvo išleistos dvi Jovaro eilėraščių knygelės – „Poezija“ ir „Jausmų kibirkštėlės“. Jovaro „Poezija“ (poetas nurodė, kad šį rinkinėlį aukoja jaunoms lietuvaitėms) – pirmas leidinys Šiauliuose po spaudos draudimo panaikinimo. Tais pačiais metais I. Brevdos knygynas išleido Jovaro „Jausmų kibirkštėles“ (Brevdos spaustuvė, 46 p. Šios knygelės viršelyje ir antraštiniame lape nurodytas moto: „Šią mažą knygelę, jaunieji, supraskit, / Jausmų kibirkštėlėse ugnį atraskit / Uždekit krūtinėse liepsnas brolybės / Ir imkit gyventi iš meilės gilybės“).

1908 m. Tilžėje, Otto v. Mauderodės spaustuvėje, buvo išspausdintas Jovaro eilių rinkinėlis „Širdies balsai“ (serijoje „Spindulys“ Nr. 8, 16 p.).

Šiauliuose veikusi „Varpo“ draugija 1909 m. surengė pirmąjį Jovaro kūrybos vakarą, kuriame buvo skaitoma jo kūryba, dainuojamos dainos, sukurtos pagal šio poeto eiles. Po meninės programos dalies poetui buvo įteikta dovana – lyra su užrašu: „Liaudies dainiui Jovarui-Krikščiūnui Jonui nuo lietuvių būrelio. 12.III. 1909 m. Šiauliai“.

Jovaro kūryba buvo populiari ir užantlantėje, tarp išeivijos lietuvių. Čikagoje, „Lietuvos“ leidykloje ir spaustuvėje, 1909 m. išleisti Jovaro eilėraščiai „Pirmieji žiedai“ (Turtu ir spauda „Lietuvos“. 27 p. Atspaudas iš „Lietuvos“, 1909 m.). 1909 m. Pitsburge, JAV, pasirodė J. Krikščiūno-Jovaro apysakų rinkinys „Tėvynės laukuose“, 1911 m. Bostone, „Keleivio“ spaustuvėje, išleistos „Amžinos dainos“ (Tas pat. 1914 m. Bostone „Keleivio“ sp. (A. Žvingilo). 

1912 m. išleista Jovaro „Jubiliejinė knygelė“ (šv. Kazimiero draugijos leidimas Nr. 132), 1913 m. – „Sielos aidas. Eilės“ (spausdino V. M. Kuktos spaustuvė). 1923 m. „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose išleido Jovaro knygą „Parinktosios eilės. Jubiliejinis leidinys“ (J. Murkos redaguotas, su K. Šimonio iliustracijomis. „Varpo“ sp. Kaune).

1929 m. gegužės 9 d. Šiauliuose buvo surengta didžiulė šventė, skirta spaudos draudimo panaikinimo 25-mečiui. Tada aikštėje buvo pasodinti 4 ąžuoliukai. Vieną iš jų sodino aušrininkas Juozapas Miliauskas-Miglovara, poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras, spaudos platintojas, knygininkas Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis.

1938 m. Šiauliuose buvo paminėtas J. Krikščiūno-Jovaro literatūrinio darbo dvidešimtmetis. Ta proga Šiauliuose leidžiamame savaitraštyje „Įdomus mūsų momentas“ 1938 m. rugpjūčio 7 d. buvo išspausdintas J. Orinto straipsnis „Poeto Jovaro jubiliejus“ ir šio straipsnio autoriaus eilėraštis „Knygnešiui – poetui Jovarui“ (p. 1, 4).

Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. Kr-1)

1938 m. rugpjūčio 14 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ informacijoje „Jovaro eilėraščių tiražas“ (p. 1) rašoma, kad „pirmoji Šiauliuose lietuvių kalba išspausdinta knyga – yra prieš 30 m. (1908 m.) išėjęs poeto Jovaro eilėraščių rinkinys „Poezija“, skiriamas jaunoms lietuvaitėms. Išleido Brevdos knygynas (2-rą laidą). Tiražas 15 000 egz. [...]. Tais pačiais 1908 m. Jovaro „Jausmų kibirkštėlės“ išleistos 10 000 egz. ir „Sielos aidas“ (1913 m.) 10 000 egz.“

1938 m. rugpjūčio 28 d. laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ informacijoje „Dar dėl Jovaro kūrinių“ (p. 6) rašoma, kad  „1908 m. išleistas Jovaro eilėraščių rinkinys „Poezija“ (tiražas 15 000 egz.) buvo 1-oji laida. 2-oji tos pat „Poezijos“ laida (tiražas taip pat 15 000 egz.) buvo leidžiama J. Š Brevdos knygyno, 1914 m. buvus jau ir atspausdinta, tik nesubrošiūruota, bet karui kilus su spaustuve sudegė. 1914 m. buvo išleista Jovaro „Žibutės“ 2-oji laida (tiražas 15 000 egz.), kuri irgi su „Poezija“ sudegė. Dalis „Žibutės“ buvo išsiųsta į Vilnių dr. Šlapelio knygynui. [...] Amerikoj buvo išleistos 3 Jovaro knygos: „Pirmieji žiedai“, „Amžinos dainos“ ir „Tėvynės laukuose“ (apysakėlių rinkinys). Jovaro jubiliejinis leidinys „Parinktosios eilės“ išleistas 1923 m. 5 000 egz. tiražu.“

     

Tarpukario atvirukas.
J. Krikščiūno-Jovaro eilės.

Tarpukaryje poeto J. Krikščiūno-Jovaro dvieiliai, ketureiliai buvo spausdinami ant popieriaus laiškams, atvirukų, J. Orinto knygyno lapelių laiškams, „Rūtos“ fabriko šokolado, saldainių popieriukų, naudojami reklamai. Jovaras tarpukaryje sukūrė saldainių fabriko „Rūta“ himno žodžius, o muziką XX a. pabaigoje jam parašė šiaulietis chorvedys S. Žalalis.

Sovietmečiu išleisti Jovaro eilėraščių rinkiniai: „Eilės ir dainos“ (1947 m., 1952 m.), „Neliūdėk, berželi“ (1955 m., 1961 m.). 1980 m. „Vagos“ leidykloje išleista Jovaro eilėraščių rinktinė „Pavasario rytas“.

Asmeninė biblioteka

Poetas Jovaras buvo aistringas bibliofilas, turėjo didelę asmeninę biblioteką, kurioje buvo nemažai lietuviškų knygų. Ją pradėjo kaupti dar prieš 1903 m., kai knygnešių keliais platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1903 m. gimtajame Kalniškių kaime įkūrė švietėjišką kultūrinę kuopelę „Vienybė“, kuri subūrė draudžiamosios spaudos skaitytojus. Į Jovaro sodybą nuolat užsukdavo knygnešių, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojų, kurie atnešdavo naujų knygų, laikraščių ir žurnalų. 1911-1945 metais ūkininkaudamas Kalniškiuose (Šiaulių r.) Jovaras sukomplektavo asmeninę biblioteką, kurią vadindavo knygynėliu (apie 2 000 tomų). Jis nuolat Šiauliuose pirkdavo knygų, laikraščių, veždavosi juos į Kalniškius. Savo didele biblioteka poetas leido visiems naudotis, sudarė sąlygas šviestis apylinkės jaunimui. Jo namai buvo tapę savotiška kaimo viešąja biblioteka, o jis pats bibliotekininku. Rašytojas J. Grušas (1901-1986), gimęs tame pačiame kaime kaip ir Jovaras, savo prisiminimuose rašė, kad visada buvo dėkingas savo dviem dešimtmečiais vyresniam kaimynui, poetui Jovarui už tai, kad atvedė jį į knygų ir grožio pasaulį. Jovaras atnešdavo į Grušų namus savo ir kitų autorių knygų, eilėraščių rinkinių, iliustruotų laikraščių. 

