40 METŲ SU EKSLIBRISU!

Ž. Mikšys

Jonas Nekrašius

KOLEKCININKAS

Ekslibrisai į mano gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose. Čia gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviško ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986). 1964 metais Šiauliuose apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, susižavėjau ekslibrisu, kuris dar vadinamas  grafikos aforizmu.


                                                        

J. Steponavičius

Ekslibrisus pradėjau kolekcionuoti 1974 metais. Šiuo pomėgiu mane užkrėtė Vincas Kisarauskas (1934-1988) – vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų, dviejų stambių monografijų apie Lietuvos ekslibrisą, autorius. Buvo galima sakyti, atsitiktinė pažintis vienoje parodoje. Jis ir pirmuosius savo ekslibrisus padovanojo. Netrukau pajusti, kaip knygos ženklas leidžia prisiliesti prie meno vertybių. Maždaug apie 1976 metus mano asmeninei knygų kolekcijai buvo sukurtas pirmasis ekslibrisas (dail. J. Steponavičius). Tuo laiku susipažinau su Lietuvos dailininkų Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Sauliaus Ikamo, Valerijono Vytauto Jucio, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko ir kitų lietuvių dailininkų darbais. Pradėjau domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida.

V. V. Jucys

V. Kisarauskas

Nuo 1979 m. iki 1992 m. pradžios dirbau teisininku Pakruojyje. 1985 metais kartu su bendraminčiais prie Pakruojo rajoninės bibliotekos įkūrėme „Akiračio“ knygos bičiulių klubą. Rengėme ekslibrisų ir knygų parodas, susitikimus su bibliofilais, kolekcininkais ir dailininkais G. Bagdonavičiumi, V. Kisarausku, A. Čepausku, V. V. Juciu, K. Kupriūnu, R. Buivydu ir kitais. Surengėme respublikinius ekslibrisų konkursus, parodas, ekslibrisininkų seminarus. 1985 m. Pakruojyje surengėme pirmąjį Šiaulių krašte respublikinį ekslibrisų konkursą, skirtą miesto įkūrimo 400-ųjų metinių proga. Šio konkurso parodos atidarymo dieną, 1985 m. rugsėjo 27-ąją Pakruojo miesto centre buvo atidengta dailininko kraštiečio Klemenso Kupriūno skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ekslibris“. Tai pirmoji ir galbūt vienintelė pasaulyje skulptūra, skirta knygos ženklui. Garbė atidengti „Ekslibrį“ buvo suteikta vyriausiam konkurso dalyviui, šiauliečiui dailininkui G. Bagdonavičiui.  1987 m. balandžio 25 d. buvusiuose Pakruojo dvaro rūmuose įvyko I respublikinis ekslibrisininkų seminaras tema „Lietuvos ekslibrisas: raida ir kolekcionavimas“, kuriame dalyvavo žinomiausi šio žanro atstovai ir kolekcininkai iš visos Lietuvos. Tada ir gimė idėja įsteigti ekslibriso ir knygos muziejų Pakruojo dvare. Toks visuomeninis muziejus buvo įsteigtas 1988 m. gruodžio 17 d.                                                          

J. Juhansoo

V. Kalinauskaitė

L. Putramentienė-Braza

1992 m. pradžioje užsiėmiau advokato praktika Šiauliuose. Čia toliau kaupiau knygų ir ekslibrisų kolekciją. 2001 m. spalio 3 d. Šiauliuose, apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje padėjau įkurti Ekslibriso muziejų. 

Iki šiol kartu su bendraminčiais surengiau Šiauliuose ir Lietuvoje 12 tarptautinių ekslibrisų konkursų, įvairių knygos meno ir ekslibrisų parodų. Išleidau leidinių, skirtų Lietuvos knygos nuosavybės ženklui populiarinti. Iš savo rinkinių Lietuvoje, Olandijoje, Japonijoje, Vokietijoje surengiau įvairių tematinių lietuviško ekslibriso ir mažosios grafikos parodaų Be ekslibriso parodų ir konkursų rengimo, tyrinėju Lietuvos ir Šiaulių krašto knygos nuosavybės ženklų istoriją. Esu parengęs daugiau kaip 50 ekslibrisų parodų bukletų, katalogų, plakatų ir kitų spaudos leidinių, susijusių su knygos ženklais. Minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį surengiau tarptautinį ekslibrisų konkursą-parodą ir 2009 metais išleidau knygą „Lietuva knygos ženkluose  XVI a. – XXI a. pr.“ Šiuo metu rengiu monografiją, skirtą XX-XXI a. pradžios Šiaulių krašto ekslibriso istorijai. Beje, šiemet sukanka 90 metų, kai Šiauliuose pradėtas kurti ir propaguoti ekslibrisas. Šiaulių ekslibriso pradžia sietina su žinomu šio mažosios grafikos žanro propaguotoju, kolekcininku ir bibliofilu, XXVII Knygos mėgėjų  draugijos vienu iš įkūrėju, advokatu Viktoru Cimkausku (1896-1944) ir dailininku Gerardu Bagdonavičiumi.

