LINORAIŽINIO MEISTRO POVILO ŠIAUČIŪNO JUBILIEJINĖ EKSLIBRISŲ PARODA

Panevėžyje gyvena dailininkas Povilas Šiaučiūnas, kuris nuo 1976 m. kuria ekslibrisus. Jo per 900 daugiausia linoraižinio technika, sukurtų knygos ženklų pasaulis originalus ir nepakartojamas. Šmaikštūs, švelnia ironija, taikliu jumoru, nuotaikingi, gerą nuotaiką ir jausmus skleidžiantys kūriniai, perteikia savitą autoriaus pasaulėžiūrą, filosofiją ir subtiliai perteikia knygos ženklo savininką ir personažus.

Susitikimas su dail. Povilu Šiaučiūnu.
2018 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities bibliotekoje
Iš kairės: ŠAVB edukatorė dail.
L. Braza, dail. P. Šiaučiūnas,
ŠAVB bibliotekininkė A. Kaktytė.

     Taškas, rėžis, linija, juodai baltos formos ir detalės. Piešinys dailininkui atspirties taškas – formuojant savitą plastinį pasaulėvaizdį, individualų braižą ir išskirtinį stilių. Jo kūrinių nesumaišysi su jokiais kitais. Tai savitas „šiaučiūniškas“ stilius. Paukščio, varno motyvas simbolizuoja patį P. Šiaučiūną – išmintingą ir vienišą kūrėją.

      Ekslibriso žanras leidžia dailininkui atsipalaiduoti nuo daugelio sąlygotumų, išsakyti jame tai, kas kitur sunkiai sau rastų vietą. Ekslibrisas dailininkui yra tikrasis jo pašaukimas, leidžiantis jam pasakyti viską apie šį pasaulį, apie žmogų, laikmetį, aktualijas ir tuo pačiu likti nepriklausomu ir savitu.

       Jo ekslibrisai, dažniausiai turi ne abstraktų, o realiai egzistuojantį konkretų adresatą. Dailininkas grafinėmis priemonėmis kuria tokią nuotaiką, kokią diktuoja tema, raižiniai apgalvoti ir išbaigti. Dažnai tai filosofinės miniatiūros, kur mažame grafikos lakštelyje sutalpinamas neaprėpiamas pasaulis. Jo mažosios grafikos kūriniai apie įvairiausius žmones ir įvykius. Ir visiems dailininkas randa ką pasakyti, ką nors gero, linksmo ar šmaikštaus.

       Jo knygos ženkluose gyvena žmonės su taikliai pastebėtais bruožais ir charakteriais. P. Šiaučiūno knygos ženkluose sutalpinta ištisa portretų galerija, kurioje lengvai atpažįstami personažai, Lietuvoje žinomi žmonės. Mažame grafikos lakštelyje iš sudėtingo simbolių ir ženklų pasaulio dailininkas išrenka tai, kas svarbiausia – ir jam, ir objektui, ir tam, kuriam šis ekslibrisas skiriamas. Jis kurdamas visada išlieka žaismingas, patraukia vis naujais variantais, neišsenkamu išradingumu ir kartu paprastumu.

        Dailininkas sėkmingai rutulioja, sakytume, „rimto“ ekslibriso galimybes. Magiškas lino raižinys, užgriebiantis knygos ženklo esmę, perteikia meistrišką kūrėjo patirtį. Jo linoraižiniai, tai atsvara vis labiau įsigaliojančiai kompiuterinės grafikos bangai, parodantys, kad tokia klasikinė grafikos technika kaip linoraižinys, neprarado savo vertės ir  XXI amžiuje.

       P. Šiaučiūnas savo raižiniais prasiskverbia į žmogaus sielą, karštu emocingumu ir šmaikštumu ištirpdo abejingumo ir susvetimėjimo šaltį, priverčia žiūrovą susimąstyti apie bibliotekos ir knygos pasaulio išmintį. Dailininkas išmoningai perteikia žmogaus gyvenimo ir kūrybos įvaizdį.

