PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ ASOCIACIJOS NARIAI KŪRĖ EKSLIBRISUS SAVO GYVENIMO KNYGAI

2019-ųjų pavasarį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pradėjo edukacinių-kūrybinių užsiėmimų ciklą „Mano gyvenimo knyga“. Projektas, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė – tai edukacinių veiklų ciklas, kuriame senjorų bendruomenė įsitraukia į menines įvairių kūrybinių dirbtuvių veiklas. Dalyvaudami 6 meninėse edukacinėse veiklose, susidedančiose iš įvairių kūrybinių dirbtuvių (knygos dekoravimo ir įrišimo, knygos ženklų, puslapių marginalijų, iliustracijų, portretinio grafičio, rašto meno ir kaligrafijos kūrimo, dalyvių gyvenimo istorijų vizualizavimo ir elektroninių knygų kūrimo), dalyviai kuria savo autorines knygas. Apie projektą skaitykite daugiau. 

Balandžio 16–18  d. Pagyvenusių žmonių asociacijos nariai dalyvavo grafikės Rasos Prišmontienės knygos ženklo kūrimo užsiėmime. Dalyviai savo autorinėms knygoms sukūrė autoekslibrisus giliaspaudėmis grafikos technikomis.

Lolitos Putramentienės inf.

Ekslibriso dirbtuvės ŠAVB Knygos grafikos centre (vadovė dailininkė Rasa Prišmontienė).
Projektas "Mano gyvenimo knyga“.

Projektą dalinai finansuoja:

„AŠ PAIŠAU GRAŽIUS PAVEIKSLĖLIUS“. MIKALOJAUS POVILO VILUČIO EKSLIBRISŲ PARODA

2019 m. balandžio 1–30 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje eksponuojama žymaus lietuvių grafiko Mikalojaus Povilo Vilučio ekslibrisų paroda. 

Aš nepaišau simbolių, nepaišau idėjų ir gilių minčių, aš paišau gražius paveikslėlius.

Toks mano kūrybinis kredo. 

***

Sapnuoju sapną ir nežinau, kodėl jis toks. Įvykiai sapne neturi jokio man suprantamo loginio ryšio. Tikiu, kad yra priežastis, kodėl mano sapnai yra tokie, bet aš jos nežinau. 

Paveikslo vaizdas ateina man į galvą kaip sapnas – nežinia iš kur, nežinia kodėl toks. Ateina jis staiga, o man belieka jį nukopijuoti ir viskas.

***

– O kokia tavo paveikslo idėja? – dažnai manęs klausia. 

– Mano paveikslo idėja yra vaizdas, atėjęs man į galvą nežinia iš kur. O tai, ką tu matai, yra tik varganas idėjos šešėlis, – taip atsakau iš Platono pasimokęs. 

***

Nemanau, kad paveikslo vaizdą į galvą man atsiunčia Dievas. Jeigu taip būtų, mano paveikslai būtų gražesni. Tikriausiai iš mano pasąmonėje esančių visų mano kada nors matytų vaizdų kai kurie priklausomai nuo mano nuotaikos perlipa į mano sąmonę, mano sąmonė juos sudėlioja į paveikslą ir aš jį nupaišau, padarau matomą kitiems. 

***

Kuriu ekslibrisus tiems, kam mano ekslibrisai patinka. 

Ekslibrisas turi dvi paskirtis – nurodo knygos savininką ir papuošia knygą. 

Parašau žodį „ex libris“, savininko vardą ir pavardę, zodiako ženklą, rodantį jo gimimo mėnesį, savininko profesijos simbolį, jeigu toks yra, jo pomėgius, jeigu juos sugebu pavaizduoti. Nupaišau tai, ką žmogus, kuriam darau ekslibrisą, nori jame matyti. Jeigu tai įmanoma. Visa kita – tik dėl gražumo. 

***

– Ką reiškia gėlė tavo ekslibrise?

– Gėlė nieko nereiškia. Ji dėl gražumo. Kad žmonės, pamatę mano ekslibrisą, pasakytų: koks jis gražus. Grožis nieko nereiškia – tik save patį. 

Ekslibrisą kuriu kaip sau. O tai reiškia, kad darau tokį gražų, kokį tik sugebu, kokį pats klijuočiau į savo knygą. Jeigu daryčiau ekslibrisą gražų žmogui, kuris jo nori, o sau pačiam negražų – meluočiau.

Mikalojus Povilas Vilutis

Išleistas 2019 metų ekslibrisų parodų katalogas.

ŠIAULIETĖS DAILININKĖS LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISŲ PARODA LAZDIJŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Lolitos Brazos dovana Lazdijų viešajai bibliotekai. Ekslibrisas-skirtukas, X3, 2019. 

Lazdijų viešojoje bibliotekoje 2019 metų kovo 8 d. – balandžio 5 d. eksponuojama Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narės Lolitos Brazos sukurtų ekslibrisų paroda. Paroda lankytojams pristatyta Lazdijų bibliotekos 80-mečio minėjimo šventėje kovo 8 dieną. Šiai progai apie biblioteką išleistas leidinys. Jubiliejinei knygai viršelį ir ekslibrisą sukūrė Lolita.

Knygos viršelio ir ekslibriso autorė – Lolita Braza (2019 m.)

Apie renginį Lazdijų viešojoje bibliotekoje skaitykite.

A. Kaktytės inf.

EKSLIBRISO EDUKACIJOS KNYGOS GRAFIKOS CENTRE

Kūrybinės studijos "Menoja" auklėtinės ekslibrisas. Mon, 2019.