Autoekslibrisas

O. Petca (Rumunija)

Naudodamasis proga, noriu  plačiau paminėti šių dviejų knygos ženklo veikėjų indėlį į ekslibriso meno populiarinimą ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje. Viktoras Cimkauskas kilęs iš garsios Šiaulių miesto knygininkų ir kolekcininkų Cimkauskų giminės. Jo senelis Morkus (Mordchelis) Cimkauskas (mirė 1905 m.) buvo garsus Šiaulių knygininkas ir bibliofilas, netoli Šiaulių berniukų gimnazijos įsikūrusioje krautuvėlėje beveik 50 metų pardavinėjo gimnazistams vadovėlius, rašymo reikmenis, turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką. Viktoro Cimkausko, tėvas advokatas Mykolas Cimkauskas (1861-1928), 1905 m. paveldėjęs savo tėvo Morkaus Cimkauskio biblioteką, buvo žinomas ekslibrisų kolekcininkas, bibliofilas, turėjo solidžią biblioteką. Jis buvo garsus Lietuvos advokatas Šiauliuose, o nuo 1920 m. iki mirties praktikavo Kaune. Viktoras Cimkauskas iki 1928 m. gyveno Šiauliuose ir dirbo advokatu. Jis ne tik rinko juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisus bei literatūrą apie juos, bet ir rašė apie lietuvišką knygos ženklą. 1928 metais V. Cimkauskas perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie ekslibrisą, iliustruodamas projekcija įdomiausius knygos ženklus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Jis paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisais.

Gyvendamas Šiauliuose V. Cimkauskas, pats rinkdamas ir domėdamasis ekslibrisais, 1924 m. paskatino šiuo mažosios grafikos žanru susidomėti ir šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių. Pažinęs ekslibrisą G. Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos piešimo mokytoju, šiuo žanru sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat pradėjo sau kurti ekslibrisus. G. Bagdonavičius iki pat mirties, beveik 60 metų Šiauliuose kūrė ir propagavo ekslibrisą, pagrįstai vadinamas iškiliausiu Lietuvos ekslibriso klasiku.

J. Varnas

Be fotografijos, kelionių, mano laisvalaikio palydovas yra ekslibrisas. Jis užima svarbią vietą mano gyvenime. Kolekcionuoju ne tik ekslibrisą, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoju jų parodas iš savo rinkinių, rengiu straipsnius, leidinius, rašau ta tema knygas. Tačiau svarbiausia man yra knygos ženklų kolekcija, kurioje be ekslibrisų, yra superekslibrisų, knygos antspaudų, įvairių įrašų, suvenyrų, susijusių su ekslibrisais ir kitokiais knygos žymekliais. Didžiausią dalį šioje kolekcijoje sudaro ekslibrisai, kuriuos kaupiu jau 40 metų. Jų skaičius siekia arti penkių tūkstančių. Nemažą jų dalį sudaro XX-XXI a. pradžios Lietuvos dailininkų Gerardo Bagdonavičiaus, Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Alfonso Čepausko, Pauliaus Galaunės, Vytauto Jakšto, Vaidoto Janulio, Valerijono Vytauto Jucio, Savinijaus Katausko, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko, Klemenso Kupriūno, Stasės Medytės, Rasos Prišmontienės, JAV išeivijos lietuvių dailininkų Henrietos Vepštienės, Vytauto Osvaldo Virkau, Prancūzijoje gyvenusio lietuvių dailininko Žibunto Mikšio, Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio ir kitų lietuvių autorių išskirtiniai kūriniai, žavintys savo menine išraiška ir branda. Užsienio autorių kolekcijos pagrindą sudaro Japonijos, Kinijos, Tailando, Italijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių dailininkai sukurti ekslibrisai lituanistine ir kitokia tematika. Mane ypač traukia Rytų kultūra, filosofija, išmintis. Tik pažiūrėkit, kiek čia nepaprasto grožio, paslapties, subtilumo. Europoje stiliai, technika kuo toliau, tuo labiau supanašėja ir suprastėja. Ypač dabar, kai vis dažniau Europoje gyvenantys autoriai kurdami ekslibrisus, taiko kompiuterinę techniką. O Rytuose išlieka daugiau tradicinis, klasikinis menas. Čia pradedant nuo technikos, stiliaus, kaligrafijos viskas savita, subtilu, originalu. Žavi ne tik grafinis atvaizdas, bet ir popierius, dažnai rankų darbo. Rytuose kuriančių dailininkų knygos ženklai ir popierius nepaprasti – tikra meno vertybė.

V. Janulis

Mažiausias ekslibrisas Lietuvoje, 

atliktas šilkografijos technika.

