SAVINIJAUS KATAUSKO JUBILIEJINĖ EKSLIBRISŲ PARODA

IŠTRAUKOS IŠ POKALBIO SU EKSLIBRISŲ KŪRĖJU SAVINIJUMI KATAUSKU
ATSILIEPIMAI APIE PARODĄ "PER PASAULĮ SU EKSLIBRISU...",  2016 m. kovo 4 d.
SAVINIJAUS KATAUSKO EKSLIBRISŲ PARODOS ATIDARYMO AKIMIRKOS
Meno ir muzikos skyriuje,

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje

(Aušros al. 62)
2016 m. kovo 4-25 d. veikia 
Savinijaus Katausko jubiliejinė paroda

"PER PASAULĮ SU EKSLIBRISU..."

Anuomet, prieš 80 metų, 1936 m. kovo 2 d., Šiauliuose, tarnautojų Alberto Katausko ir Angelijos Gilytės-Katauskienės šeimoje, gimė būsimasis dailininkas ir teisininkas Savinijus Katauskas. Jo tėvai nuo 1920 metų gyveno Šiauliuose. Tėvas ir mama daug skaitė, viskuo domėjosi, dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, buvo šauliai. Po privalomos karo tarnybos, tėvas buvo paliktas tarnauti puskarininkiu Šiaulių 8-ajame pėstininkų K. K. Vaidoto pulke. Baigiantis karui, 1945 m. Katauskų šeima persikėlė iš Šiaulių į Klaipėdą, kur 1953 m. Savinijus Katauskas baigė smuiko klasę Klaipėdos muzikos mokykloje, o 1955-aisiais K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 1955-1962 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kur įgijo teisininko diplomą. 1965 m. baigė Vilniaus vakarinę dailės mokyklą ir Estetikos fakultetą Vilniaus vakariniame universitete. Dirbo juriskonsultu, arbitru. 1971-1972 m. bandė profesionalaus dailininko duonos. Ėjo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ dailininko, techninio redaktoriaus pareigas, aktyviai dalyvavo įvairiuose konkursuose, kuria plakatus, medalius, emblemas, ženklelius sportine tematika, atvirukus, iliustruoja pasakas ir kt. Nuo 1973 m. dirbo advokatu. Gyvena Vilniuje.

Dailininkų V. Kisarausko ir A. Kmieliausko paskatintas, 1963 m. S. Katauskas pradėjo kurti ekslibrisus ir juos kuria iki šiol. Ekslibrisas greta sporto ir muzikos yra bene pastoviausia S. Katausko laisvalaikio dalis. Knygos ženklas – ypatingas žanras. Jį kuriant būtina lakoniška kompozicija, todėl mintis gali lemti daugiau nei linija. Kartais ekslibrisą S. Katauskui sukurti pavyksta vienu mostu – ranka tarsi slysta nematomu kontūru ir atsiranda šaržas, skirtas ženklo savininkui, o kartais prireikia net 30 eskizų, kol atsiranda visa tai, ko reikia. Pradinė ekslibriso idėja vis pasipildo simboliais. Beveik visus knygos ženklų savininkus S. Katauskas pažinojo asmeniškai. Knygos ženklas gali būti ne didesnis kaip ketvirtadalis mašinraščio lapo, bet jame telpa žmogaus istorija – iš kur jis kilo, kas yra protėviai, kuo vertėsi, kokie pomėgiai. Visi jo daugiau nei 400 knygos ženklų, išraižytų lino, cinko plokštelėje ar sukurtų kitokia grafikos technika, skirti kaip dovanos jo artimiesiems, draugams, kolegoms ir pažįstamiems.

Gerai pažindamas žmones, kuriems kuria ekslibrisus, S. Katauskas visada suranda savitą siužetą, originalų simbolį, vykusiai atskleidžia knygos savininko vidaus pasaulį, jo profesiją, pomėgius, veiklos sritį. Kurdamas ekslibrisus naudoja simbolius su švelniu humoru, vykusiai parinkdamas įvaizdžius ir detales, tad jo sukurti knygos ženklai neturi sauso oficialumo, jie nuoširdūs, kupini optimizmo ir gėrio. Ekslibrisai yra lengvo piešinio, iškalbingi, lengvai suvokiami, ryškios linijos, sodri faktūra. S. Katauskas neieško sudėtingo siužeto, improvizuoja originaliu ornamentu, žaismingu vaizdiniu elementu, išraiškingomis detalėmis. Šie darbai žavi skaidria nuotaika, ornamentiškumu, glaustu vaizdu.