2019 metų vasario mėnesio ekslibriso kūrybiniai procesai dvelkė besibaigiančios žiemos santūrumu. Knygos grafikos centre svečiavosi Ragainės progimnazijos pradinukai ir savo knygoms sukūrė nemenką pluoštelį nuostabių knygos ženklų. Išradingi buvo ir gimnazistai iš ŠU gimnazijos. Su auklėtiniais kartu dirbo ir juos atlydėjusios mokytojos. Savo darbais liko patenkinti ir „Saulės“ progimnazijos moksleiviai. Nepralenkiami ekslibriso kūrybiniame procese pasirodė dailės studijos „Menoja“ auklėtiniai. Jie niekaip negalėjo sustoti ir visi išsinešė po du monotipijos ekslibrisų atspaudus.

Vasario 8 dieną dailininkai iš Druskininkų pristatė  dovanojamą  ekslibrisų  kolekciją, skirtą M. K. Čiurlioniui atminti. Parodos pristatymo svečiai – dailininkas Andrius Mosiejus, fotomenininkai  Aleksandras Ostašenkovas ir Ričardas Dailidė – buvo pakviesti susikurti ekslibrisą sau. Dailininkas A. Mosiejus sau skirtame knygos ženkle pavaizdavo savo portretą gimtųjų Šiaulių fone. Nesunku atpažinti ir Aleksandro Ostašenkovo konstruktyvų fotografijų simbolika ir monograma pažymėtą ekslibrisą.

Asociacijos "3X" vadovas Andrius Mosiejus
sukūrė ekslibrisą sau ŠAVB Knygos grafikos centre.

Vasario 21 diena įsimintina išvyka į kasmetinę Vilniaus knygų mugę. Knygos grafikos centro kūrybinės dirbtuvės sutraukė gausų lankytojų būrį. Per visą darbo laiką mugėje edukacijose apsilankė apie 40 susidomėjusių žmonių. Ekslibrisus kūrė ir suaugę žmonės, ir vaikai. Visi jie buvo nustebinti gautais rezultatais. Užmegzti nauji kontaktai, susidomėję žmonės pakviesti atvykti į ŠAVB Knygos grafikos centrą.

Ekslibriso kūrimo dirbtuvės "Vilniaus knygų mugėje 2019"

Paskutinę vasario dieną Knygos grafikos centro kūrybinėse dirbtuvėse dūzgė net trys grupės moksleivių iš Gytarių ir Vinco Kudirkos  progimnazijų. Kūrėjai liko patenkinti nusipiešę knygos ženklą sau ir jį monotipijos būdu atsispaudę. Laimingi dėkojo ir išėjo nešini puikiais ekslibrisais.

Humanitarinės studijos PLĖVIASPARNIAI narių sukurti ekslibrisai .

Tos pačios dienos vakare apsilankė ir humanitarių studija „Plėviasparniai“. Tai kūrybinio rašymo grupė, kuri 2019 metais švenčia dvidešimties metų sukaktį. Į ekslibriso edukaciją susirinko studijos moterys, „Šiaulių naujienų“ žurnalistė Teresė Hokienė ir kitos viešnios. Sukurtais ekslibrisais plėviasparnės pažymėjo savo kūrybos rinktinės knygą, kuri visuomenei buvo pristatyta kovo 7 dieną.

L. Brazos inf.

ŽIBUNTAS MIKŠYS IR KNYGOS ŽENKLAI

Šiauliai liko neišdildomu jaunystės miestu...

Ž. Mikšys savo prisiminimuose rašė, kad Šiauliuose lankėsi dar būdamas vaikas, kaip studentas atvažiuodavo paviešėti pas savo dėdę Šiaulių burmistrą J. Orlauskį (1887–1970). Iš motinos, aktorės ir režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės (1889–1973), Ž. Mikšys paveldėjo domėjimąsi teatru, dramatiniu menu ir poezija, o nuo ankstyvosios jaunystės susižavėjo žodžio menu, kuris jam turėjo pirminę išsakomąją vertę.

Žibunto Mikšio autoekslibrisas, 1955. Jono Nekrašiaus kolekcija.

Ž. Mikšys „Varpų“ almanachui rašė: „Šiauliai buvo vienas iš dviejų mano jaunystės miestų. Į Šiaulius aš atvažiuodavau iš Kauno vasaroti. Šiauliuose gimė ir augo mano mama. Šiauliuose, Pagyžių gatvėje, gyveno mano senelė. Šiauliuose gyveno mano dėdės – Vincas ir Juozas Orlauskiai. O dėdė Vincas man buvo labiau tėvas negu mano tikras tėvas. Kiek daug gamtos, Šiaulių apylinkių parodė dėdė Vincas! Šiauliuose slapsčiausi, kai nuo vokiečių mobilizacijos reikėjo bėgti iš Kauno. Tiesa, vėliau atsirado Vilnius, ir į jį teko du kartus įkelti koją, bet, nežiūrint visko, Šiauliai paliko neišdildomu jaunystės miestu“ („Varpai“, 1991, nr. 11, p. 4).

Žibunto Mikšio autoekslibrisas
žurnale "Kultūros barai"
2012 m. Nr. 9.
Leidinys saugomas
ŠAVB Ž. Mikšio fonde.

Dailininką Žibuntą Mikšį visą gyvenimą lydėjo knyga. Jis mėgo skaityti knygas, turėjo didelę ir retą biblioteką. Dailininkas didžiąją savo bibliotekos dalį padovanojo Vilniaus ir Šiaulių bibliotekoms. Ž. Mikšys turėjo savitą požiūrį į knygą. Į prašymą pasidalyti mintimis apie savo biblioteką, 1993 m. kovo 16 d. laiške Ž. Mikšys rašė: „Mano biblioteka yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (grafikos kabinete). Ten sudėtos visos mano knygos, ir Jūs ten susipažinsite ne tik su mano knygomis, bet ir su pasauliu, kuriam aš gyvenau, gyvenu.“

2011 m. rugsėjo 2 d. Ž. Mikšys Šiaulių universiteto bibliotekai padovanojo spaudinių ir ekslibrisų iš asmeninės kolekcijos. Buvo atsiųsta per 170 siuntų su daugiau kaip 5 000 dokumentų: knygomis, mažosios grafikos darbais ir vadinamosiomis klijuotinėmis knygomis – paties Ž. Mikšio suklijuotais straipsniais, žurnalų iškarpomis, atvirukais, menininko prierašais, rankraštiniais atsiliepimais ir knygų įrašais.

