KNYGOS ŽENKLO KONKURSAS „EX LIBRIS. VINCUI KRĖVEI – 140. KAIP ŽYDĖJIMAS LIEPŲ…“

2022 m. kovo 1  d. – gegužės 1 d. Lietuvos 1-12 klasių moksleiviai buvo kviečiami dalyvauti ekslibrisų konkurse. Ekslibrisų konkurso nuostatai ir dalyvio anketa . Konkurso dalyvių sukurtus ekslibrisus atidžiai peržiūrėjo talentingos kūrėjos ir knygos meno puoselėtojos – dailininkė grafikė TAIDA BALČIŪNAITĖ ir knygų iliustruotoja SIGUTĖ CHLEBINSKAITĖ. Daugiau apie konkursą ir jo rezultatus skaitykite.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus buto-muziejaus inf.

SKELBIAMAS TARPTAUTINIS EKSLIBRISŲ KONKURSAS „ALYTUS – LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ 2022. KURIANTYS TILTUS“

 

EKSLIBRISŲ KONKURSO NUOSTATAI  REGULATIONS OF EX LIBRIS CONTEST

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

EX LIBRIS KAIP KOLIBRIS: KNYGOS ŽENKLŲ IR MINIATIŪRINIŲ KNYGELIŲ PARODA KLAIPĖDOJE

Lietuvos dailininkų sukurti miniatiūriniai ekslibrisai

"Ex libris kaip kolibris" parodos vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Herkaus Mano g.  25, Klaipėda. Laikas: 2022 m. birželio 7 – liepos 7 d. Parodos pristatymas birželio 7 d. 17 val.

Pirmieji ekslibrisai buvo skirti žymėti puošnioms, brangioms, didelio formato knygoms. Ilgainiui mažėjant knygos formatui, pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles, buvo kuriami ir joms skirti miniatiūriniai ekslibrisai. Šiuos knygos ženklus dėl savo dydžio galima pavadinti kolibriais, kuriems priklauso daugelis mažiausių pasaulyje paukščių rūšių. Jie, kaip ir miniatiūriniai ekslibrisai, savo dydžiu yra labai smulkūs ir nedideli.

Dailininkai kuria miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą ir susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, miniatiūrinis ekslibrisas negali būti didesnis kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti knygos ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5 x 5 mm arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5 mm. Šie ekslibrisai žymimi: EX MINI, EX MINI LIBRIS, EXL MINI ir pan.

Europoje miniatiūriniai ekslibrisai labiausiai paplito XVI-XIX amžiuose. XX a. jų sukurta Čekijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje jie pradėti kurti XVII amžiuje.

Miniatiūrinių ekslibrisų yra sukūrę žinomi lietuviškų knygos ženklų kūrėjai P. Arlauskas, L. Brazauskaitė, A. Čepauskas, V. Jakštas, V. Janulis, S. Katauskas, V. Kisarauskas, K. Kupriūnas, H. Meškauskaitė, O. Šimaitytė-Račkauskienė, V. Šliuželis, M. Vaicekauskaitė ir kt.

Šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas 1999 m. gegužės pradžioje sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją: 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. Dailininkas šiuos knygos ženklus sukūrė oforto technika, nesinaudodamas jokiomis didinimo priemonėmis. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio ekslibrisas, kuriame matomas užrašas „JON ex libris“.

Miniatiūrinių ir superminiatiūrinių ekslibrisų sukurta ne daug. Kiekvienas iš jų – didelio meistriškumo ir nepaprasto kruopštumo dailininko kūrinys, liudijantis nuosavybės teises ir savininko kultūrinius bei bibliofilinius interesus. Kai kuriuos Lietuvos autorių sukurtus miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus iš šiauliečio kolekcininko, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo tarybos nario Jono Nekrašiaus kolekcijos galima pamatyti parodoje „Ex libris kaip kolibris“, kuri 2022 m. birželio 7 – liepos 7 dienomis veikia Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Jono Nekrašiaus inf.

Parodą "Ex libris kaip kolibris" 2022 m. palanuojama rodyti Pakruojyje, Radviliškyje ir Panevėžyje.