S. Katausko sukurti ekslibrisai labai lakoniški. Nors pabrėžiamas dekoratyvumas, piešinys grakštus, lengvai suvokiamas, prasmingas. Vienuose ekslibrisuose vyrauja emocinę prasmę perteikianti linija, slepianti kietos medžiagos inertiškumą, kitose S. Katausko miniatiūrose trapios ir subtilios linijos gamą papildo faktūra ir spalva. Jis naudoja sausos adatos, oforto ir mišrią techniką, kuria net savo autorinę techniką, kuri išplečia vaizdavimo galimybes. Ypač išsiskiria bandymai naudoti kelias spalvas, skirtingų spalvų dėmes, bronzuoti, ieškoti naujos vientisos knygos ženklo kompozicijos. S. Katausko sukurtuose ekslibrisuose randame pavardes daugelio žinomų Lietuvos menininkų, sportininkų, gydytojų, mokytojų, teisininkų ir kt.

Gerai pažindamas žmones, kuriems kuria ekslibrisus, S. Katauskas visada suranda savitą siužetą, originalų simbolį, vykusiai atskleidžia knygos savininko vidaus pasaulį, jo profesiją, pomėgius, veiklos sritį. Rašytojai ievai Simonaitytei skirtame knygos ženkle rašytoja stovi tarp eglių, nes ji labai mėgo šiuos medžius. Apie šį ekslibrisą dailininkas rašė: „I. Simonaitytę vadino Eglute. Vaikystėje ji šlubavo, iki karo gyveno tame pačiame name Klaipėdoje, Tilžės g. 11, kuriame aš gyvenau po karo...“ Aktoriaus Laimono Noreikos ekslibrisas gimė tarsi žaidžiant, rašytoja Bitė Vilimaitė pavaizduota romantiškai sėdinti ant didžiulio literatūros medžio šakos, o televizijos šou dalyvis ekscentriškasis Jogaila Morkūnas lyg žavus arlekinas šuolyje virš putojančio gyvenimo tėkmės“. S.Katauskas prisipažino, kad ekslibrisus daro net naktį, dažnai prabudęs, juos komponuoja, eskizuoja. Tokia proto gimnastika jam padeda išlaikyti žvalumą, kūrybiškumą, minties aiškumą. Dailininkas papasakojo, kad 2013 metais sukūrė įdomų ekslibrisą Jonui Mekui (apie kurį J. Mekas dar nežino). Šį knygos ženklą S. Katauskas J. Mekui darė du metus. Ex libris Jono Meko vaizduoja tarp medžių šokančius keturis vyrus. Šiam ekslibrisui sukurti S. Katauską inspiravo Jono Meko žodžiai: „šok  ir dainuok“, pasakyti apie lietuvių gyvąstį ir charakterį, paaiškinantys, kodėl lietuviai išliko per visas negandas ir tremtis. Jie nepalūžo ir išliko tvirti tik todėl, kad nežiūrint į nieką, visada šoko ir dainavo.

S. Katauskas yra sukūręs ekslibrisų, kurie skirti Šiaulių krašto knygos gerbėjams, teisininkams Z. Biriukui, J. Nekrašiui, A. Puklevičiui, inžinieriui A. Petrauskui, iš Šiaulių kilusiems dainininkui V. Noreikai, smuikininkui E. Paulauskui ir kt. Šiauliams ir Saulės-Šiaulių mūšio paminėjimo 770-ųjų metinių sukakčiai, 2006 m. S. Katauskas paskyrė ekslibrisą, kuriame yra įrašas – „Šiauliams 770 metų. 1236-2006. Saulė 1236“.  

S. Katausko sukurti meniški ekslibrisai puošia knygą, tampa parodų, galerijų, muziejų ir privačių rinkinių eksponatais. Jie savitai papildo Lietuvos dailės istoriją ir kultūrinį paveldą. Dailininkas nuo 1967 m. dalyvauja parodose. Toliau intensyviai kurdamas ekslibrisus, S. Katauskas surengė jų parodas Lietuvoje: Vilniuje (1967, 1969, 1974, 1984, 1986, 2006, 2014, 2015), Klaipėdoje (1969), Šiauliuose (1969, 2006), Panevėžyje (1969), o taip užsienyje: Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kt. Už dalyvavimą 1975 m. Malborko (Lenkija) bienalėje S. Katauskas buvo apdovanotas parodos sidabro medaliu. 1988 m. Pasaulio lietuvių dailininkų ekslibrisų parodoje Adelaidėje (Australija) S. Katausko sukurtas knygos ženklas teisininkui J. Petrėnui pelnė pirmąją premiją.

S. Katauskas radęs progą, visada noriai sugrįžta su savo kūryba į gimtuosius Šiaulius. Štai ir šį pavasarį, kovo 4 d. 16.00 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje bus atidaryta jo ekslibrisų paroda  „Per pasaulį su ekslibrisu“. Parodos atidaryme dalyvaus ir pats autorius. S. Katauskas papasakojo, kad jo darbai keliauja per pasaulį, muziejų ir galerijų sales jau daugiau kaip 50 metų, todėl jis sutiko, kad jo knygos ženklų paroda Šiauliuose vadintųsi „Per pasaulį su ekslibrisu“.

 Jonas NEKRAŠIUS

Įteikta 2016-03-01

Skaitykite apie S. Katausko kūrybą straipsnyje

"Temidės ir mūzos riteris: 50 metų su daile ir teise" (J. Nekrašius)

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.