Ž. Mikšio grafikos darbų ir ekslibrisų turi „Laiptų galerija“, ekslibrisų su jo knygomis saugoma ir  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje bei privačiuose rinkiniuose. Jo darbų turi Šiauliuose gyvenantys kolekcininkai, jo meno gerbėjai.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka susirašinėjo su Ž. Mikšiu. Bibliotekoje saugoma Ž. Mikšio asmeninės bibliotekos knygų, spaudos iškarpų rinkinių, korespondencijos. Viename iš paskutinių savo laiškų bibliotekai Ž. Mikšys rašė, kad planuoja atsiųsti autorinių ekslibrisų rinkinį. Deja, siuntinys, mirus dailininkui, bibliotekos nepasiekė.

Žibunto Mikšio autoekslibrisas asmeninės bibliotekos knygoje.
Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (inv. nr. 13/4404).

Populiarindami Ž. Mikšio kūrybą ir jo asmenybę Šiauliuose, be Vyginto ir Janinos Ališauskų, „Laiptų galerijos“, nemažai nuveikė V. Bikulčius, R. Dailidė, V. Rimkus ir kiti. Jų pastangomis buvo surengtos parodos Šiauliuose, ne kartą šio dailininko kūryba pristatyta spaudoje. Ypač daug šioje srityje nuveikė „Laiptų galerija“, kuri su dailininku palaikė nuolatinius ryšius iki pat jo mirties.

Pažintis su Ž. Mikšio kūryba Šiaulių krašte ir Šiauliuose prasidėjo 1988 m., kai šių eilučių autoriui pasiūlius, dailininkas Ž. Mikšys sutiko surengti savo ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose.

Ž. Mikšio grafikos darbai ir ekslibrisai parodai atkeliavo su jo laiškais. Jis, sutikęs rengti ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose, buvo preciziškai tikslus, reikalavo, kad jo darbai būtų tinkamai pasportuoti ir įrėminti. Tas pats galiojo ir parodos lankstinukui, kurio leidybą pavyko suderinti tik po daugelio konsultacijų su dailininku. Taip pirmąkart Šiaulių krašte buvo surengta Ž. Mikšio ekslibrisų paroda. Vėliau su dailininku teko bendrauti jam lankantis Šiauliuose.

 

Žibunto Mikšio autoekslibrisas asmeninės bibliotekos knygoje.
Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (inv. nr. 11/3409).

Pirmoji Ž. Mikšio ekslibrisų paroda veikė nuo 1988 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. vasario 27 d. Pakruojo dvaro Mažojoje galerijoje, o nuo 1989 m. kovo 2 d. iki 1989 m. balandžio 20 d. Šiaulių inžinierių namuose buvo surengta pirmoji Šiauliuose Ž. Mikšio ekslibrisų paroda (kuratorius J. Nekrašius). Šiose dviejose parodose buvo eksponuojami 46 Ž. Mikšio ekslibrisai, daugiausia skirti Lietuvos žymiems žmonėms, rašytojams, aktoriams, dailininkams, visuomenės ir kultūros veikėjams, dailininko draugams, pažįstamiems. Kūrinius šiai parodai pateikė pats autorius, atsiuntęs juos iš Paryžiaus. Šiai parodai buvo išleistas lankstinukas. Įdomu tai, kad atidarant parodą dalyvavo ir keletas Lietuvoje žinomų menininkų: vilnietė grafikė G. Didelytė, kaunietė aktorė R. Staliliūnaitė ir kt.

Antroji Ž. Mikšio ekslibrisų paroda (kuratorius V. Bikulčius) Šiauliuose buvo surengta 1993 m. vasario 3–20 dienomis kultūros centre „Laiptų galerija“. Šioje parodoje buvo eksponuoti 48 grafiko Ž. Mikšio sukurti ekslibrisai ir jų eskizai. Apie tai rašyta „Santaros“ žurnalo straipsnyje „Maestro Žibunto Mikšio knygos ženklai“ („Santara“ 1993 m. vasara, nr. 2, p. 90–93).

2004 m. sausio 15 – vasario 8 dienomis Šiaulių universiteto dailės galerijoje veikė Ž. Mikšio knygos ženklų paroda „Ex libris“. Joje buvo eksponuojami oforto ir akvatintos technikomis sukurti 64 ekslibrisai Lietuvoje ir svetur gyvenantiems dailininkas, aktoriams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Ta proga išleistas nedidelis leidinėlis „Žibuntas Mikšys. Paryžius. Ex libris“.

2007 m. vasario 20 – kovo 2 d. Šiaulių dailės parodų rūmuose veikė Ž. Mikšio paroda „Ex libris“, kurioje buvo eksponuoti knygos ženklai, daugiausia skirti lietuvių menininkams, rašytojams ir kultūros bei meno veikėjams.

2013 m. lapkričio 29 d. „Laiptų galerijoje“ surengtas vakaras, skirtas Ž. Mikšiui atminti, pristatyta jo kūrybos paroda „Tėvynė ten, kur laisvė“ ir Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos išleista knyga „Žibuntas Mikšys“.

2017 m. kovo 16 d. kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė J. Ališauskienė ir Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui dovanojo šešis Ž. Mikšio ekslibrisus.

