MOKYTOJAI APIE SAVE EKSLIBRISO KALBA

Projektas "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės"

Šiaulių miesto ir rajono dailės mokytojai.

Įvadinės kūrybinės laboratorijos.

Renginys skirtas Šiaulių ekslibriso 90-mečiui

Socialiniai projekto partneriai:

Šiaulių „Saulėtekio" gimnazija
Šiaulių Jovaro progimnazija
Lietuvos dailininkų sąjunga, Šiaulių dailininkų organizacija

Projekto rėmėjai:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos kultūros taryba 
Šiaulių  universitetas

2015 m. gegužės 5, 29 d. Šiaulių miesto ir rajono dailės mokytojai dalyvavo įvadinėse projekto "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės" kūrybinėse laboratorijose. Išklausė teoriją mažosios grafikos kūrimo, naudojimo ir sklaidos bendrojo lavinimo mokyklose temomis, įgijo žinių ir kompetencijų mokyti kurti ekslibrisus iškiliaspaudės (linoraižinio) ir giliaspaudės (plastiko raižinio) technikomis, SUKŪRĖ EKSLIBRISUS SAU.

Jolita ŠLIVINSKIENĖ
Stasio Šalkauskio gimna

Jolita ŠLIVINSKIENĖ
Stasio Šalkauskio gimnazija

Ekslibrisas sau. Papasakokite apie save?

Kiaulės metais gimusi. Kiaulė – socialinis gyvūnas, kuris mėgsta bendrauti. Mano prototipas. Pegaso forma – kūrybiškumo simbolis. Dažų tūbelė – na, žinot, aš dailininkė esu.

Dramblys – gyvūnas, kuris labai visuomeniškas, mėgsta būti kompanijoje, bendrauti, mylėti, judėti...

Ar sudėtinga sugalvoti ekslibriso sau simbolius?

Aš manau, kad viskas keičiasi. Kaip bibliją kiekvienais metais gali skaityti ir supranti vis kitaip, tai lygiai taip pat ir ekslibrisą kiekvienais metais gali kurti ir jis bus vis kitoks. Vieną kartą gal liga palaužia, galvoji apie mirtį. Taip atsiranda mirties, laiko tematika. Kitu atveju, gal daugiau džiaugsmo ateina – gyvybės, naujos pradžios tematika. Tiesiog žmogus keičiasi ir ekslibrisai, manyčiau, keičiasi.

Jolita ŠLIVINSKIENĖ
Stasio Šalkauskio gimnazija

Tradiciškai ekslibrisuose vaizduojama tai, kas žmogui patinka. Ar gali atsitikti taip, kad ekslibrise atsispindėtų negatyvūs dalykai? 

Kartais gali. Mano gyvenime buvo laikotarpis labai negatyvus. Blogai jaučiausi ir aš piešdavau, kad išliečiau tą negatyvą....Išlieji ir palieki piešinyje tai, kas bloga.

Ar mes kalbame apie tuos ekslibrisus, kurie skirti knygoms žymėti?

Ekslibrisas nuo to, kas buvo pačioje pradžioje yra labai pasikeitęs. Suprantamas kaip meno kūrinys. O ekslibrise, kaip meno kūrinyje, gali būti visai kitos tendencijos.

Ar tai gerai, ar blogai?

Gerai...gerai...nes galima daryti ne vieną, o daug ekslibrisų gyvenime. Ir knygas žymėti galima vis kitu.

Ar su moksleiviais kalbėjote apie jų sukurtus ekslibrisus?

Taip. Be galo patiko. Aš žiūrėdama į jų ekslibrisus pasakojau: – Tu esi punktualus, tu esi atviraširdis... O jie: – Mokytoja, o aš kas? Ir vėl pasakoju. Sako: – Jūs mus pažįstat. Ne, – sakau, – aš jus pažįstu per darbus, jie atskleidžia.

Jolita RATNIKIENĖ
Didždvario gimnazija

Daiva LELIUKIENĖ
Juliaus Janonio gimnazija

Vita ŽABARAUSKAITĖ
Gegužių progimnazija

Vita ŽABARAUSKAITĖ

Gegužių progimnazija

Ar sunku buvo pasirinkti ekslibriso simbolį?

Nė trupučio, nė trupučio.. Nors ir labai seniai raižiau... Man dailė nėra sunku, man dailė yra malonu.

Ar prisilietėt prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės?

Na, man atrodo, kad nebe pirmą kartą aš prisiliečiu. Esu tapiusi miniatiūras su Bagdonavičiaus namu. Esu tapiusi Bagdonavičiaus namą, kokius keturis variantus, esu kėlusi didžiulį šaršalą (kiek galėjau per televiziją), kodėl Bagdonavičiaus namas iki šiol neatremontuotas. Esu vežusi lauktuvėms Bagdonavičiaus knygą į Daniją, žydų šeimai. O Bagdonavičiaus knygoje daug užfiksuota žydiškos architektūros. Na, ne pirmą kartą...

Tai sėkmė lydi Jus visur ir visada?

Kaip čia pasakius...Nebūtų sėkmės be darbo. Sėkmė, kaip mes matom, yra tik aisbergo viršūnėlė, ta paradinė pusė. Žiūrovas gi nemato, pvyzdžiui, kiek mes šiandien dirbom laboratorijoj. Nėra sėkmės be darbo. Labai graži idėja. Labai dėkinga bibliotekai, bibliotekininkėms.

Janina BUDRIENĖ

Šiaulių profesinio rengimo centras

Kaip Jums sekėsi kurti ekslibrisą sau?

Kadangi menas yra arčiausiai širdies, tai ir piešiau priemones, susijusias su menais - plunksna, pieštukas... Nes, iš tikro, mėgstu piešti. Esu dailės mokytoja.

Ar sunku buvo pasirinkti simbolius ekslibrisui ?

Janina BUDRIENĖ
ŠPRC, Statybos skyrius

Janina BUDRIENĖ
ŠPRC, Statybos skyrius

Na, kaip pasakius... Kai vaikai dalyvavo projekte, ir jiems daviau užduotį sukurti ekslibrisą, tai ir pati prisėdau. Vaikai kuria, jiems nesiseka. Galvoju, kodėl jiems nesiseka. Prisėdau pati ir pradėjau kurti su jais. Žinot, sunku. Ir mes bendrai kūrėm pasišnekėdami, pabendraudami. Kai pradedi daryti, žiūri, kad nėra taip paprasta. Na, kažkas pavyko.

Ar tai yra galutinis variantas, ar dar planuojate pasakoti apie save ekslibrisu? Man arčiau širdies tapyba. Bet pabandyti padaryti...niekada negali žinoti, kas bus ateityje. Studijų laikais prie ekslibriso buvau labai mažai prisilietusi. Čia (aut past: kūrybinėse laboratorijose) patiko su adata raižyti. Visas procesas labai įdomus, tačiau arčiau širdies tapyba.

Ar paliksite ekslibrisų kūrėjų grupelę?

Grupelės nepaliksiu. Ne tik darbas čia svarbiausia, bet ir bendravimas, pabuvimas kartu. Man buvo poilsis. Ačiū.