Arvydo Skerio kolekcija

Arvydo Skerio kolekcija
Įrašai „Aukso žirgas“ antrašt. lape 

Arvydo Skerio kolekcija

J. Krikščiūnas tarpukaryje savo apylinkėje įkūrė dvi kultūros-švietimo draugijas: „Spindulį“ (1920 m.) ir „Ąžuolą“ (1929 m.). Šios draugijos rūpinosi suaugusiųjų švietimu, įsteigė bibliotekėlę, platino lietuviškas knygas. 1926 m. didžiąją savo senosios spaudos kolekcijos dalį Jovaras perdavė Šiaulių centraliniam knygynui (viešajai bibliotekai). 1945 m. Jovaras teigė turintis apie 2 000 tomų knygynėlį ir jį papildantis naujienomis. Jovaras savo biblioteką buvo suskirstęs į vienuolika skyrių. Tai buvo ir mokslo populiarinimo, ir medicinos, ir gamtos mokslų, ir grožinės literatūros knygos, kalendoriai ir periodika (Narbutaitė G. Apie Joną Krikščiūną-Jovarą – knygnešį ir poetą. „Šiaulių naujienos“, 2013 birželio 14, p. 4).

Su savo biblioteka poetas nesiskyrė ir 1946 m., kai persikėlė gyventi į Šiaulius. Šiaulių valdžiai leidus, poetas J. Krikščiūnas-Jovaras apsigyveno Šiauliuose, Vytauto g. 116, antrame namo aukšte. Jovaras iš Kalniškių į Šiaulius atsivežė ne tik asmeninius daiktus, baldus, bet ir knygas, rankraščius, įvairią periodiką.   

1980 m., mirus poeto našlei, name buvo nutarta įsteigti muziejų. 1981-1985 m. namas buvo rekonstruojamas, tvarkoma aplinka. 1986 m. rugsėjo 25 d. duris atvėrė memorialinis poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejus. Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Jovaro name saugomi poeto J. Krikščiūno-Jovaro asmeniniai daiktai ir biblioteka, muziejaus perimti tuoj po poeto mirties, daugiausia V. Vaitekūno, artimo Jovaro pažįstamo, pastangomis. 1993 m. „Aušros“ muziejuje buvo sukaupta 1 176 vnt. J. Krikščiūno-Jovaro knygų, laiškų, dokumentų, fotografijų, suvenyrų ir meno kūrinių (Šiaulių „Aušros“ muziejus. Sud. B. Salatkienė. Šiauliai, 1993, p. 25–26).

J. Krikščiūnas-Jovaras

asmeninėje bibliotekoje 1961 m.

 Knygos ženklai

Jovaro asmeninę biblioteką, esančią Šiaulių „Aušros“ muziejuje, 1997 m. išsamiai aprašė šio muziejaus darbuotoja G. Narbutaitė. Šiame aprašyme nurodoma, kad J. Krikščiūnas-Jovaras savo bibliotekos knygoms žymėti naudojo maždaug XX a. pradžioje nežinomo autoriaus pagamintą neapibrėžtą dviejų eilučių knygos antspaudą su įrašu „Jovaro / knygynėlis“. Jo dydis – 11x42 mm. Be knygos antspaudo, Jovaras savo nuosavybę paprastai žymėdavo knygos priešlapyje ranka įrašydamas įvairius nuosavybę patvirtinančius rankraštinius įrašus: „Jovaro knygynėlis“, rečiau – „Jovaro Savastis“, „Jovaro-Krikščiūno J. Savastis“, „Jovaro Savasties knygynėlis“, „Jovaro savas knygynėlis“, „Jovaro k-lis“, „Jovaro-Krikščiūno J. Knygynėlis“, „Jovaro nuosava“, „Jovaro nuosavybė“, „Jovaro nuosavybės knygynėlis“, „J. K-no-Jovaro nuosava“. Dar jo bibliotekoje aptinkama kitokių įrašų: „Savininkas knygyno vedėjas J. Krikščiūnas-Jovaras“, „Giedrio knygynėlis“, „Viktorijos Krikščiūnienės nuosavybė“, „Viktorijos Liepinskaitės-Krikščiūnienės nuosavybė“, „Viktorijos Liepinskaitės-Sirutavičienės-Krikščiūnienės savastis“ ir kt. Ant kai kurių įrištų knygų viršelių Jovaras yra įklijavęs nedideles šviesaus popieriaus lipdes. Jose jis įrašydavo klasifikacijos raidę su knygos eilės numeriu ir, jei tilpdavo, knygos ar klasifikacijos skyriaus pavadinimą. Ant sugadintos lipdės užklijuodavo kitą su tiksliu įrašu (Narbutaitė G. Poeto Jovaro asmeninė biblioteka. Knygotyra, 33. Vilnius, 1997, p. 154-157).