2017 m. rugsėjo 5–29 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikė knygų paroda „Žvilgsnis į Juozo Miltinio biblioteką“. Joje buvo eksponuojami ir leidiniai, kuriuose yra įklijuotas Ž. Mikšio sukurtas ekslibrisas unikumas „Ex Libris Juozas Miltinis“, dviejų variantų knygos ženklai „Ex libris. Juozas Miltinis“ ir dar vienas šio dailininko knygos ženklas „Ex libris Rožė D.“

Mažoji grafika ir ekslibrisai

Gausiame šiuolaikinio lietuviško ekslibriso kūrėjų būryje ryškiai išsiskiria Žibunto Mikšio mažoji grafika. Ž. Mikšys nuo 1940 m. kūrė linoraižinio technika, nuo 1963 m. susidomėjo oforto technika. Jo kūrinius dažnai lydi ir tekstai. Pasak dr. P. Reklaičio, grafika Ž. Mikšio kūryboje išryškina etines ir asmenines vertybes, o jo išrašytuose tekstuose prabyla du kūrėjai: poetas savo žodžiu ir grafikas savo ženklų kalba.

Jo ekslibrisai patraukia savo jautrumu ir skaidrumu, minties aiškumu, aukšta plastine kultūra ir savita elegancija. Dailininko kūrybos šaltinis – žmogus, jį supantis pasaulis, gamtos vaizdai, miesto fragmentai, architektūrinės detalės, užrašai. Savo kūryba Ž. Mikšys yra glaudžiai susijęs su išraiškingiausiomis lietuvių grafikos tradicijomis, atskirų lietuviško ekslibriso kūrėjų – P. Galaunės, G. Bagdonavičiaus, J. Burbos, A. Šepečio, M. Dobužinskio, G. Didelytės, V. Kisarausko ir kitų dailininkų kūrybiniu palikimu, jį praturtina naujomis išraiškos priemonėmis ir turiniu.

Žibuntas Mikšys buvo intelektualas, savotiško mąstymo, originali asmenybės. Štai viename savo laiške, rašytame 1979 m. lapkričio 8 d. Vitoliui E. Vengriui, jis Vincui Kisarauskui ironiškai siūlo sukurti ekslibrisą savo meškerei... Pasak Vitolio E. Vengrio, „dėl ekslibrisų Ž. Mikšys buvo „puristas“ („grynuolis“). M. Žibuntas buvo ne tik išskirtinis grafikas (jo darbai, kaip ir asmenybė buvo išskirtinai elegantiški), bet ir turėjo viskam aukštus standartus, gilus intelektualas, puikiai valdė plunksną, o svarbiausia visiems rėžė tiesiai, atvirai ir į akis. Tokie žmonės kartais vadinami „turintys aštrias alkūnes“ ir tokių daugelis nemėgsta. O mano akyse Žibuntas visada buvo ir išlieka didele asmenybe. Ne visada buvo lengva išklausyti kritiką, nukreiptą mano kryptimi, bet susirašinėjimas, kaip ir bendravimas (teko ne kartą ir ne du, ir ne pusvalandžiui) išlieka kaip išskirtinai įdomus ir turiningas pabendravimas.“

Iš Ž. Mikšio eskizų aplanko. Vyginto Ališausko kolekcija.

Ž. Mikšys labai kruopščiai kūrė grafiką, ypač ekslibrisus. Jis apie šios srities kūrybą rašė: „Kisarauskui (dailininkui Vincui Kisarauskui – J. N.) darbą jau esu sukomponavęs, jį reikia pervesti ant vario plokštės, bet bijau, kad gali smarkiai užsitęsti, kol baigsiu. Turiu dar ir vieną gigantišką ex librisą (koks 23x30 cm), skirtą tokio formato knygoms, kurį atsiųsiu su darbu V. Kisarauskui, galite panaudoti kada nors ateities parodoms. Iš tikrųjų dar būtų galima surengti kada nors ir antrą parodą, su visai kitais ex librisais.“ (Iš Ž. Mikšio laiško, 1988 m. gruodžio 13 d., Paryžius).

Bendras kūr ybinis Ž. Mikšio ir R. G. Mordmiuller darbas.
Didžiausias ekslibrisas iš Vyginto Ališausko kolekcijos.

Dailininkas 1993 m. kovo 16 d. laiške rašė, kad ex librisų (taip šį žodį rašo dailininkas) sukūrė gerokai per 130. Vėliau dar savo kūrybos archyvą papildė naujais ekslibrisais. Manoma, kad dailininkas yra sukūręs apie 150 ekslibrisų. Nors šis skaičius nėra galutinis. Juos darė linoleumo ir oforto technika, yra sukūręs unikalių koliažinių ekslibrisų. Paties Ž. Mikšio liudijimu, jis pirmą ekslibrisą „Ex libris. Ž. Mikys“ linoleume išraižė 1940 m. birželio mėn. Šis pirmas knygos ženklas buvo skirtas pačiam sau. Dailininkas savo sukurtų ekslibrisų nepasirašydavo, aiškindamas, kad knygos ženklai gaminami ir skirti vartoti didesniais kiekiais, tiražuoti. Jo sukurtiems ekslibrisams būdingas organiškas vaizdinio – asociatyvinio mąstymo raidinių bei linijų struktūrų susiliejimas. Linija, piešinys ir virtuoziškai įkomponuoti šriftiniai tekstai, suaugdami į vientisą struktūrą mažosios grafikos kūriniuose, ne tik išsaugo meninio vaizdinio vientisumą, dekoratyvumą, bet ir žadina savotišką įtampą, asociacijų grandinę, skatinančią žiūrovus skverbtis į simbolius, ieškoti gelminių kūrinio prasmių. Tokie knygos ženklai sukurti aktoriams S. Pilkai, L. Noreikai, dailininkams V. Antanavičiui, V. Kisarauskui, A. Švažui, rašytojams S. Gedai, M. Karčiauskui, J. Keliuočiui, etnografui V. Miliui ir kitiems.