Rūta POVILAITIENĖ
Šiaulių suaugusiųjų mokykla

Rūta POVILAITIENĖ
Šiaulių suaugusiųjų mokykla

Papasakokite, ką esminio iš savo asmenybės "išėmėt" ir parodėt mums ekslibrisu?

Tą dieną buvau labai pavargusi ir piešiau tik, kad pieščiau – va tokias padraikas. Gali būti kaip augalai. Kažkas su gamta. O čia ale dobilėlis, ale, rūtos lapeliai... nes esu Rūta.

Ar sunku nupiešti ekslibrisą sau?

Sunku, tikrai sunku. Kaip pirmą kartą...

Ar šis ekslibrisas paskutinis variantas? Ar yra dar minčių ateičiai?

Aš manau, kad bus minčių ateičiai. Kaip pirmas blynas truputi, aišku, yra prisvilęs.

Ar mokykloje su jaunimu esat kūrusi ekslibrisus?

Nieko nedarydavom. Tikrai bandysim, nes yra ką tobulinti. Mokiniams (aut. past: kūrybinių laboratorijų metu) buvo labai įdomu – piešėm, raižėm...

Daina DAMBRAUSKIENĖ
"Salduvės" progimnazija

Daina DAMBRAUSKIENĖ

"Salduvės" progimnazija

Kodėl ekslibrise pavaizdavote adatą? 

Siuvėja buvusi.

Pakeitėt profesiją? 

20 metų dirbau universitete, tekstilės katedroj, kol užsidarė. Jau 5 metai dėstau dailę mokykloje. Ekslibrisus kūrėm pirmą kartą.

Justina ŠALTĖ
Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Justina ŠALTĖ

Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Kadangi pati tapau ir dažniausiai urbanistinį peizažą, tai urbanistinio peizažo temą tęsiau. Esu miesto vaikas.

Gimėt ir augot Šiauliuose?

Taip. Vaikystėje neturėjau kaimo, užaugau mieste.

Jeigu Jūs labiau tapytoja, kodėl sutikote kurti ekslibrisą?

Tiesiog, dėstau grafiką ir... buvo šiaip įdomu išbandyti, prisiminti. Su mokiniais esam kūrę lino raižinius.

Kas Jums yra sėkmė? Ar ekslibriso kūrimas Jums buvo sudėtinga veikla?

Sėkmė yra kai viskas lengvai sekasi (šypsosi) – lengva ranka. Kūryba yra atsipalaidavimas.  Veikla buvo labai smagi, labai smagioje kompanijoje. 

Salvija ZAKIENĖ

Šiaulių rajono Bubių mokykla
Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinė mokykla

Salvija ZAKIENĖ
Pašušvio pagrindinė mokykla

Salvija ZAKIENĖ
Bubių mokykla

Mūsų susitikimas buvo netikėtas, įsikalbėjome apie projektą bibliotekoje...

Tikrai, galima sakyti, kad čia sėkmė.

Ar patiko ši veikla?

Aš ta linkme dirbu. Po ilgo laiko, bet vėl prisiliečiau. Pirmasis sausa adata atspaustas darbas buvo 2003 metais. Tai studijų laikais. Man grafika visuomet labai patiko.

Kas Jūsų ekslibrise?

Žuvis. Man kilo mintis „kaip žuvis vandeny“. Jei kalbam apie dailę, apie grafiką...tai man labai artima. Nusprendžiau dar plunksnelę nupiešti... ir laikas...Na, visas gyvenimas, turbūt, iš to susideda.

Ar mokykloje su moksleiviais esat kūrusi ekslibrisus?

Su mokiniais tapom, dalyvaujam parodose, konkursuose, bet grafika... Su mokiniais išbandėm ir jiems labai patiko. Sakė: „O, čia naujovė“. Jei ateityje  būtų kažkas panašaus, sakykit, aš mielai sudalyvausiu. Nes labai patiko šis projektas.

Aldona TRAŠKINIENĖ
"Sandoros" progimnazija

Aldona TRAŠKINIENĖ

„Sandoros“ progimnazija

Papasakokite, kodėl tokie simboliai? Gal po žuvų ženklu gimėte?

Ne, ne, ne... Tai krikščionio ženklas. O dvi žuvys – tai bendrystė. O kadangi viskas centruota, apvalu ir dar su vaikiškom akim – tai naivi, kvaila ir žiopla... (juokiasi). Tikiuosi Jūs neįrašinėjat?

Ar sunku buvo atrasti tuos ženklus, simbolius?

Oi, ne, labai greitai. Nebuvau paruošusi namų darbų, tai koks išėjo, toks išėjo.

Kaip manote, ar projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ metu sėkmė Jus aplankė?

Na, tai be abejo. Vien tai jau sėkmė yra susitikti kolegas, pabendrauti, pasijausti sava tarp savų. Jau tiek yra labai gerai. 

  

Rasa PRIŠMONTIENĖ. 

2015 Ekslibrisas sau

Kūrybinės laboratorijos

Rasa PRIŠMONTIENĖ

"Saulėtekio" gimnazija

Projekto kūrybinių laboratorijų vadovė

Ar studijuodama kūrėte ekslibrisus?

Studijų metais rodos buvo tokia užduotis.

Kada sukūrėte savo pirmąjį ekslibrisą? Kas paskatino kurti ekslibrisus? 

Pirmas sukurtas 1996 metais sau, kurti paskatino  Žibuntas Mikšys. 

Pirmąjį ekslibrisą 1996 m. skyrėte sau. Kas jame pavaizduota?

Ekslibrise smalsus žmogutis, gyvendamas už geležinės uždangos atrado būdą pamatyti toliau.

Ar teko kurti ekslibrisą specialiai kažkam knygoms žymėti?

Esu mačiusi ŠU bibliotekai dovanotoje Žibunto Mikšio knygoje mano sukurtą jam skirtą ekslibrisą (Žibuntui_2003 m.). 

Ar namuose turite knygų paženklintų savo kurtais ekslibrisais? 

Paženklintos kelios knygos. 

Ar Jūsų mokyklos knygos ženklinamos ekslibrisu?

Ne

Lolita PUTRAMENTIENĖ BRAZA

Jovaro progimnazija

Lolita PUTRAMENTIENĖ BRAZA

Jovaro progimnazija

Projekto kūrybinių laboratorijų vadovė

Kada susidomėjote ekslibrisu?