       Ekslibrisai leidžia dailininkui eksperimentuoti. Meistriška raižysena, subtiliu skoniu ir savitu stiliumi – dvelkia jo knygos ženklai. P. Šiaučiūno grafinėse miniatiūrose linijų ir formų struktūra suteikia ekslibrisams ypatingos poetiškos nuotaikos ir dvasinės atgaivos. Juose filosofinė išmintis, dvasinė pusiausvyra, rimtis, šmaikšti mintis.

       Dailininkas lakoniškomis priemonėmis nusako bibliotekos ar jos savininko užsiėmimą, interesus, pomėgius, charakterį. Jo kūriniuose meniškai įtvirtintas perfrazuotas posakis, kad žmogus žmogui – ex libris. P. Šiaučiūnas savo meilę knygos ženklui 1999 m. lapkričio 10 d. yra išsakęs šiais žodžiais: „Ex libris – mano geriausias draugas ir dvasinė atrama duobėtame  gyvenimo kelyje, kuriam aš patikiu slapčiausius sielos virpesius“.

      Dailininkas aktyviai dalyvauja ekslibrisų kūryboje, nuo 1983 m. dažnas įvairių parodų ir konkursų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, pelnė apdovanojimų ir prizų (1987, 1988, 1989, 1991, 1992, 1993, 1995, 1996, 1998 ir kt.). P. Šiaučiūnas su savo sukurtais knygos ženklais dalyvavo ir Šiauliuose surengtuose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose ir parodose: „Simonui Daukantui – 200“ (1993), Motiejui Valančiui – 195“ (1996), „Galerija „Laiptai“ (1997), „Gerardas Bagdonavičius 1901-1986“ (1998), „Kryžių kalnas“ (1999), Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ (2001), Šiaulių J. Janonio gimnazijai – 150 (2001), Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui – 50 metų“ (2006) ir kt. Išsamiau dailininko kūrybą pristato Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 2003 metais išleistas leidinys „Povilas Šiaučiūnas. Žmogus, kuris paišo varnas... Bibliografija“. 

      P. Šiaučiūnas šiomis dienomis paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Dailininkas pilnas kūrybinių sumanymų ir prasmingų tikslų. Jis savo kūriniais pasidalijo ir su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka, dovanodamas šios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrių fondui savo sukurtų knygos ženklų rinkinį.

      2018 m. rugpjūčio 6-31 dienomis  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikiančioje parodoje eksponuojama 60 Povilo Šiaučiūno 1981-2015 metais linoraižinio technika sukurtų ekslibrisų Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Šiai parodai Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka išleido katalogėlį (sud. Asta Kaktytė).

Jonas Nekrašius

POVILO ŠIAUČIŪNO EKSLIBRISŲ KELIAS

Jubiliejinė dailininko paroda.

Parodos laikas: 2018 m. rugpjūčio 5 – 31 d.

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Povilas Šiaučiūnas, 2010 m., X3, 70x65

Pristatant asmenybę svarbu pradėti nuo biografijos faktų: kada gimė, kur mokėsi, ką kūrė, kokias rengė parodas ir t. t. Toks aprašymas gana įprastas, įspraudžiantis žmogų į rėmus. O Povilo Šiaučiūno mažosios grafikos darbai tarsi prašosi lygiaverčio pasakojimo – satyriško, minimalistinio ir taupaus.

Baigęs, regis, kone visų garsiausių vyresnės kartos Lietuvos menininkų kalvę – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau ir Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių dailininkas dirbo labai įvairius darbus: nuo buitinių paslaugų vitrinų apipavidalinimo, gamyklų interjerų ir eksterjerų kūrimo iki knygų iliustravimo, žurnalo techninio redaktoriaus ar kurčiųjų mokyklos mokytojo pareigų. Šios asmenybės aprėpties spektras labai platus ir jau nestebina, kad šalia visų oficialių darbų, savo kūrybiniam alkiui patenkinti, menininkas kūrė karikatūras, estampus ir ekslibrisus. Nemažai jų sukurta tokiems žymiems žmonėms kaip Donatas Banionis, Vitas Matuzas ar Vincas Kisarauskas. Ir net kelių rūšių skirtingi ekslibrisai skirti Tadui ir Kristinai – dailininko vaikams. Šie ekslibrisai itin jaukūs, naivūs ir paprasti. Vos kelios stambios detalės, simboliai atskleidžia vaiko pasaulio esmę ir paprastumą. Tai atskleidžia, kokią svarbią vietą vaikai užėmė menininko gyvenime ir kaip glaudžiai kūryba susijusi su jo kasdienybe. 