Dailininkas yra sukūręs knygos ženklų Šiaulių krašto žmonėms: savo motinai Zuzanai Arlauskaitei-Mikšienei (1964, 1974), iš Linkuvos kilusiam dailininkui K. Kupriūnui (1989), teisininkui J. Nekrašiui (1990), iš Joniškio rajono kilusiam dailininkui Adolfui Vaičaičiui (1994), muzikui ir pedagogui Vygintui Ališauskui (1997) ir kt.

Taip pat dailininkas kūrė ir koliažinius ekslibrisus. Be to, kartu su vokiečių dailininku Raineriu Mordmuelleriu sukūrė knygos ženklą „Ex libris Rainer Gottlieb Mordmueller“. Apie šį knygos ženklą 1989 m. rugsėjo 15 d. viename iš savo laiškų Ž. Mikšys rašė: „Gigantiškas ex librisas, kuris yra kartu ir bendras su R. Mordmulleriu.“

Žibunto Mikšio autoekslibrisas
iš asmeninės bibliotekos knygos.
Leidinys saugomas
ŠAVB Ž. Mikšio fonde
(in. nr. 11/3406).

Žibunto Mikšio autoekslibrisas
iš asmeninės bibliotekos knygos.
Leidinys saugomas
ŠAVB Ž. Mikšio fonde
(in. nr. 12/13).

Nemažai ekslibrisų Ž. Mikšys sukūrė ir sau pačiam. 1955 m. jis sukūrė sau skirtą knygos ženklą „Ex libris. Ž. M.“ Viena iš Ž. Mikšio sau sukurtų ekslibrisų ypatybė yra ta, kad jis savo gausiai bibliotekai kurdavo vienkartinius, jo vadinamus unikuminius (ranka rašytus) ekslibrisus. Jis juos piešdavo plunksnele kiekvienoje savo asmeninės bibliotekos knygoje pažymėdamas: „Ex libris. Ž. M.“, „Ex libris. Ž. Mikšys“, „EX COLLECTIONE MIKŠYS“ ir kt. 

Ž. Mikšys visur savo raštuose ir laiškuose pabrėždavo žodį „ex libris“, o ne ekslibrisas, kaip siūlė vartoti lietuvių kalbininkai. Dar 1988 spalio 26 d. savo laiške Ž. Mikšys rašė: „Nesuprantu, kodėl sudarkomas žodis ex libris į kažkokį „ekslibrisą“. Aš dar suprasčiau „ekslibristą“, bet subjauroti žodį, kuris yra kiekviename ex librise [ex libris], man yra skandalas.“ Atsakydamas į klausimus apie knygos ženklų kūrybą, Ž. Mikšys 1988 m. lapkričio 17 d. laiške rašė: „Pirmą ex librisą padariau 1940 metų birželio mėnesį (diena nežinoma). Tai buvo linoleumo raižinys. Esu padaręs lengvai virš 120 ex librisų. Pradžioje buvo linoleumo raižiniai, vėliau ofortai. Ex librisas savo paskirtimi yra „masinis“ reikalas – jis gaminamas ir skirtas vartoti didesniais kiekiais, t. y. jokia retenybė nei kokia komercinė brangenybė. Kam bereikalingas parašo marginimas yra didelė atrakcija, temarginie. Ex libriso padarytojo parašas ranka po savo darbu dar yra ir svetimiausias dalykas ir elementas ex librisui.“

Kiek dailininkui Ž. Mikšiui buvo svarbi kūryba ir leidyba, susijusi su leidinio išvaizda ir apipavidalinimu, matyti ir iš šio laiško fragmento: „Man rodosi, kad kreidinis popierius dvilapiui nėra būtinas. Tinka ir visokie kiti (ir paprastesni popieriai) – daug svarbiau, kaip gražiau viskas būtų atlikta tipografijoje ir t. t. Jums tai pagal sąlygas geriausiai gali matytis. Taip pat juoda spalva tonui taip pat nėra būtina (gal net geriau, kad fonas nebūtų juodas – o kita tamsesnė ar pilkesnė spalva). Tad nesu jokiu būdu už juodą popierių. Gal ir lengvai šiltas fonas ex librisams gali būti ir visai neblogas. Ar popierius su kokia lengva „faktūra“ (Iš Ž. Mikšio laiško, 1988 m. gruodžio 13 d., Paryžius). 

Ž. Mikšio ekslibrisai buvo eksponuoti Kanadoje, JAV, Europoje, VI Tarptautinėje moderniojo ekslibriso bienalėje Malborke, Lenkijoje (1973), parodoje „Ekslibriso atgimimas Rytų Europoje“ Prancūzijoje (1974), XVI Tarptautiniame ekslibriso kongrese Lisabonoje, Portugalijoje (1976), Vokietijoje (1989), XXVI Tarptautiniame ekslibrisų kongrese Čekijoje (1996), parodoje „Lietuviai Paryžiuje“ Kaune (2010) ir kitur.

Jono Nekrašiaus inf.

KVIETIMAS

KAS? Paroda „Žibunto Mikšio ekslibrisai iš Vyginto Ališausko ir Jono Nekrašiaus kolekcijų“. 

KUR? Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Meno ir muzikos skaitykla.

KADA? 2019 m. vasario 11 – 28 d.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

TARPTAUTINĖ EKSLIBRISŲ IR MAŽOSIOS GRAFIKOS KONKURSO „M. K. ČIURLIONIUI – 120“ PARODOS KOLEKCIJA PERDUOTA SAUGOTI ŠAVB GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDUI

Parodos pristatymo akimirkos. Iš kairės: asociacijos 3X vadovas Andrius Mosiejus ir parodos kuratorius Vaidotas Janulis. 