Esu pasakojusi, kad knygų žymėjimu susidomėjau anksti. Gal pradinėse klasėse. Neradusi geresnio būdo kaip tai padaryti, šeimos bibliotekos knygas suantspaudavau komjaunimo bilietams skirtu štampuku "Uplačeno VLKJS".
Kitas susidūrimas, grynai kūrybinis, įvyko dailės mokykloje, grafikos užsiėmimuose. Šviesios atminties dailininkas E. Juchnevičius išsamiai paaiškino kas tos asmeninės knygos ženklas, kam skirtas ir kaip jį sukurti. Ilgiau už klasiokus laužiau galvą ir jokia normali mintis neatgulė į eskizų lapą. Mokytojui kažin kodėl pasirodė pavykęs eskizas – rombe įpieštas tinklinio tinklas su kamuoliu. Mane net pagyrė: "Matau, kad mėgsti tinklinio sportą...". Tyliai sau krizenau, nes sporto tiesiog nekenčiau. Terminai spaudė, ėmiausi raižyti linoleumo gabalėlį. Jis buvo kietas, beveik neįveikiamas. Rėžtukai negaląsti. Vienas neatsargus judesys ir metalinė rėžtuko geležtė slysta nevaldomai linoleumo paviršiumi tiesiai į ranką. Prisimenu labai ryškiai, kiek kartų nemaloniai gydžiausi rankas. Pabaigusi raižyti, visiems klasiokams garsiai pareiškiau: "na, jau ne, grafikė nebūsiu niekada".

Lolita PUTRAMENTIENĖ BRAZA
Jovaro progimnazija

Tai buvo pirmasis realus mano gyvenimo ekslibris ir (ne)meilė jam. Čia istorija galėtų baigtis. Deja. Atsitiko dar vienas gyvenimo posūkis. Įstojus į dailės fakultetą, atgimė mintis, kad galiu pamėginti išraižyti ekslibrį. Tai pastebėjo dėst. Buivydas, kuris vėliau ir tapo mano diplominio darbo vadovu. Įdomus posūkis laukė manęs toje pačioje dailės mokykloje. Mokyklos direktorė Irena Šliuželienė mielai pakvietė apsilankyti jų grafikos spaustuvėje, atsispausti raižinius. Ieškodama pašluostės ar dažų, pravėriau toje auditorijoje stalčių. Jis buvo pilnas ekslibrių klišių. Mane ištiko tikras emocinis sukrėtimas. Pilnutėlio stalčiaus paviršiuje gulėjo mano ekslibris, jo klišė, kurį buvau palikusi kadaise kaip didžiausią nelaimės priežąstį – kruvinų rankų kaltininką. Ir štai, atėjo lemtinga akimirka, kai mano vaikystės ekslibris pateko man į rankas beveik po 40 metų. Ilgai pasakojau visiems šią istoriją, kol atslūgo netikėtų emocijų antplūdis. Džiaugiuosi, kad kadaise nemeilė ekslibriui mano gyvenime tapo kūrybine aistra dabar.
Dailininkė L. Putramentienė Braza yra sukūrusi 10 ekslibrisų sau. Iš jų – 2 kūrybinėse projekto "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės" laboratorijose. Plastiko ir mėgstama linoleumo raižinio technikomis.

                                                                                                                

Mokytojas kalbino Asta Kaktytė
Projekto kūrybinių laboratorijų kuratorė

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

PAKRUOJO „AKIRAČIO“ KLUBAS IR EKSLIBRISO SKLAIDA ŠIAURĖS LIETUVOJE (1982-1991)

Savinijus Katauskas, 1982 m.

2017 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešoji biblioteka paminėjo 80-ąsias įkūrimo metines. Ta proga norėčiau prisiminti šioje bibliotekoje veikusį „Akiračio“ klubą ir jo veiklą, kuria buvo populiarinamas ekslibrisas Lietuvoje. Pakruojo rajono „Akiračio“ klubo pradžią galima skaičiuoti nuo 1979 metų, kai Pakruojo r. viešojoje bibliotekoje (tada vadinta centrine biblioteka) buvo pradėtos rengti pirmosios parodos, susitikimai su menininkais, rašytojais.

1982 m. prie Pakruojo centrinės bibliotekos „Akiračio“ klubo buvo įsteigta ekslibrisininkų sekcija (vadovas J. Nekrašius), kuri veikė iki 1991 m. Tais laikais nebuvo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, kitos modernios technikos, tačiau galėjome daugiau bendrauti tiesiogiai, gyvai, keistis laiškais, spaudiniais, meno kūriniais. Todėl mano asmeniniame archyve išliko nemažai laiškų, meno kūrinių, PF (Pour Feliciter), ekslibrisų, kuriuos atsiųsdavo kraštiečiai, kultūros ir meno veikėjai, menininkai. Dalyvaudamas Pakruojo „Akiračio“ klubo, ekslibriso judėjime, Ekslibriso muziejaus, „Žiemgalos“ draugijos veikloje galėjau įgyvendinti kilusias idėjas, pasisemti patirties, kurią dabar plėtoju dalyvaudamas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB) iki 2014 metų veikusiame Ekslibriso muziejuje, o nuo 2015 m. ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo veikloje.

Saulius Ikamas, 1985 m.

Bet grįžkime į Pakruojį. Pakruojo „Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcija nemažai prisidėjo, kad rajone būtų organizuoti 3 respublikiniai ekslibrisų konkursai, 6 „Mail art’o“ (pašto meno) tarptautinės parodos. Šis klubas kėlė etinio ir estetinio idealo problemas, plėtė skaitytojų akiratį, plėtojo knygos meną ir kultūrą. Klubo nariai buvo įvairių profesijų ir išsilavinimo žmonės, kuriuos jungė bendras potraukis – meilė knygai. Klubas organizavo parodas, susitikimus su rašytojais, poetais, žurnalistais, dailininkais, disputus, knygų aptarimus, seminarus, ekskursijas į literatūrines vietas, dailininkų studijas, muziejus. Prie klubo veikė knygos grafikos ir ekslibrisų, dorovės ir teisės literatūros, folkloro ir muzikos bei grožinės literatūros sekcijos. Kartą per ketvirtį buvo rengiami pašnekesiai apie literatūrą ir meną, organizuojamos knygų ir ekslibrisų parodos, paskaitos, muzikos kūrinių perklausos, diskotekos ir kt.

Įvyko susitikimai su Vilniaus universiteto dėstytoju P. Pečiūra, teisės mokslų kandidatu V. Paviloniu, rašytoju V. Misevičiumi, aktore A. Meilutyte, Vilniaus universiteto profesoriumi geografijos mokslų daktaru Č. Kudaba ir kt. (Nekrašius J. Du klubai rajone. – „Naujos knygos“, 1982, Nr. 8, p. 42-43). Apie Pakruojo centrinės bibliotekos „Akiračio“ klubo veiklą buvo rašoma vietinėje, respublikinėje ir sąjunginėje spaudoje („Knižnoje obozrenije“), leidžiami įvairūs leidiniai, parodų plakatai, bukletai, taip pat katalogai su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Šiaulių inžinierių namais, Lietuvos ekslibrisininkų klubu. Galima sakyti, kad „Akiračio“ klubas prisidėjo ir prie Sąjūdžio idėjų įgyvendinimo Pakruojyje, „Žiemgalos“ draugijos įsteigimo, „Žiemgalos“ dailininkų plenerų, S. Ušinsko memorialinio muziejėlio, Ekslibriso muziejaus įsteigimo Pakruojo dvaro rūmuose, „Mail art’o“ (pašto meno), italų brolių Rosamilių, Vytauto Osvaldo Virkau, Ž. Mikšio ir kitų užsienyje gyvenančių dailininkų parodų organizavimo.