Kita ryški Povilo Šiaučiūno knygos ženklų tema – portretiniai ekslibrisai. Ši kūrybos kryptis sietina su išlavintu įgūdžiu piešti karikatūras. Knygos ženklo savininkų profiliai išraižomi taip tiksliai ir atpažįstamai, kad net sunku patikėti kūrinėlį esant atspaudu, o ne tušo piešiniu. Dailininko ekslibrisams būdingas primityvumas, stambios figūros ir elementų taupumas, minimalistinėje kompozicijoje telpa visos išraiškai reikalingos prasmės.

Povilo Šiaučiūno istorijai prasidėjus Anykščių rajone, gyvenimas jį vingiuotais keliais nuvedė į Panevėžį. Ten Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai sukaupė nemažai įvairių leidinių apie menininką. P. Šiaučiūnas dalį savo ekslibrisų padovanojo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, iš jų bibliotekoje surengta paroda.

Menotyrininkė

Gražina Montvidaitė

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 82x54

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 75x60

Povilas Šiaučiūnas, 1986, X3, 76x70

Povilas Šiaučiūnas, 1989 m., X3, 80x75

PARODA "EKSLIBRISO ANATOMIJA"

2018 m. balandžio 11 d. 16 val. bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje – Trečiojo amžiaus universiteto dailės studijos ekslibrisų darbų parodos „EKSLIBRISO ANATOMIJA“ atidarymas.

Paroda laikas balandžio 9–25 d.

Ekslibrisai sukurti šilkografijos technika ir  skirti artimiesiems ir patiems autoriams. Kūrėjai savo darbais parodo, kaip varijuojant spalva galima keisti paties ekslibriso nuotaiką, interpretuoti jį spalviniais sprendimais.

Darbų autoriai: Liubov Venckuvienė, Danutė Žukauskienė, Algimantas Baublys. Studijos mokymus vedė dailininkas V. Janulis

V. Janulio inf.

EKSLIBRISŲ PARODA VYTAUTUI OSVALDUI VIRKAU (1930-2017) ATMINTI

Ekslibrisų paroda skiriama Vytauto Osvaldo Virkau atminimui. Parodoje eksponuojami V. O. Virkau lietuviams sukurti 48 ekslibrisai, atrinkti iš 333 autoriaus ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti perduotų darbų. Parodos laikas: 2018 m. kovo 14 d. – balandžio 9 d. Parodos vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisas
1989 m., P7, 75x45

 Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisas
[1974] m., P7, 65x60

Amerikiečių šiuolaikinis ekslibrisas ir jo kūrėjai nėra žinomi Europoje. Pirmiausia dėl to, kad knygos ženklas ir praktinis jo naudojimas Amerikoje niekad nebuvo toks populiarus kaip Europoje. Beje, ir Europoje šiandien knygos ženklai vis tolsta nuo savo aukso amžiaus dienų. Amerikoje ekslibrisus dažniausiai kuria mėgėjai arba komercinės dailės atstovai, tad dauguma darbų nėra aukštos meninės vertės. Maloni išimtis yra Vytautas Osvaldas Virkau, lietuvis dailininkas, daugiau kaip trisdešimt metų kūręs ekslibrisus, aktyviai dalyvavęs parodose ir tarptautiniuose konkursuose. V. O. Virkau pasižymėjo kaip produktyvus ekslibrisininkas, sukūręs nemažai įdomių knygos ženklų, kurie itin vertinami knygos mėgėjų, kolekcininkų ir dailininkų.