Ekslibrisas J. Krikščiūnui-Jovarui. Dail. Alvydas Šalkauskas.
Arvydo Skerio kolekcija.

Be Jovaro asmeninės bibliotekos knygų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje, pavyko aptikti šio poeto bibliotekoje buvusių spaudinių, kurių turi įsigiję šiauliečiai kolekcininkai. A. Skerys saugo labai įdomų ir retą „Kultūros“ bendrovės Šiauliuose 1925 m. išleistą leidinį – latvių poeto J. Rainio penkių veiksmų pasaką „Aukso žirgas“, kurią iš latvių kalbos vertė Borisas Melngailis. Šios knygos antraštiniame lape yra paties Jovaro ranka įrašyta: „Jovaro knygynėlis. Eil. Nr. 166. B. Nr. 16. „Aukso žirgas“. Parašė J. Rainis. Iš latvių versta. Kaina 1 lt 50 ct. Įrišimas 1 lt 25 ct. Viso: 2 lt 75 ct.“ Matyt, šią knygą įsigijo pats Jovaras. Ją įrišo vietinis knygrišys ir ji buvo įtraukta į poeto biblioteką, knygai suteiktas 166 eilės numeris.

Kitos, taip pat A. Skerio kolekcijoje esančios, tarpukaryje „Kultūros“ b-vės išleistos knygelės „Tiberijus ir Gajus Grakchai“ („Kultūros“ knygynėlis Nr. 21) antraštiniame lape yra dar vienas Jovaro ranka įrašytas dviejų eilučių įrašas: „Sk. K. Nr. 55. / Jovaro knygynėlis“.

Poeto Jovaro atminimo įamžinimas

Saugoma ŠAVB (Ivn. Nr. 236)

Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. Kr-236)

1946 m. dailininkas T. Kulakauskas (1907-1977), buvęs G. Bagdonavičiaus mokinys, nupiešė Jovaro portretą rinkinio „Eilės ir dainos“ (Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947) frontispisui. Tas pats portretas buvo pritaikytas ir Vilniuje 1952 m. išleistame pataisytame ir papildytame poeto kūrybos rinktinės leidime. Nupiešęs Jovaro portretą, dailininkas T. Kulakauskas jį išraižė nemažo formato metalo klišėje (pop., sausa adata. 45,8 x 30,5) ir atspaustą eksponavo parodose (Jankevičiūtė G. Telesforas Kulakauskas (1907-1977). Vilnius, 2016, p. 266, 308. LDM. G. 897. 19 291 290909; ČDM, Mg 243. 13 008).

Poeto J. Krikščiūno-Jovaro vardu buvo pavadintas 1953 m. įkurtas Šiaulių dainų ir šokių ansamblis „Jovaras“, viena iš Šiaulių miesto gatvių. Poeto vardu pavadinta gatvė Vilniuje, Radviliškyje. Laikraštis „Raudonoji vėliava“ leido literatūrinį priedą „Jovarėlis“.