Gražina Didelytė, 1985 m.

Ką gali ekslibrisas, noriu iliustruoti keletu pavyzdžių. Galiu prisipažinti, kad sovietiniais laikais, lankydamasis Italijoje pas ekslibrisų dailininkus ir kolekcininkus Mario de Filipį, Enzo Pellai, surengiau lietuvių dailininkų ekslibrisų parodas, o patartas dailininko V. Kisarausko apsilankiau prie Šventojo Sosto Vatikane, Romoje pas ambasadorių Kazį Lozoraitį ir paprašiau, kad jis man išduotų lietuvišką pasą. Tais laikais tai buvo rizikingas dalykas, galėjau išlėkti iš darbo, netekti teisėjo vietos. Bet tada mane vedė kolekcininko smalsumas gauti tikrą lietuvišką pasą, kurį ši ambasada ir Kazys Lozoraitis išduodavo.

1983 m. balandžio mėnesį Pakruojo kultūros namuose įvyko „Akiračio“ klubo narių susitikimas su šiauliečiu menotyros mokslų kandidatu Vyteniu Rimkumi ir šio miesto knygos bičiulių organizacijos valdybos sekretore A. Šateikiene. Susitikime V. Rimkus papasakojo apie knygų, atvirukų ir ekslibrisų kolekcionavimą, dailininkų ekslibrisų parodas Šiauliuose.

„Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcijos iniciatyva 1984-1991 metais buvo surengta ekslibrisų parodų: vilniečių dailininko Vinco Kisarausko (1984 m. spalio–lapkričio mėnesį), Savinijaus Katausko (1995 m. sausio mėn.), įvairių autorių ekslibrisų parodos iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

 1985 m. „Akiračio“ klubo iniciatyva surengtas pirmasis Šiaurės Lietuvoje respublikinis ekslibrisų konkursas „Pakruojis – 400“. Šiame konkurse dalyvavo 64 autoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos, kurie sukūrė 240 knygos ženklų, skirtų Pakruojui ir jo žmonėms. Išleistas parodos katalogas. Šio konkurso parodos metu veikė ir nekonkursinių ekslibrisų bei ekslibrisų parodų plakatų, literatūros apie knygos ženklus, medalių ir ženkliukų, sukurtų ekslibrisų tematika, parodos.

1985 m. birželio mėnesį Pakruojo rajono centrinės bibliotekos skaitykloje veikė šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda. Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. „Akiračio“ klubo kvietimu dailininkas G. Bagdonavičius dalyvavo Pakruojyje surengtame respublikiniame ekslibrisų konkurse „Ex libris. Pakruojis – 400“ ir ne konkurso tvarka pateikė 6 ekslibrisų eskizus. 1985 m. rugsėjo 27 d. respublikinio ekslibrisų konkurso „Pakruojis – 400“ atidarymo dieną Pakruojo miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvėje Nr. 63, prie rajono savivaldybės Švietimo skyriaus, skverelyje atidengta dailininko Klemenso Kupriūno sukurta skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ex libris“. Skulptūrą atidengė vyriausiasis ekslibrisų konkurso dalyvis dailininkas G. Bagdonavičius.

1986 m. pradžioje Pakruojyje lankėsi ekslibrisų kolekcininkas iš Talino E. Vingisaras. Jis susitiko su „Akiračio“ klubo nariais, buvo užmegzti ryšiai su estų dailininkais ir kolekcininkais.

1986 metais kovo–balandžio mėn. Pakruojo centrinėje bibliotekoje surengta dailininko prof. Evaldo Oko iš Estijos ekslibrisų paroda; tų pačių metų balandžio 5 – gegužės 5 d. Pakruojo centrinėje bibliotekoje surengta paroda „Respublikos bibliotekų ekslibrisai“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos. Išleistas parodos katalogas.

Tų pačių metų balandžio mėnesį Vilniuje, „Lietuvos“ kino teatre, ir Pakruojyje surengta paroda „Pakruojis ekslibrise“. Ją rengė Pakruojo knygos bičiulių draugija ir „Akiračio“ klubas, padėjo Vilniaus ekslibrisų klubas. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. gegužės mėnesį Pakruojo r. Kultūros skyrius, rajono centrinė biblioteka ir „Akiračio“ klubas paskelbė respublikinį ekslibrisų konkursą „Pakruojo rajono centrinei bibliotekai – 50 metų“.

1986 m. birželio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė knygos ženklo paroda „Ekslibrisai vaikams“ iš „Akiračio“ klubo nario J. Nekrašiaus kolekcijos. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. birželio–liepos mėnesiais Pakruojo knygyne veikė vilniečio dailininko Valerijono Vytauto Jucio ekslibrisų paroda, kurią rengė „Akiračio“ klubas ir Vilniaus ekslibriso klubas. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. liepos–rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė Ukrainos dailininko Aleksandro Aksinino ekslibrisų paroda. Parodą rengti padėjo Pskovo ekslibrisų klubo pirmininkas dailininkas S. Michailovas.

1986 m. spalio–lapkričio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaityklos salėje veikė latvių dailininko Pėterio Upyčio ekslibrisų paroda.

1986 m. lapkričio mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta knygos ženklų paroda „Respublikos rašytojų ekslibrisai“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

1987 m. sausio mėn. pabaigoje „Akiračio“ klube lankėsi vilnietis dailininkas-konstruktorius J. Malinauskas, laidos „Kas? Kur? Kada?“ dalyvis, „Eruditų maratono“ skyrelio vedėjas.

1987 m. vasario 17 d. laikraštis „Auksinė varpa“ išspausdino J. Nekrašiaus straipsnį „Ir knygą, ir ekslibrisą“, kuriame buvo rašoma, kad ekslibriso propagavimu Pakruojo rajone aktyviai rūpinasi knygos bičiulių „Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcija. Tuo tikslu klubo nariai rengia susitikimus su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais, organizuoja jų parodas, kurios supažindina besidominčius su įvairių stilių ir temų šios meno šakos kūrėjų vilniečių dailininkų Valerijono Jucio, Vinco Kisarausko, Savinijaus Katausko, Alfonso Čepausko, Ievos Labutytės, Danguolės Daugirdienės, S. Maleckienės, iš Linkuvos kilusio uteniškio Klemenso Kupriūno kūryba. Klubo nariai lankėsi Šiauliuose, dailininkų G. Bagdonavičiaus ir E. Juchnevičiaus studijose, susipažino su jų ekslibrisais, išklausė minčių apie knygos ženklo istoriją ir tendencijas. Pakruojo centrinės bibliotekos skaityklos salėje buvo surengtos teminės ekslibrisų parodos iš sekcijos narių kolekcijų: „Moteris ir ekslibrisai“, „Draugų ženklai“, „Knygos ženklai vaikams“, „Pakruojis ekslibrise“, „Žmogui ir knygai“, „Ekslibrisas ir knygos bičiuliai“ (1987 m.) ir kt. 