Vytautas O. Virkau gimė 1930 metais kovo 1 dieną Šiauliuose, mirė 2017 metų rugpjūčio 18 dieną Čikagoje, kurioje praleido ilgiausius ir kūrybingiausius gyvenimo metus. Vytautas O. Virkau mokslus pradėjo Lietuvoje, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su tėvais pasitraukė iš Lietuvos ir kurį laiką gyveno Miunchene, ten 1949 m. baigė gimnaziją. Po dvejų metų visa Virkau šeima atvyko į JAV. Vytautas studijavo Čikagos universitete,  1956 m. baigė Čikagos dailės institutą magistro laipsniu (tapybos ir grafikos specializacija). Baigęs studijas Vytautas O. Virkau pradėjo kūrybinį kelią, dirbo dailės pedagogu: 1961–1985 m. profesorius George’o Williamso koledže Dauners Grove, 1985–1995 m. profesorius ir Dailės katedros vedėjas Šiaurės centriniame koledže Neipervilyje.

Vytautas O. Virkau aktyviai įsitraukė į kūrybinį darbą, kūrė lakštinę grafiką, tapė paveikslus, vitražus, scenovaizdžius, iliustravo ir apipavidalino knygas ir žurnalus. Nuo 1970 m. „Metmenų“ žurnalo meninis redaktorius ir dizaineris. Kurį laiką apipavidalino „Lituanus“ žurnalą. Dailininko darbai buvo eksponuoti grupinėse ir personalinėse parodose, kur susilaukė puikaus publikos ir kritikų įvertinimo. V. O. Virkau darbuose, įskaitant ekslibrisus, populiarūs geometriniai ir abstraktūs žiedų, gėlių, lapų ir kiti gamtos motyvai. Apskritai Vytautui didelę įtaką, ypač jo tapybai, turėjo vadinamoji Čikagos mokykla.

Pirmąjį ekslibrisą V. O. Virkau sukūrė 1970 m. knygoms, kurias Amerikos lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai jos 400-ųjų metinių proga. Dailininkas iš viso sukūrė per 400 ekslibrisų. V. O. Virkau ekslibrisai sukurti retai naudojama mišria koliažo-ofseto technika, kuri itin patogi reprodukuojant didelius tiražus. Dailininko ekslibrisuose dažni gamtos motyvai, atspindintys jo meilę gamtai. Vytautas kūrė ekslibrisus draugams ir kolegoms. Jis rasdavo charakteringą bruožą, kartais sunkiai pastebimą, bet turintį kažką bendra su knygos ženklo savininku. V. O. Virkau ekslibrisai nėra tradiciniai knygos ženklai, bylojantys tik apie savininką, jo asmenybę ar interesus. Tai puikūs miniatiūrinės grafikos meno pavyzdžiai.

V. O. Virkau ekslibrisai buvo eksponuoti daugelyje šalių: Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Švedijoje, JAV ir kt. Dailininko knygos ženklai įvertinti įvairiais apdovanojimais, tarp jų medaliais (1975, 1977, 1984 m.) prestižinėje tarptautinėje ekslibrisų bienalėje Malborko pilyje, Lenkijoje.

Baigiant būtina priminti ir kitą Vytauto meilę. Tai augalai ir botanika. Ta meilė nesunkiai įžvelgiama dailininko kūryboje. Vytautas yra prasitaręs, kad jei būtų likęs gimtinėje, būtų tapęs botaniku, o ne dailininku. Šiandien galima tvirtinti, kad Amerikoje jis tapo ne tik individualaus braižo žinomu dailininku, bet ir daugiau nei mėgėju botaniku. Vytauto vasarnamis Viskonsino valstijoje buvo puikiai prižiūrimas ir turtingas augalų lyg botanikos sodas. V. O. Virkau per savo gyvenimą pasodino daugybę medžių, krūmų ir gėlių. Vytautą išgarsino projektas, pradėtas prieš daugiau nei 30 metų. Tuomet iš Lietuvos gavęs Stelmužės ąžuolo gilių, jis Čikagos apylinkėse išaugino daug šio seniausio Lietuvos ąžuolo palikuonių. Anot Vytauto sesers Henrietos Vepštas (Vepštienės), taip pat dailininkės ir ekslibrisų kūrėjos, vienas iš Stelmužės palikuonių pasodintas prie Vytauto kapo Čikagoje. 