SOSTINĖJE APLANKYTI EKSLIBRISO KŪRĖJAI

Paskutinę gegužės mėnesio dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į tapytojos, grafikės Saulės Kisarauskienės dirbtuvę. Susitikimo metu kalbėta apie šalies kūrėjus, meno prasmę. Apžiūrėti S. Kisarauskienės ir jos vyro a. a. Vinco Kisarausko kūrybos darbai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta grafikė, iliustruotoja, ekslibrisų kūrėja Nijolė Šaltenytė. Menininkė papasakojo, kodėl kurdama ekslibrisus pirmiausia vadovaujasi jausmais, o ne logika. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą, savito požiūrio į gyvenimą atskleidimą esame dėkingi ir kitam auksinės širdies žmogui – Birutei Žilytei. Jos dėka leidome sau nors trumpai nebeskubėti ir pasidžiaugti dabarties akimirka.

Ekslibrisų kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

Grafikė Nijolė Šaltenytė, 2022-05-31. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės

Menininkės Aistė Kisarauskaitė ir Saulė Kisarauskienė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

Dailininkės Birutė Žilytė ir Daina Steponavičiūtė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ KLEMENSĄ KUPRIŪNĄ

 

Klemenso Kupriūno autoekslibrisas

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, ekslibrisų dailininkų bendruomenė praneša, kad eidamas septyniasdešimt antruosius metus mus paliko dailininkas iš Utenos Klemensas Kupriūnas. Klemensas Kupriūnas (Klemas) gimė 1951 m. Linkuvoje. Pakruojo kraštui menininkas liko ištikimas visą gyvenimą, ilgėjosi ten gyvenančiųjų, pasakodavo įvairius atsiminimus. Paskutinė Klemo ekslibrisų paroda, surengta 2021-ųjų birželio mėnesį Žeimelio krašto muziejuje, tapo vertinga dovana ir meilės išraiška savam kraštui.

Klemas buvo aktyvus knygos ženklo propaguotojas, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, rašė eiles, straipsnius, rengė plenerus, organizavo ne vieną ekslibriso konkursą, turėjo sukaupęs gausią kitų ekslibrisininkų darbų kolekciją, priklausė Vilniaus ekslibrisininkų klubui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma per keturis šimtus Klemenso Kupriūno dovanotų ekslibrisų.

Mielas dailininke, Klemai, atsivėrė Šviesios durys į amžinybę ir stebuklingi paukštukai tegul čiulba giesmes vien tik Tau, o kopėčios, atremtos į debesis, lai lieka tik simboliu ekslibrise, kurių Tavo darbščios rankos sukūrė ne vieną dešimtį, šimtą, tūkstantį...

Lolitos Brazos inf. 

DAIVOS LAGAUSKAITĖS EKSLIBRISAS PUOŠIA NAUJAUSIĄ EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDO LEIDINIO VIRŠELĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką pasiekė dovana iš Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo. Tai leidinys "Eugenija Šimkūnaitė. Bibliografijos rodyklė", kurioje jos 1948–2021 m. darbai. Leidinys įdomus tuo, kad jo viršelį puošia žinomos Lietuvos dailininkės Daivos Lagauskaitės (1953–2009) ekslibrisas. Dailininkė kūrė taikomąją grafiką – atvirukus, saldainių, vaikiškų žaislų pakuočių grafiką, tapybines miniatiūras ant odinių dėžučių, siuvinėjo paveikslėlius, kūrė medžiaginius vaikiškus žaislus ir, žinoma, ekslibrisus. D. Lagauskaitės artima draugė grafikė Viktorija Daniliauskaitė prisimena, kad ekslibrisus dailininkė pradėjo kurti mokydamasi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir jų yra sukūrusi apie penkiolika. 

Dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei už naudingą leidinį ne tik visiems besidomintiems Lietuvos vaistažolininkyste, etnokultūra, tautos papročiais, bet ir ekslibrisu. Skyriuje "E. Šimkūnaitei skirti eilėraščiai, dailės darbai" rasite daugiau nuorodų apie Lietuvos dailininkų E. Šimkūnaitei sukurtus knygos ženklus.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ PAIEŠKOS ŠIAULIŲ REGIONO VIEŠOSIOSE BIBLIOTEKOSE