„Akiračio“ klubas palaikė glaudžius ryšius su Vilniaus ekslibriso klubu (vėliau Lietuvos ekslibrisininkų klubu), Panevėžio, Jonavos, Utenos, Talino, Rygos, Peterburgo, Pskovo, Kijevo ir Volgodonsko knygos bičiuliais ir mažosios grafikos propaguotojais, keitėsi parodomis, dalijosi darbo patirtimi. 1985-1986 metais „Akiratis“ parengė ir išleido daugiau kaip 10 parodų bukletų ir katalogų, kvietimų ir plakatų, skirtų ekslibrisų parodoms ir klubo užsiėmimams.

1987 m. kovo–balandžio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė paroda „Ekslibrisai moterims“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

Lolita Brazauskaitė, 1988 m.

1987 m. balandžio 25 d. Pakruojo r. „Akiračio“ klubas Pakruojo dvaro rūmuose surengė pirmąjį respublikinį ekslibrisininkų seminarą „Lietuvos ekslibrisas: raida ir rinkimas“. Surengta paroda „Ekslibrisai iš įvairių rinkinių“ ir išleistas pirmasis Lietuvos ekslibriso kolekcininkų žinynas (sudarytojai V. Kisarauskas, A. Čepauskas ir J. Nekrašius), taip pat išspausdintas parodos katalogas, plakatas, kvietimas-programa, pagaminti specialūs medaliai (autoriai V. Kisarauskas ir tautodailininkas V. Danys), proginiai prisegami ženkliukai, gairelės, vokai, atvirukai su skulptūrinės dekoratyvinės kompozicijos „Ex libris“ Pakruojyje vaizdu ir kt. Seminare pranešimus skaitė vilniečiai dailininkai V. Kisarauskas, A. Čepauskas, kolekcininkai V. Milius, J. Šapira, J. Nekrašius ir kt.

1987 m. kovo mėnesį Pakruojo kultūros namuose surengta respublikinio ekslibrisų konkurso „Pakruojo centrinei bibliotekai – 50 metų“ paroda. Išleistas parodos bukletas. Šio konkurso prizininkais tapo vilnietis S. Ikamas (pirma vieta), vilnietė G. Didelytė ir šiaulietis R. Buivydas (antrosios vietos), trečiomis premijomis apdovanoti rygiečio A. Eizanso, vilniečio V. Panaskovo, kauniečio R. Čarnos darbai. 1987 m. birželio mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos ir „Akiračio“ klubo kvietimu Pakruojyje lankėsi dailininkai, ekslibrisų konkurso, skirto Pakruojo centrinės bibliotekos įkūrimo 50-mečiui pažymėti, dalyviai. Įvyko susitikimas su dailininkais vilniečiais S. Ikamu, V. Panaskovu, kauniečiu R. Čarna, šiauliečiu R. Buivydu, A. Eizansu ir E. Kviliu iš Rygos.     

1987 m. gegužės 17 – liepos 21 dienomis Pakruojo kino teatre „Svaja“ veikė ekslibrisų paroda „Knygos ženklai vaikams“, surengta iš J. Nekrašiaus ir vilniečio kolekcininko J. Šapiros kolekcijų. Išleistas parodos bukletas.

1987 m. rugpjūčio mėn. Pakruojo kino teatre „Svaja“ veikė „Akiračio“ klubo organizuota vilniečio dailininko V. Afanasjevo ekslibrisų paroda.

1987 m. rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta Taline gyvenančio estų dailininko Lembito Lichmuso knygos ženklų paroda.

1988 m. balandžio 13 – gegužės 3 d. Pakruojo knygyne veikė vilnietės dailininkės Joanos Plikionytės-Bružienės knygos ženklų ir grafikos darbų paroda, kurią surengė Pakruojo „Akiračio“ ir Lietuvos ekslibrisininkų klubai. Išleistas parodos bukletas.

1988 m. birželio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė dailininkės Lolitos Brazauskaitės ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas.

1988 m. gegužės mėn. „Akiračio“ klubas Žeimelyje surengė lietuvio, ilgą laiką gyvenusio ir dirbusio Volgodonske, nuo 1988 m. sausio mėn. persikėlusio gyventi į Utenos rajoną Levo Šerstenojaus-Drakšos grafikos darbų parodą. Joje buvo eksponuojami dailininko piešiniai, sukurti plunksnele ir tušu iš serijos „Pavasaris“ (1988), monotipijos iš ciklo „Madona“ (1988), taip pat sveikinimo adresai (PF) ir ekslibrisai.

1988 m. birželio–liepos mėnesiais Pakruojo knygyne veikė „Akiračio“ klubo surengta paroda, kuriai eksponatus iš savo asmeninio archyvo ir kolekcijos pateikė vilnietis teisininkas ir kultūros veikėjas Antanas Martinionis. Joje buvo eksponuojami garsių Lietuvos visuomenės, kultūros ir meno veikėjų autografai, dedikacijos, knygos ženklai, laiškų ir straipsnių rankraščiai, jų nuorašai ir fotokopijos.

1988 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo ekslibrisų ir mažosios grafikos paroda. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta knygos ženklo paroda „Malūnai ekslibrise“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

1988 m. liepos 27 d. Pakruojo rajono vykdomasis komitetas, apsvarstęs „Akiračio“ klubo siūlymą, priėmė potvarkį, kuriuo įkūrė ekslibriso ir knygos visuomeninį muziejų Pakruojyje. Visuomeniniam muziejui buvo suteiktos patalpos Pakruojo dvaro rūmuose. Tų pačių metų gruodžio 17 d. Pakruojo dvaro rūmuose pradėjo veikti Ekslibriso muziejus – pirmasis visuomeninis knygos ženklo muziejus Lietuvoje (vadovas J. Nekrašius).

1988 m. rugsėjo 22 – spalio 10 d. Pakruojo knygyne veikė dailininkės G. Didelytės grafikos ir ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas.

Nuo 1988 m. gruodžio iki 1989 m. sausio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė ekslibrisų paroda ir ekspozicija Pauliaus Galaunės kūrybai ir veiklai nušviesti, pirmosios Lietuvoje ekslibrisų parodos, surengtos 1928 m. Kaune, 60-mečio sukakčiai paminėti. Ši paroda surengta kartu su Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Išleistas parodos katalogas (sud. V. Godelienė ir J. Nekrašius).

Nuo 1988 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. vasario 27 d. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė Paryžiuje gyvenusio lietuvio dailininko Ž. Mikšio jubiliejinė ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas (sud. J. Nekrašius ir Ž. Mikšys).

1989 m. kovo–balandžio mėnesį Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė JAV gyvenančio išeivijos lietuvių dailininko Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisų paroda, kurią parengė „Akiračio“ klubas ir Ekslibriso muziejus (kuratorius J. Nekrašius). Išleistas ekslibrisų parodos katalogas.

1989 m. kovo mėn. pabaigoje Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje įvyko „Akiračio“ klubo narių susitikimas su publicistu, rašytoju B. Jauniškiu.

1989 m. balandžio 22 – gegužės 30 d. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė ekslibrisų paroda, skirta dailininkui Vincui Kisarauskui (1934-1988) atminti. Buvo eksponuojami Vinco Kisarausko grafikos darbai ir ekslibrisai. Išleistas parodos bukletas.