Ekslibriso autorius Andrius Mosiejus

2019 m. sausio 7 – vasario 10 d. bibliotekoje eksponuota tarptautinio ekslibriso ir mažosios grafikos konkurso „M. K. Čiurlioniui – 120“ darbų paroda. Tarp­tau­ti­nis eks­lib­ri­sų ir ma­žo­sios gra­fi­kos kon­kur­sas Drus­ki­nin­kuo­se bu­vo su­reng­tas ar­tė­jant M. K. Čiur­lio­nio 120-osios gi­mi­mo me­ti­nėms. Jos bu­vo mi­ni­mos 1995 me­tais. Kon­kur­se da­ly­va­vo 68 dai­li­nin­kai iš 24 pa­sau­lio ša­lių. Jie at­siun­tė konkursui per pu­sant­ro šim­to mažosios gra­fi­kos darbų.
Parodos pristatymas vyko vasario 8 dieną. Pristatyme dalyvavo dailininkas, asociacijos 3X vadovas Andrius Mosiejus, ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui padovanojęs tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „M. K. Čiurlioniui – 120“ kolekciją. Pristatymui pasibaigus, parodos dalyviai buvo pakviesti į Knygos grafikos centrą susikurti ekslibrisą sau.

A. Kaktytės inf.

KŪRYBINĖ INICIATYVA „EKSLIBRISAS SIMONUI DAUKANTUI – 225“

Kauno „Vyturio gimnazijos“ moksleivio ekslibrisas

          Žinia, 2018-ieji buvo paskelbti Lietuvos istoriko, pirmojo parašiusio mūsų istoriją lietuvių kalba, Simono Daukanto metais. Šia proga Papilės Simono Daukanto muziejus paskelbė kūrybinę iniciatyvą „Ekslibrisas Simonui Daukantui – 225“ ir kvietė visus meno atstovus (ir ne tik) kurti ir savo kūryba pasidalyti su Simono Daukanto muziejumi. Vos paskelbus šią kūrybinę akciją, aktyviai įsitraukė Kauno „Vyturio gimnazijos“ 6B klasės mokiniai kartu su bibliotekos vedėja Onute Kazakevičiene, lietuvių kalbos mokytoja Reda Lazaravičiene ir dailės mokytoja Vitalija Paulaitiene. Mokiniai ne tik stropiai kūrė ekslibrisus, bet ir rašė laiškus Simonui Daukantui.

Šioje Simono Daukanto muziejaus skelbtoje kūrybinėje veikloje dalyvavo keletas menininkų, tautodailininkų: savo ekslibrisus atsiuntė šiaulietė dailininkė, grafikė Lolita Braza (Putramentienė), taip pat panevėžietė tautodailininkė Vida Čyžienė ir menininkas Nerijus Biezumas iš Kuršėnų. Visi menininkų ir mokinių dovanoti ekslibrisai buvo eksponuojami Simono Daukanto muziejuje, kur bemaž kiekvienas muziejaus lankytojas stabtelėdavo ir imdavo itin atidžiai tyrinėti tiek muziejui dovanotus ekslibrisus, tiek mokinių rašytus laiškus Lietuvos istorikui Simonui Daukantui, kuriuose atsiskleidžia brandžios šeštokų mintys apie Lietuvos laisvę, kalbą ir istoriją.

Džiaugiamės, kad ši Simono Daukanto muziejaus paskelbta kūrybinė iniciatyva sulaukė jaunosios kartos susidomėjimo bei nutiesė naujus bendradarbiavimo ir draugystės kelius. Tikimės, kad ir kitos muziejaus skelbiamos iniciatyvos, įvairi veikla ir renginiai, paskatins domėtis Lietuvos istoriku Simonu Daukantu bei jo atminimo muziejumi.

Papilės Simono Daukanto muziejaus 

vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė

Kūrybinės iniciatyvos skelbimas

Aut. Vida Čyžienė

Aut. Nerijus Biezumas

ŠVENTINIS SVEIKINIMAS!

Knygos grafikos centras

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Aušros al. 62, Lt-76235

knygosgrafika@savb.lt

tel. (8 - 41) 420510 

KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA „KUR LIŪDI KRYŽIAI PAKELĖM“ II. SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau antrus metus vykdo kraštotyros ekspediciją, pavadintą lietuvių poeto ir dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. veiklos buvo organizuojamos Šiaulių, o 2018 m. – Plungės ir Akmenės rajonuose.

2017-aisiais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bei jų bendruomenių nariai aktyviai rinko duomenis apie kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, rūpintojėlius ir kitus sakralinius paminklus: fotografavo, užrašinėjo vietinių prisiminimus, fiksavo matmenis. Surinktą medžiagą išsamiai analizavo ir savo tyrimą publikavo dr. Elena Počiulpaitė.

2018 m. projekte dalyvavo Akmenės bei Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiemet ekspedicijos metu aprašyti ir suskaitmeninti objektai sulaukė etnologės Aldonos Kuprelytės, dr. Dalios Jakaitės, dr. Jolantos Zabulytės dėmesio.

Projekte mielai sutiko dalyvauti ir prof. habil dr. Vytenis Rimkus. Mokslininkas tautos neatsiejamą ryšį nuo krikščionybės aptinka šiauliečių kurtuose ir naudotuose ekslibrisuose – knygos ženkluose, žyminčiuose jų savininkus.

Profesorius Vytenis Rimkus. Nuotr. Ievos Slonksnytės.

SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Išsiplėtojusi ekslibrisų kūryba iškelia nemažai jų klasifikavimo klausimų. Nuo viduramžių atkeliavę iki mūsų dienų kaip visuomenės ryšių su knygomis reiškinys, jis tapo tam tikru kūrybinės, kultūrinės raidos rodikliu. Jų gausa ir įvairovė susiklosto į praktinę jų egzistavimo erdvę, drauge estetinę jų vertę, žinių kaupimo ir perdavimo funkciją. Pradėti kurti kaip pavieniai užsakymai ar dedikacijos, ekslibrisai susilaukė seminarų, kūrybinių konkursų, tarp jų ir tarptautinių. Vystosi kolekcionavimas, tarpusavio ryšiai, leidžiami katalogai ir albumai.Visos šios savybės ir sutelpa tame nedideliame grafikos darbelyje.