Vitolis Enrikas Vengris

EKSLIBRISAI VITOLIUI ENRIKUI VENGRIUI

Arūno Baltėno nuotr.

Iš Vitolio E. Vengrio asmeninio albumo.

2018 m. vasario 21 d. 16 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje atidaryta jubiliejinė ekslibrisų paroda iš Vitolio Enriko Vengrio kolekcijos. Renginyje dalyvavo Lietuvos ekslibrisų tyrinėtojas ir kolekcininkas V. E. Vengris.

Vitolis E. Vengris parodai atrinko jam skirtus Lietuvos ir pasaulio dailininkų sukurtus ekslibrisus. 

Parodoje eksponuojama 10 originalių ekslibrisų, sukurtų 1972–1982 m. Vinco Kisarausko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Gražinos Didelytės, Vytauto Osvaldo Virkau, Valerijono Vytauto Jucio, Antano Kmieliausko,  Henrietos Vepštienės, Petro Repšio. 

Parodos lankytojams parengtas 68 ekslibrisų kopijų aplankas su pastabomis. Jame lankytojai ras ir pirmųjų knygos ženklų monografijų autoriams dedikuoto medalio kopiją. V. E. Vengriui ekslibrisų yra sukūrę lietuvių menininkai A. Čepauskas, V. Antanavičius, S. Kisarauskienė, V. Ignas Ignatavičius, V. Valius, R. Viesulas, H. Verpštas, V. Petravičius, V. Burba, S. Eidrigevičius, V. Jakutis, E. Kriaučiūnaitė, K. Ramonas, A. Alekna  ir užsienio kūrėjai E. Dolatowskis, St. Dawskis (Lenkija), V. Vinogradovas (Rusija), R. Wolfas (Italija), E. Schmidtas (Vokietija). 

Medalio aversas. V. Kisarauskas, 1987 m.

Medalio reversas. V. Kisarauskas, 1987 m.

Vitolis Enrikas Vengris gimė 1943 m. sausio 19 d. Dotnuvoje, kur Žemės ūkio akademijoje dėstytojais dirbo jo tėvai. Po karo su motina ir seserimi persikėlė gyventi į Kauną, o tėvas per karo sumaištį atsidūrė Vakaruose. Kaune Vitolis mokėsi „Aušros“ (sovietmečiu vadinta Komjaunimo vardu) gimnazijoje. Vėliau studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, 1966 metais ją baigęs įgijo veterinarijos gydytojo specialybę ir iki 1968 m. dirbo Jonavoje. Kartu su motina 1968 m. emigravo į JAV pas savo tėvą prof. Joną Vengrį (1909–2004). 1973 m. Vitoliui E. Vengriui Ajovos valstijos universitete (Iowa State University) buvo suteiktas virusologijos mokslų daktaro laipsnis. Trejus metus dirbo mokslinį darbą Johnso Hopkinso universiteto Onkologijos centre Baltimorėje, o vėliau ir iki šiol Maisto ir vaistų agentūroje (Food and Drug Administration) Vašingtone. Paskelbė straipsnių virusologijos, interferono, priešvirusinės terapijos klausimais, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose JAV, Kanadoje ir Europoje.

Vitolis E. Vengris – bibliofilas, kolekcininkas. Turi gausų ekslibrisų ir grafikos miniatiūrų rinkinį, kuriame nemažai lietuvių knygos ženklų, senųjų ir šiuolaikinių. Taip pat gali pasigirti turtinga biblioteka, kurioje yra knygų ir periodikos apie ekslibrisus ir jų kūrėjus. Pradėjęs kolekcionuoti mažosios grafikos miniatiūras ir ekslibrisus Vitolis E. Vengris ėmė gilintis į knygos ženklo istoriją, raidos dėsningumus ir savitumus, ypač meninį ir taikomąjį aspektą, kūrėjus, parodas ir konkursus, kaupė literatūrą ir sudarinėjo bibliografiją. Susirašinėja ir kitaip bendrauja su daugeliu Lietuvos dailininkų ir kolekcininkų. Ypač intensyviai ir produktyviai bendravo su žinomu lietuvių dailininku, ekslibrisų tyrinėtoju Vincu Kisarausku.