1989 m. balandžio 22 d. Pakruojo dvaro rūmuose surengtas M. K. Čiurlionio draugijos ir Ekslibriso muziejaus vakaras, skirtas V. Kisarauskui atminti. Dalyvavo aktorė V. Kochanskytė ir folkloro ansamblis.

1989 m. birželio–liepos mėn. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė ekslibrisų paroda „Metai ir ženklai“, parengta iš Vilniaus ekslibriso klubo rinkinio.

1990 m. „Akiračio“ ir Ekslibriso muziejaus iniciatyva surengtas respublikinis ekslibrisų konkursas ir paroda „Ex libris. S. Ušinskas in memoriam“, skirti Pakruojyje gimusiam žymiam lietuvių dailininkui ir vitražo meistrui prof. S. Ušinskui (1905-1974) atminti.

1990 m. rugsėjo 20 – spalio 20 d. Pakruojyje surengta dailininko Algimanto Jono Švėgždos ekslibrisų paroda.

Nuo 1990 m. gruodžio 10 d. iki 1991 m. kovo 1 d. Pakruojo dvaro rūmuose veikė parodos: A. Švėgždos (Vokietija) mažosios grafikos ir ekslibrisų, Henrietos Vepštas (JAV), Remo Wolfo (Italija), Lolitos Brazauskaitės ekslibrisų parodos, paroda „Ekslibrisai Mario de Filippis“ iš J. Nekrašiaus ir Mario de Filippiso (Italija) kolekcijų. Išleistas parodos plakatas, L. Brazauskaitės parodos katalogas.

1991 m. lapkričio 20 – gruodžio 20 d. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta paroda „Lietuvos kariuomenės bibliotekos ir ekslibrisai 1918-1940“ (kuratorius J. Nekrašius). Išleistas parodos katalogas (sud. J. Nekrašius).

Šalyje atgaivinus Kultūros fondo rėmimo sąjūdį ir siekiant į šią veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių, Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos skyrius ir „Akiračio“ klubas nutarė Pakruojyje įsteigti Kraštiečių klubą. Tam pritarė ir kraštiečiai. 1987 m. gruodžio 4 d. Pakruojo rajono Ūdekų malūne įvyko pirmasis kraštiečių susitikimas su rajono kraštotyrininkais ir „Akiračio“ klubo nariais. Jame dalyvavo kraštiečiai aktoriai Rimantas Jovas ir Stasys Petronaitis, muzikas Kazimieras Kalibatas ir radijo diktorius Juozas Šalkauskas.

Lolita Brazauskaitė, 1988 m.

1988 m. birželio 2 d. laikraštis „Auksinė varpa“ (Nr. 65) išspausdino J. Nekrašiaus straipsnį „Steigiamas kraštiečių klubas“, kuriame pasiūlyta kviesti iš rajono kilusius, čia gyvenusius ar dirbusius, dabar kitur gyvenančius kraštiečius įsijungti į klubo veiklą, prisidėti prie rajone esamų kultūros ir istorijos paminklų išsaugojimo ir tvarkymo. Taip pat rinkti tautosaką, puoselėti papročius ir kalbą, įamžinti žymių kraštiečių atminimą, saugoti ir tvarkyti jų gimtinę, kitas žymias Pakruojo krašto vietas. Kartu klubas tapo tiltu, jungiančiu po šalį ir pasaulį išsisklaidžiusius kraštiečius ir rajono visuomenę, padėjo atgaivinti abipusius ryšius ir bendradarbiavimo kontaktus, rengė susitikimus, vakarus, labdaros renginius.

1988 m. lapkričio 12 d. Pakruojo skverelyje, dalyvaujant iš kitų Lietuvos vietovių atvykusiems kraštiečiams, pirmąkart po Nepriklausomybės atkūrimo buvo iškelta pašventinta tautinė vėliava. Tą pačią dieną Pakruojo dvaro rūmuose įvyko kraštiečių klubo steigiamasis susirinkimas ir vakaras „man Lietuva prasidėjo prie Kruojos...“ Ta proga buvo išleistas iliustruotas leidinys, kuriame išspausdintos kraštiečių rašytojų E. Mieželaičio, J. Chlivicko, J. Paukštelio, K. Jasiukaičio, K. Korsako, V. Railos, A. Čalnario, V. Spudo ir kraštotyrininko J. Šliavo mintys apie tėviškę – Pakruojo kraštą. Leidinys buvo iliustruotas ekslibrisais, skirtais iš Pakruojo krašto kilusiems rašytojams, aktoriams, dailininkams.

1988 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, Rašytojų sąjungos patalpose, įvyko kraštiečių klubo tarybos pirmasis posėdis. Buvo nuspręsta klubą pavadinti „Žiemgala“.

1989 m. birželio 10 d. „Žiemgalos“ ir „Akiračio“ klubų iniciatyva Žeimelyje ir Pakruojyje paminėtos Juozo Šliavo (1930–1979) dešimtosios mirties metinės, išleistas leidinys apie šio žymaus kraštotyrininko gyvenimą ir kūrybą (sud. J. Nekrašius).

1990 m. rugpjūčio 17-24 dienomis „Akiračio“ klubo iniciatyva Pakruojyje surengtas pirmasis „Žiemgalos“ dailininkų pleneras. Jame dalyvavo dailininkai iš Kauno – R. Čarna, A. Krištopaitis, P. Stauskas, V. Laukys, grafikė M. Jasilionytė, vilnietės dailininkės G. Didelytė ir V. Kalinauskaitė, šiaulietis V. Trušys. Plenero dalyviai susipažino su Pakruojo miestu ir jo apylinkėmis, kultūros ir istorijos paminklais, senųjų kaimų kraštovaizdžiu ir žmonėmis, surengė parodą Pakruojyje, padovanojo savo kūrinių rajono Kultūros skyriui. Buvo išleistas plenero dailininkų darbų parodos katalogas.

1990 m. spalio 5 d. 1 500 egz. tiražu išleistas pirmasis „Žiemgalos“ laikraščio numeris, antrasis numeris išėjo 1991 m. vasario 25 d. Šiuose laikraščio numeriuose nemažai buvo rašoma ir apie ekslibrisus.

1991 m. pabaigoje „Akiračio“ klubo ir „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva Pakruojyje išleistas 1992 metų „Žiemgalos“ kalendorius. Jame nurodytos žymių Šiaurės Lietuvos rašytojų, poetų, dailininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų sukaktys ir atlaidų Pakruojo rajone datos.

Jonas NEKRAŠIUS

40 METŲ SU EKSLIBRISU!

Ž. Mikšys

Jonas Nekrašius

KOLEKCININKAS

Ekslibrisai į mano gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose. Čia gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviško ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986). 1964 metais Šiauliuose apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, susižavėjau ekslibrisu, kuris dar vadinamas  grafikos aforizmu.