Klasifikavimo srityje galimos grupės pagal sukūrimo laikotarpį, pagal tautas, valstybes, visuomenės grupes, įvairias išpildymo technikas. Egzistuoja originalo ir reprodukcijos tapatumas ir skirtingumas, kūrėjo parašas. Ekslibrisas reprezentuoja jį sukūrusį autorių ir biblioteką bei jos savininką ir kt. Galima klasifikacija ir pagal žanrus, vaizdavimo siužetus bei elementus: tautiniai, erotiniai, propagandiniai, sakraliniai. Kaip tik į pastaruosius ir pabandysime pažvelgti.

Pažvelkime į mūsų lietuviškojo ekslibriso kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Tai pripažintas lietuviško ekslibriso pradininkas, sukūręs daug šių kūrinių savo meto žmonėms: pedagogams, artistams, valdininkams. Kiekviename iš ekslibrisų atskleidžiama knygos savininko asmenybė, jo specialybė, pomėgiai. Daugiau ar mažiau sakralumo elementų yra kunigams skirtuose kūriniuose. Šiuo požiūriu ryškiausias yra kun. Stasiui Stoniui skirtas ekslibrisas.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigui Stasiui Stoniui skirtame ekslibrise vaizduojami liaudies statiniai:
koplytstuliai ir stogastulpiai.

Centre vaizduojama stilizuota monstrancija su kylančiais iš jos spinduliais, apsupta dviem degančiomis žvakėmis. Visą šią viršun besiveržiančią kompoziciją supa grupė koplytstulpių ir stogastulpių, jie įvairių formų, tačiau dominuoja triaukščiai liaudies statiniai, pripažinti kryždirbystės šedevrais. Ekslibrise akcentuojama žmogaus religinė-ritualinė profesija, lietuviškoji erdvė ir patriotizmas interpretuojant liaudies kūrybos neatsiejamą ryšį su krikščionybe.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigo Kazimiero Jasėno ekslibrisas:

centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje –

Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginti

vyro skulptūra.

Artima kompozicija pasižymi ir kun. Kazimiero Jasėno ekslibrisas: centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje – Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginto vyro skulptūra. Bendru vaizdu pabrėžiama, kad K. Jasėnas yra ne tik kunigas, bet ir meno tyrėjas, savo visuotinės meno istorijos tritomyje akcentuojantis antikos ir renesanso meną, taip pat lietuvių liaudies meną. Kunigų A. Rinkevičiaus, J. Korsako ekslibrisus G. Bagdonavičius aprėmina kryžiaus siluetais, jų apsuptyje – visa materialinė ir dvasinė asmenybių raiška. Sakralinių detalių esama ir kituose dailininko ekslibrisuose. Štai Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi vėl tie patys stogastulpiai, paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Aut. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso
centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų
rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi stogastulpiai,
 paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Savitai spręstas architekto Karolio Reisono ekslibrisas: į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune. Įdomu, kad kuriant šį ekslibrisą Kaune bažnyčia dar nebuvo statoma, bet dailininkas su architektu bendravo, klausėsi jo patarimų pagal paties dailininko projektą statomo namo reikalais. Beje, ir šiame ekslibrise esama liaudies kryždirbystės detalių. O Šiaulių bažnyčia pavaizduota ir viename autoekslibrise.

Aut. G. Bagdonavičius. Architekto Karolio Reisono ekslibrisas:

 į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu

primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune.

Šie sakralumo požymių turintys ekslibrisai sudaro nedidelę dalį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, panašų žanrinį santykį galima surasti ir kitų dailininkų kūryboje. Štai Romualdas Čarna rodo, kaip atsidarius dangaus vartams, Motiejus Valančius vienoje rankoje neša Bibliją, o ant pečių vargšą žmogelį. Romano Šaliamoro M. Valančius – tai ūkininkas su sietuve, beriantis į laukus duonos, gėlių ir blaivybės sėklas. Alfonsas Čepauskas popiežių pateikia kaip tarpininką tarp danguje šviečiančios Dievo akies ir apačioje – Vilniaus panoramos. Galima būtų pasitelkti dar ir dar šimtus įvairiausių įdomių lietuviškų ir užsienietiškų ekslibrisų su savitomis interpretacijomis, sakralumo temos įvairove.

Pastaruoju metu šį žanrą ypač praturtino rengiami konkursai, kuriuose šalia lietuvių dailininkų gausiai dalyvauja užsieniečiai. Iš tokių konkursų reikšmingi: 1992 m. Vilniuje surengtas sakralinio ekslibriso konkursas, 1996 m. Šiauliuose Motiejaus Valančiaus 195 metinėms paminėti, 1998 m. Šiauliuose – Kryžių kalno tema, 1993 m. Vilniuje – popiežiaus šventojo Tėvo Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti. Išleisti šių konkursų katalogai, apdovanoti prizininkai, daugybė jų nusėdo kolekcijose, autorių rinkiniuose. Pažymėtini šių konkursų iniciatoriai, entuziastai Alfonsas Čepauskas, Jonas Nekrašius, daug dailininkų ir kultūros darbuotojų. Šitokios organizacinės priemonės skatina vietos ir užsienio dailininkų bendradarbiavimą, tarpusavio pažinimą. Maži kūrinių formatai palengviną abipusę kaitą, plėtotę pasaulyje.