J. Krikščiūnas-Jovaras prie savo namo 1952 m.

1985 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui gavus poeto namą, jo palikimui tvarkyti ir eksponuoti buvo įkurtas atskiras J. Krikščiūno-Jovaro memorialinis sektorius. 1986 m. rugsėjo 25 d. Šiauliuose, Vytauto g. 116, duris atvėrė memorialinis poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejus. Pirmajame aukšte veikė poetui skirta ekspozicija, antrajame – atkurti du memorialiniai kambariai. 1992-1994 m. muziejus buvo uždarytas pirmajai ekspozicijų rekonstrukcijai. 1995 m. vasario 10 d. pirmajame aukšte atidaryta ekspozicija „Literatūros kūrėjų pasaulis ir likimai“ (autorė doc. D. Striogaitė).

1994 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto Tarybos valdybos potvarkiu buvusiai Šiaulių 4-ajai vidurinei mokyklai suteiktas poeto Jovaro, gyvenusio greta mokyklos, vardas. Ji buvo pavadinta Jovaro vidurine mokykla, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tapo Jovaro progimnazija. 

Prof. Br. Prėskienis 1995 m. išleido monografiją apie poetą „Jovaras“. 1998 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete atidaryta poeto Jono Krikščiūno-Jovaro auditorija.  Šioje auditorijoje kabo B. Šalčio  tapytas Jovaro portretas.

2010 m. gruodžio 3 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, poeto Jovaro name, Vytauto g. 116, pirmame aukšte buvo atidaryta nauja ekspozicija „XX a. I pusės knygynas“ ir antrame aukšte atnaujinta poeto Jovaro gyvenamoji aplinka, memorialiniai kambariai. Čia eksponuojami knygnešio ir poeto J. Krikščiūno-Jovaro asmeniniai daiktai, įvairūs tarpukario baldai ir kt. Jovaro name ir knygyne rengiami edukaciniai užsiėmimai, kultūros vakarai, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose prisimenami žymūs knygnešiai, knygininkai, leidėjai, spaudos darbuotojai, rašytojai ir kt.

Puoselėjant daugiametę Šiaulių „Aušros“ muziejuje vykstančių Poezijos pavasarių tradiciją, 2011 m. gegužės 12 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Poeto Jovaro namo kiemelyje surengta Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams skirta pavasarinė poezijos šventė „Jovarams pražydus 2011“, kurioje dalyvavo 19 mažųjų skaitovų. Taip pat buvo apdovanoti šiai poezijos šventei skirto ekslibrisų konkurso-parodos nugalėtojai.

J. Krikščiūnas „Laiške draugams sodiečiams“ (išspausdintame „Tėvyne sarge“ 1902, Nr. 12A, p. 13-16) rašė:  „Meilingas lietuvi, mano brolau! Žinokime ir supraskime savo siekius, išmanykime, dėl ko esame ant šio pasaulio! Ką turime daryt? Kokiais keliais eiti? Kokie mūsų užmanymai ir siekiai? Ženkime, brolau, didžiais žingsniais į aukštybę, kolei neužeisime iki aukščiausios civilizacijos. Argi, lietuviai, apsileisime? Argi jau taip snausime? Kada visame pasaulyje žymiai kyla kultūra!

Į darbą, brolau, – kolei karštas kraujas tebeteka gyslose, kolei gyvuoja dvasia mūsų kūne, kol širdis kruta, kol proto galvoje randasi, kol neatšalo karšti jausmai lietuvystės!“  Šie prieš 115 metų J. Krikščiūno parašyti žodžiai šiandien kaip niekad mums, lietuviams, yra aktualūs ir svarbūs. Įsiklausykime į šiuos poeto Jovaro žodžius, atsibuskime, susitelkime darbui ir kilniems tikslams Lietuvos ir visų jos žmonių labui.

Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.