                                                        

J. Steponavičius

Ekslibrisus pradėjau kolekcionuoti 1974 metais. Šiuo pomėgiu mane užkrėtė Vincas Kisarauskas (1934-1988) – vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų, dviejų stambių monografijų apie Lietuvos ekslibrisą, autorius. Buvo galima sakyti, atsitiktinė pažintis vienoje parodoje. Jis ir pirmuosius savo ekslibrisus padovanojo. Netrukau pajusti, kaip knygos ženklas leidžia prisiliesti prie meno vertybių. Maždaug apie 1976 metus mano asmeninei knygų kolekcijai buvo sukurtas pirmasis ekslibrisas (dail. J. Steponavičius). Tuo laiku susipažinau su Lietuvos dailininkų Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Sauliaus Ikamo, Valerijono Vytauto Jucio, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko ir kitų lietuvių dailininkų darbais. Pradėjau domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida.

V. V. Jucys

V. Kisarauskas

Nuo 1979 m. iki 1992 m. pradžios dirbau teisininku Pakruojyje. 1985 metais kartu su bendraminčiais prie Pakruojo rajoninės bibliotekos įkūrėme „Akiračio“ knygos bičiulių klubą. Rengėme ekslibrisų ir knygų parodas, susitikimus su bibliofilais, kolekcininkais ir dailininkais G. Bagdonavičiumi, V. Kisarausku, A. Čepausku, V. V. Juciu, K. Kupriūnu, R. Buivydu ir kitais. Surengėme respublikinius ekslibrisų konkursus, parodas, ekslibrisininkų seminarus. 1985 m. Pakruojyje surengėme pirmąjį Šiaulių krašte respublikinį ekslibrisų konkursą, skirtą miesto įkūrimo 400-ųjų metinių proga. Šio konkurso parodos atidarymo dieną, 1985 m. rugsėjo 27-ąją Pakruojo miesto centre buvo atidengta dailininko kraštiečio Klemenso Kupriūno skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ekslibris“. Tai pirmoji ir galbūt vienintelė pasaulyje skulptūra, skirta knygos ženklui. Garbė atidengti „Ekslibrį“ buvo suteikta vyriausiam konkurso dalyviui, šiauliečiui dailininkui G. Bagdonavičiui.  1987 m. balandžio 25 d. buvusiuose Pakruojo dvaro rūmuose įvyko I respublikinis ekslibrisininkų seminaras tema „Lietuvos ekslibrisas: raida ir kolekcionavimas“, kuriame dalyvavo žinomiausi šio žanro atstovai ir kolekcininkai iš visos Lietuvos. Tada ir gimė idėja įsteigti ekslibriso ir knygos muziejų Pakruojo dvare. Toks visuomeninis muziejus buvo įsteigtas 1988 m. gruodžio 17 d.                                                          

J. Juhansoo

V. Kalinauskaitė

L. Putramentienė-Braza

1992 m. pradžioje užsiėmiau advokato praktika Šiauliuose. Čia toliau kaupiau knygų ir ekslibrisų kolekciją. 2001 m. spalio 3 d. Šiauliuose, apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje padėjau įkurti Ekslibriso muziejų. 

Iki šiol kartu su bendraminčiais surengiau Šiauliuose ir Lietuvoje 12 tarptautinių ekslibrisų konkursų, įvairių knygos meno ir ekslibrisų parodų. Išleidau leidinių, skirtų Lietuvos knygos nuosavybės ženklui populiarinti. Iš savo rinkinių Lietuvoje, Olandijoje, Japonijoje, Vokietijoje surengiau įvairių tematinių lietuviško ekslibriso ir mažosios grafikos parodaų Be ekslibriso parodų ir konkursų rengimo, tyrinėju Lietuvos ir Šiaulių krašto knygos nuosavybės ženklų istoriją. Esu parengęs daugiau kaip 50 ekslibrisų parodų bukletų, katalogų, plakatų ir kitų spaudos leidinių, susijusių su knygos ženklais. Minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį surengiau tarptautinį ekslibrisų konkursą-parodą ir 2009 metais išleidau knygą „Lietuva knygos ženkluose  XVI a. – XXI a. pr.“ Šiuo metu rengiu monografiją, skirtą XX-XXI a. pradžios Šiaulių krašto ekslibriso istorijai. Beje, šiemet sukanka 90 metų, kai Šiauliuose pradėtas kurti ir propaguoti ekslibrisas. Šiaulių ekslibriso pradžia sietina su žinomu šio mažosios grafikos žanro propaguotoju, kolekcininku ir bibliofilu, XXVII Knygos mėgėjų  draugijos vienu iš įkūrėju, advokatu Viktoru Cimkausku (1896-1944) ir dailininku Gerardu Bagdonavičiumi.

Autoekslibrisas

O. Petca (Rumunija)

Naudodamasis proga, noriu  plačiau paminėti šių dviejų knygos ženklo veikėjų indėlį į ekslibriso meno populiarinimą ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje. Viktoras Cimkauskas kilęs iš garsios Šiaulių miesto knygininkų ir kolekcininkų Cimkauskų giminės. Jo senelis Morkus (Mordchelis) Cimkauskas (mirė 1905 m.) buvo garsus Šiaulių knygininkas ir bibliofilas, netoli Šiaulių berniukų gimnazijos įsikūrusioje krautuvėlėje beveik 50 metų pardavinėjo gimnazistams vadovėlius, rašymo reikmenis, turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką. Viktoro Cimkausko, tėvas advokatas Mykolas Cimkauskas (1861-1928), 1905 m. paveldėjęs savo tėvo Morkaus Cimkauskio biblioteką, buvo žinomas ekslibrisų kolekcininkas, bibliofilas, turėjo solidžią biblioteką. Jis buvo garsus Lietuvos advokatas Šiauliuose, o nuo 1920 m. iki mirties praktikavo Kaune. Viktoras Cimkauskas iki 1928 m. gyveno Šiauliuose ir dirbo advokatu. Jis ne tik rinko juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisus bei literatūrą apie juos, bet ir rašė apie lietuvišką knygos ženklą. 1928 metais V. Cimkauskas perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie ekslibrisą, iliustruodamas projekcija įdomiausius knygos ženklus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Jis paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisais.

Gyvendamas Šiauliuose V. Cimkauskas, pats rinkdamas ir domėdamasis ekslibrisais, 1924 m. paskatino šiuo mažosios grafikos žanru susidomėti ir šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių. Pažinęs ekslibrisą G. Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos piešimo mokytoju, šiuo žanru sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat pradėjo sau kurti ekslibrisus. G. Bagdonavičius iki pat mirties, beveik 60 metų Šiauliuose kūrė ir propagavo ekslibrisą, pagrįstai vadinamas iškiliausiu Lietuvos ekslibriso klasiku.