Kaip žinome, knygos ženklas – įklijuotas lapelis su tekstu ir vaizdu, nurodantis jos savininką, – vadinamas ekslibrisu. Vieni knygų savininkai renkasi praktiškesnį ženklinimo būdą – antspaudą su įrašu "ex libris", vardu, pavarde ar kita svarbia informacija, kiti savininkai savo bibliotekos leidinius žymi originaliais menininkų sukurtais ekslibrisais. Norėdama sužinoti, kokių ekslibrisų yra regiono viešųjų bibliotekų knygose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2020–2021 m. atliko regioninį tyrimą. Jis apėmė Šiaulių ir Telšių apskričių viešąsias bibliotekas bei jų filialus. Rasti 227 knygos ženklai; iš jų daugiau nei pusė (141) ekslibrisais paženklintų knygų saugoma ŠAVB. Pirminėje tyrimo stadijoje turimi fondai tik apžvelgti, parengtas straipsnis. Daugiau apie tai skaityti 2022 m. balandžio žurnale "Tarp knygų". 

A. Kaktytės inf.

LIETUVA IR UKRAINA KNYGOS ŽENKLUOSE

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje eksponuojami ekslibrisai iš kolekcininko Jono Nekrašiaus rinkinio. Ekslibrisai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į sudėtingą situaciją Ukrainoje, atrinkti iš gausios J. Nekrašiaus kolekcijos. Parodoje "Lietuva ir Ukraina knygos ženkluose" išvysite apie 60 profesionalių Ukrainos dailininkų įvairiomis grafikos technikomis sukurtų knygos ženklų. Daugiau apie parodą skaitykite miesto savivaldybės bibliotekos tinklalapyje, sekite informaciją jų socialiniame tinkle.

Parodą galite aplankyti 2022 m. gegužės 3 –27 d.

A. Kaktytės inf.

TOTOGRAMŲ KONKURSE APIE EKSLIBRISĄ

Dailininkė Lolita Braza ne tik kuria ekslibrisus, bet ir prozą. Šįkart dailininkė dalyvavo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos paskelbtame totogramų konkurse. Konkursas vyko 2022 m. kovo 14 –balandžio 25 d. Pagrindinė organizatorių sąlyga rašant totogramą, kad visi žodžiai prasidėtų viena autoriaus pasirinkta raide. Dail. L. Braza pasirinko raidę E ir totogramoje kalba apie ekslibrisą – mėgstamą savo kūrybos kryptį (A. Kaktytės inf.).

DAILININKĖS LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISO KELIONĖ Į BIRŽUS

Parodos plakato autorė Lolita Braza, 2022.

Idėja keliauti vaikystės takais su ekslibrisu dailininkei Lolitai Brazai gimė 2021 m. rudenį. Tuomet dailininkė Pasvalio kultūros centro Daujėnų skyriuje surengė pirmąją ciklo „Stotelės“ parodą „Ekslibriso kelionė“. 2022 metų pavasarį „Ekslibriso kelionė“ stabtelėjo Saločiuose. Savo gimtajame krašte ekslibriso parodų pristatymuose L. Braza prisiminė šiam kraštui nusipelniusius arba jai brangius žmones. Specialiai ekslibriso kelionės Daujėnų ir Saločių stotelėms dailininkė sukūrė net 40 darbų linoleumo raižinio technika. 

Paroda „Ekslibriso kelionė. Stotelė Biržai“ – tai Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šiame mieste renginių dalis. Parodoje pristatomos su Biržais susijusios asmenybės, institucijos. Ekslibrisuose išraižytos kūrėjos akį patraukusios pavardės: lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas J. Mekas, knygnešys J. Bielinis, psichologas A. Gučas, fotografas P. Motiejūnas, tautodailininkė S. Rožėnienė, tapytojas E. Skuja, krepšinio treneris V. Garastas, Pabiržės technologijų mokytojas R. Šopys, kultūrologas J. V. Juška, Saločių kultūros namų direktorė I. Viržintienė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bibliotekininkės I. Drevinskaitė ir R. Venskūnienė (slapyvardis Margarita), veterinarė A. Monkevičienė, paskutinis Biržų žydas Š. Melamedas (1926–2015), pirmasis Lietuvos fizikochemikas Theodoras von Grothussas (1785–1822). Ekslibrisas taip pat sukurtas Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui – prasmingam bendravimui užfiksuoti.

Paroda „Ekslibriso kelionė. Stotelė Biržai“ Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje eksponuojama iki 2022 m. gegužės 27 d. 

A. Kaktytės inf.