(10 x 10 mm)

O. Petca

Mano asmeninei knygų kolekcijai įvairūs Lietuvos ir pasaulio šalių dailininkai sukūrė daugiau kaip 50 knygos nuosavybės ženklų. Taip pat turiu keliasdešimt knygos antspaudų, lipdžių. Bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoju miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus: ekslibrisus, superekslibrisus, knygos antspaudus. Lietuvos knygotyroje nebuvo apibrėžta kokio dydžio ekslibrisus reikėtų vadinti miniatiūriniais ir superminiatiūriniais, todėl, atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, pasiūliau šalies dailininkams, menotyrininkams ir kolekcininkams, kurti miniatiūrinius ekslibrisus ne didesnius kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Miniatiūriniai ekslibrisai turėtų būti žymimi įrašu: EX MINI, EX MINI  LIBRIS, EXL MINI ir pan. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti tokius knygos nuosavybės ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5,5 x 5 mm dydžio arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5,5 mm.

Šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas mano miniatiūrinių knygelių kolekcijai oforto technika 1999 m. gegužės pradžioje sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio knygos ženklas, kuriame matomas užrašas JON ex libris.

Autoekslibrisas

  

Šiuo metu ekslibrisas yra praradęs savo pirmykštę paskirtį. Jis daugiau tampa kolekcijų, parodų objektu. Rengiamos ekslibrisų parodos, konkursai, įvairūs projektai. Tačiau nežiūrint į tai ir dabar šiuolaikinės kompiuterizacijos epochoje,  mažosios grafikos lakštelis – ekslibrisas, priverčia žavėtis dailininko minties išraiška, išmone, kūryba, linija, siužetu. Manau, kaip nepraras savo paskirties ir vietos žmogaus gyvenime spausdinta knyga, taip išliks ir jos ženklas - ekslibrisas.

Ekslibrisai Jonui Nekrašiui

Ir dar. Esu šiaulietis, didžiuojuosi savo miestu, jo kultūra ir istorija. Šiaulių krašto kultūra yra neatskiriama Lietuvos kultūros istorijos dalis. Šiauliai tarpukaryje ir atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo ir yra svarbus ekslibriso centras. Čia kaip jau minėjau, buvo ir yra kuriami ekslibrisai, rengiamos parodos, vietiniai ir tarptautiniai konkursai, seminarai, konferencijos. Tačiau skaitant kai kurių šalies autorių, menotyrininkų straipsnius apie Lietuvos ekslibriso istoriją ir raidą, pasigendi objektyvumo, išsamumo. Ištaisant šiuos trūkumus ir papildant kai kuriuos autorius, parengiau knygą „Lietuva knygos ženkluose XVI a. – XXI a. pr.“ (2009), taip pat išsamius straipsnius ir katalogus apie knygos ženklo raidą Šiaulių krašte. Tas pats pasakytina ir apie daugiau kaip 150 metų skaičiuojančią Šiaulių fotografijos istoriją, apie 140 metų žyminčią Šiaulių spaustuvių istoriją. O kur dar Šiaulių bibliotekininkai ir bibliotekos (visuomeninės, privačios ir asmeninės), knygrišyklos ir knygrišiai, knygiai ir knygynai, leidyklos ir redakcijos, kolekcininkai ir spaudos darbuotojai ir pan.! Juk vien tarpukaryje, Šiauliuose ėjo daugiau kaip šimtas penkiasdešimt įvairių, įvairiausių leidinių, laikraščių, žurnalų, almanachų, metraščių! Visko ir nesuskaičiuosi. Tačiau šiems reiškiniams, įvykiams ir faktams, neretai, svetur gyvenantis „tyrinėtojas“ ar tūlas mokslininkas savo apibendrinančiuose straipsniuose apie Lietuvos kultūros istoriją, Šiauliams ir kraštui neretai skiria vos vieną kitą eilutę ar įterpia kokį nereikšmingą faktą, faktelį. Lyg Šiaulių su jo turtinga kultūros istorija, nebūtų. Manau, kad tokiems „autoriaus“ būtina atsakingiau rengti publikacijas, gerbti ir populiarinti visos Lietuvos ir kiekvieno miesto ar miestelio istoriją ir kultūrą, nepriklausomai nuo jo dydžio ar reikšmingumo, kaip nedalomą ir lygiavertį istorinį tautos paveldą ir nacionalinę vertybę.

      Gal būt todėl, reaguojant į panašias spragas ir gimė mano ir kartu su bendraautoriais parengti straipsniai, knygos apie Šiaulių kultūrą ir istoriją: „Saulės miesto spauda: apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas“ (su V. Puronu, 2011). Tikiuosi, kad papildyti Lietuvos kultūros istoriją turėtų ir baigiama rengti mano knyga „Šiaulių istorijos ir kultūros kronika: Šiaulių vardas nuo knygos iki fotografijos“ (XIII-XXI a. pradžia)“ su priedu „Šimtas Šiaulių mįslių“ ir kt.

Įteikta 2015 m. balandžio 14 d.