J. Varnas

Be fotografijos, kelionių, mano laisvalaikio palydovas yra ekslibrisas. Jis užima svarbią vietą mano gyvenime. Kolekcionuoju ne tik ekslibrisą, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoju jų parodas iš savo rinkinių, rengiu straipsnius, leidinius, rašau ta tema knygas. Tačiau svarbiausia man yra knygos ženklų kolekcija, kurioje be ekslibrisų, yra superekslibrisų, knygos antspaudų, įvairių įrašų, suvenyrų, susijusių su ekslibrisais ir kitokiais knygos žymekliais. Didžiausią dalį šioje kolekcijoje sudaro ekslibrisai, kuriuos kaupiu jau 40 metų. Jų skaičius siekia arti penkių tūkstančių. Nemažą jų dalį sudaro XX-XXI a. pradžios Lietuvos dailininkų Gerardo Bagdonavičiaus, Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Alfonso Čepausko, Pauliaus Galaunės, Vytauto Jakšto, Vaidoto Janulio, Valerijono Vytauto Jucio, Savinijaus Katausko, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko, Klemenso Kupriūno, Stasės Medytės, Rasos Prišmontienės, JAV išeivijos lietuvių dailininkų Henrietos Vepštienės, Vytauto Osvaldo Virkau, Prancūzijoje gyvenusio lietuvių dailininko Žibunto Mikšio, Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio ir kitų lietuvių autorių išskirtiniai kūriniai, žavintys savo menine išraiška ir branda. Užsienio autorių kolekcijos pagrindą sudaro Japonijos, Kinijos, Tailando, Italijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių dailininkai sukurti ekslibrisai lituanistine ir kitokia tematika. Mane ypač traukia Rytų kultūra, filosofija, išmintis. Tik pažiūrėkit, kiek čia nepaprasto grožio, paslapties, subtilumo. Europoje stiliai, technika kuo toliau, tuo labiau supanašėja ir suprastėja. Ypač dabar, kai vis dažniau Europoje gyvenantys autoriai kurdami ekslibrisus, taiko kompiuterinę techniką. O Rytuose išlieka daugiau tradicinis, klasikinis menas. Čia pradedant nuo technikos, stiliaus, kaligrafijos viskas savita, subtilu, originalu. Žavi ne tik grafinis atvaizdas, bet ir popierius, dažnai rankų darbo. Rytuose kuriančių dailininkų knygos ženklai ir popierius nepaprasti – tikra meno vertybė.

V. Janulis

Mažiausias ekslibrisas Lietuvoje, 

atliktas šilkografijos technika.

(10 x 10 mm)

O. Petca

Mano asmeninei knygų kolekcijai įvairūs Lietuvos ir pasaulio šalių dailininkai sukūrė daugiau kaip 50 knygos nuosavybės ženklų. Taip pat turiu keliasdešimt knygos antspaudų, lipdžių. Bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoju miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus: ekslibrisus, superekslibrisus, knygos antspaudus. Lietuvos knygotyroje nebuvo apibrėžta kokio dydžio ekslibrisus reikėtų vadinti miniatiūriniais ir superminiatiūriniais, todėl, atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, pasiūliau šalies dailininkams, menotyrininkams ir kolekcininkams, kurti miniatiūrinius ekslibrisus ne didesnius kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Miniatiūriniai ekslibrisai turėtų būti žymimi įrašu: EX MINI, EX MINI  LIBRIS, EXL MINI ir pan. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti tokius knygos nuosavybės ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5,5 x 5 mm dydžio arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5,5 mm.

Šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas mano miniatiūrinių knygelių kolekcijai oforto technika 1999 m. gegužės pradžioje sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio knygos ženklas, kuriame matomas užrašas JON ex libris.

Autoekslibrisas

  

Šiuo metu ekslibrisas yra praradęs savo pirmykštę paskirtį. Jis daugiau tampa kolekcijų, parodų objektu. Rengiamos ekslibrisų parodos, konkursai, įvairūs projektai. Tačiau nežiūrint į tai ir dabar šiuolaikinės kompiuterizacijos epochoje,  mažosios grafikos lakštelis – ekslibrisas, priverčia žavėtis dailininko minties išraiška, išmone, kūryba, linija, siužetu. Manau, kaip nepraras savo paskirties ir vietos žmogaus gyvenime spausdinta knyga, taip išliks ir jos ženklas - ekslibrisas.

Ekslibrisai Jonui Nekrašiui

Ir dar. Esu šiaulietis, didžiuojuosi savo miestu, jo kultūra ir istorija. Šiaulių krašto kultūra yra neatskiriama Lietuvos kultūros istorijos dalis. Šiauliai tarpukaryje ir atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo ir yra svarbus ekslibriso centras. Čia kaip jau minėjau, buvo ir yra kuriami ekslibrisai, rengiamos parodos, vietiniai ir tarptautiniai konkursai, seminarai, konferencijos. Tačiau skaitant kai kurių šalies autorių, menotyrininkų straipsnius apie Lietuvos ekslibriso istoriją ir raidą, pasigendi objektyvumo, išsamumo. Ištaisant šiuos trūkumus ir papildant kai kuriuos autorius, parengiau knygą „Lietuva knygos ženkluose XVI a. – XXI a. pr.“ (2009), taip pat išsamius straipsnius ir katalogus apie knygos ženklo raidą Šiaulių krašte. Tas pats pasakytina ir apie daugiau kaip 150 metų skaičiuojančią Šiaulių fotografijos istoriją, apie 140 metų žyminčią Šiaulių spaustuvių istoriją. O kur dar Šiaulių bibliotekininkai ir bibliotekos (visuomeninės, privačios ir asmeninės), knygrišyklos ir knygrišiai, knygiai ir knygynai, leidyklos ir redakcijos, kolekcininkai ir spaudos darbuotojai ir pan.! Juk vien tarpukaryje, Šiauliuose ėjo daugiau kaip šimtas penkiasdešimt įvairių, įvairiausių leidinių, laikraščių, žurnalų, almanachų, metraščių! Visko ir nesuskaičiuosi. Tačiau šiems reiškiniams, įvykiams ir faktams, neretai, svetur gyvenantis „tyrinėtojas“ ar tūlas mokslininkas savo apibendrinančiuose straipsniuose apie Lietuvos kultūros istoriją, Šiauliams ir kraštui neretai skiria vos vieną kitą eilutę ar įterpia kokį nereikšmingą faktą, faktelį. Lyg Šiaulių su jo turtinga kultūros istorija, nebūtų. Manau, kad tokiems „autoriaus“ būtina atsakingiau rengti publikacijas, gerbti ir populiarinti visos Lietuvos ir kiekvieno miesto ar miestelio istoriją ir kultūrą, nepriklausomai nuo jo dydžio ar reikšmingumo, kaip nedalomą ir lygiavertį istorinį tautos paveldą ir nacionalinę vertybę.

      Gal būt todėl, reaguojant į panašias spragas ir gimė mano ir kartu su bendraautoriais parengti straipsniai, knygos apie Šiaulių kultūrą ir istoriją: „Saulės miesto spauda: apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas“ (su V. Puronu, 2011). Tikiuosi, kad papildyti Lietuvos kultūros istoriją turėtų ir baigiama rengti mano knyga „Šiaulių istorijos ir kultūros kronika: Šiaulių vardas nuo knygos iki fotografijos“ (XIII-XXI a. pradžia)“ su priedu „Šimtas Šiaulių mįslių“ ir kt.

Įteikta 2015 m. balandžio 14 d.