Šie konkursai parodė, kokios didelės galimybės yra ekslibriso plėtotei, tame tarpe ir sakraliniam. Didžioji jų dalis skirta vienam asmeniui, kunigui, istorinei asmenybei. Popiežiui skirtų ekslibrisų vyraujantis motyvas kryžius, yra Romos ir Lietuvos bažnyčių vaizdų, šventųjų, paties popiežiaus, evangelijų siužetų. Motiejui Valančiui skirti ekslibrisai apima didesnę dedikuojamųjų skalę: kai kuriuose jų įvardijami asmenys, susiję su M. Valančiaus kūryba, idėjomis, istoriniais faktais. Itin platus vaizdinis spektras Kryžių kalnui skirtuose ekslibrisuose – tai įvairiausios kryžių formos, jų grupės, peizažo elementai, esama tautinių motyvų. Prie sakralinio žanro skirtini ekslibrisai, sukurti vienuolynų, bažnyčių, bendruomenių, mokslo įstaigų bibliotekoms. Kaip tik šie ekslibrisai išlaiko savo praktinį ryšį su knyga, su biblioteka.

Apskritai šiuo metu ekslibrisas yra tapęs smulkiosios grafikos specifiniu dailės kūriniu, daugeliu atvejų pakeitusiu gyvenamąją erdvę, savąjį funkcionalumą. Gyvenimą knygos viršelio antrojoje pusėje jis pakeitė gyvenimu kolekcijose, ekspozicijose. Jis tampa mažatiražiniu, jo autorystės vaidmuo pagal reikšmingumą kinta. Ekslibrisas, įvardijamas popiežiui, vertinamas renkamas, saugomas pirmiausia  kaip popiežiaus ženklas, o dažnai net labai puikus ekslibrisas, skirtas visuomenei nežinomam asmeniui, pirmiausia vertinamas kaip autoriaus kūrinys. Galima tvirtinti, kad popiežiui kuriamas ekslibrisas tikrai nebus klijuojamas į jo biblioteką, tačiau jis patvirtina dedikuojamosios asmenybės ideologiją ir darbus. Susilieję knyga ir menas tampa bendrosios kultūros ženklu. Į to ženklo erdvę įeina ir sakralinis ekslibrisas.

Prof. Vytenis Rimkus

Projekto „Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm. II“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė). Dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba:

EKSLIBRISAI ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

Tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius, Asta Kaktytė)

Ekslibrisas pasaulyje, Lietuvoje ir Šiauliuose užima deramą vietą gausioje grafikos ir vaizduojamojo meno srityje. Ypač jis populiarus JAV, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Čekijoje, Belgijoje, Anglijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Šiuolaikinės grafikos tendencijos leidžia džiaugtis ekslibriso vieta meno pasaulyje ir kultūroje. Šios ir kitos mintys atsispindi Forumo proga išleistame ir pristatytame leidinyje „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos. Tarptautinio forumo medžiaga“ (sudarytojai prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir Asta Kaktytė), kurį 300 egz. tiražu išleido Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (spausdino UAB Petro ofsetas). Leidinį sudaro trys struktūrinės dalys: pirmojoje skelbiami forume skaityti pranešimai ekslibriso tema, antrojoje supažindinama su forume vykusiomis ekslibrisų kūrybos dirbtuvėmis, trečiojoje – pristatomos forumo metu atidarytos penkios žinomų Lietuvos ekslibriso kūrėjų parodos. Jis skirtas dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, visiems, besidomintiems ekslibriso raida. Leidinys  gausiai iliustruotas Lietuvos knygos ženklais.

Šiauliuose vykusio tarptautinio Forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija iršiuolaikinės tendencijos“ metu buvo išsakytos mintys, kad ekslibrisas kaip ir knyga neprarado ir ateityje nepraras savo vertės ir kaip meno sritis niekada neišnyks. Šiuolaikinis ekslibrisas vis dažniau tapatinamas ne vien su konkrečiu savininku, bet skiriamas ir reikšmingoms datoms, jubiliejams, taip pat fiksuojamas istorinis procesas. Ne išimtis ir Šiauliuose surengtas tarptautinisekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“.

Forumas baigėsi. Tegyvuoja ekslibrisas ir knyga! Lapkričio 17 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Knygų mugės metu buvo paskelbti konkurso laureatai, apdovanoti nugalėtojai ir paskatinamųjų premijų laimėtojai ir pristatytas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė).

Su tarptautinio ekslibrisų konkurso darbais buvo galima susipažinti specialiai meninės knygrišystės meistrės Leonoros Kuisienės sukurtame kilnojamosios parodos albume. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti meninės knygrišystės meistrė L. Kuisienė iš Kauno, sukūrė unikalią, inovatyvią, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikytą, tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kilnojamosios parodos albumą. Tai neklijuotas, tik virvele perrištas 100 lapų, 7,400 kg svorio (35 x 36 x 13 cm dydžio) albumas, kuriame sudėti visi į konkursą ir parodą atrinkti Lietuvos ir pasaulio dailininkų darbai, sukurti tarptautiniam konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Menininkė tarptautinės parodos „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ eksponatus išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senųjų XIV-XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą.    

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Knygrišė L. Kuisienė apie šį parodos albumą papasakojo: „Knyga įrišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Dekorui sukurti buvo naudojami odos rėžtukai išgauti tam tikras dekoratyvines detales. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis, ji nėra fabrikinio dažymo. Odos krašteliai taip pat dažyti, lakuoti, poliruoti“.  

Sunkiausia ir unikali Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tarptautinio ekslibrisų konkurso „Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos albumas saugomas ŠAVB Knygos grafikos centre. Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas albumas ir unikali kilnojamoji paroda sukurti vykdant projektą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė. Planuojama tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos „Atkurtai Lietuvai – 100“ albumą ir jai skirtus leidinius pristatyti 2019 m. vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje.

Jono Nekrašiaus inf.
Leonoros Kuisienės nuotr.

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Projekto "Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą iš dalies finansavo:

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

Dėkojame UAB „Stiklita Šiauliai“ vadovui Sauliui Nemeikščiui už suteiktą paramą projektui „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Unikaliai parodai pagamino mobilią parodinę lentyną.