V. E. Vengriui ekslibrisų yra sukūrę daugelis lietuvių ir užsienio dailininkų. Jis tvirtina, kad specialiai „nekolekcionuoja dailininkų“, kūrusių jam asmeniškus ekslibrisus. Vis dėlto, kaip pats prisipažino, jam ypač svarbus dailininko Viktoro Petravičiaus ekslibrisas, gautas 1981 metais Kalėdų proga. Savo bibliotekos knygas ženklina V. Kisarausko ir V. O. Virkau ekslibrisais.

Didelį, prasmingą darbą Vitolis E. Vengris atlieka rinkdamas ir propaguodamas Lietuvoje ir užsienyje, ypač JAV, lietuvių mažąją grafiką ir ekslibrisą. V. E. Vengris yra pirmos knygos apie lietuvių ekslibrisus „Lithuanian bookplates – Lietuvių ekslibriai“ (Čikaga, 1980) autorius ir sudarytojas. Kita jo knyga „Vytautas O. Virkau. 19 litografiske exlibris“ (Frederikshaunas, Danija, 1975) taip pat skirta ekslibrisams. 1982 m. lapkričio 24–28 dienomis Sent Pitersberge (Florida, JAV) vykusiame Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavime skaitė pranešimą „Iškilieji (istoriniai) Lietuvos ekslibriai iki XX a.“

Vitolis Enrikas Vengris, šiemet sausio 19 d. pažymėjęs savo 75 metų sukaktį, yra pilnas kūrybinių sumanymų ir idėjų. Nori sukaupti reprezentacinį modernių ekslibrisų rinkinį. Turi daug šiuolaikinių lietuvių dailininkų darbų. Jis domisi įvairiais meniškais, t. y. jam patinkančiais darbais, nepriklausomai nuo to, iš kur jie ir kieno daryti. Lietuvių dailininkų ekslibrisus renka taip pat kaip ir kitų dailininkų darbus, kurie jį žavi kaip grafikos kūriniai. Tokių yra nemažai – iš viso pasaulio ir pačių įvairiausių.

J. Nekrašiaus ir A. Kaktytės info.

TARPTAUTINIO KONKURSO "EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100" PARODOS ATIDARYMAS

Daugiau apie parodą skaitykite ŠAVB tinklalapyje.
Parodos pristatymo akimirkos Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Maketavo I. Slonksnytė

VARPAI IR KNYGOS ŽENKLAI: PARODA ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

PARODOS LAIKAS vasario 15 – kovo 12 d.

PARODOS PRISTATYMAS kovo 1 d. 16 val.

Lolita Braza

 1994, X3, 91x103

Česlovas Kontrimas

P1, 1978, 80x59

Varpas – Lietuvai šventas simbolis, laisvės ženklas. Vincas Kudirka eilėraštyje varpo įvaizdžiu ragino: „Kelkite, kelkite, kelkite!“ JAV lietuviai 1919 m. už surinktus pinigus užsakė ir nuliejo Laisvės varpą, kurio šone kaip priesaika įrašyti žodžiai: „Skambink per amžius vaikams Lietuvos, / Tas laisvės nevertas, kas negina jos“. Šis laisvės šauklys buvo padovanotas Lietuvai ir dabar saugoma Kauno karo muziejaus varpinėje. Bažnyčių bokštuose, miesto rotušėse ir varpinėse skambantys varpai ir karilionų garsai budina širdį, primena laiko vertę ir žmogaus gyvenimo prasmę, laisvės ir nepriklausomybės kainą, įvairias sukaktis ir jubiliejus, perduoda religines tiesas.

Alfonsas Čepauskas
C3, 1994, 103x64

Gražina Didelytė
1987, C3, 55x53

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta paroda „Varpai ir knygos ženklai“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) eksponuota nuo 2018 m. vasario 15 d. iki kovo 12 dienos. Ji surengta iš šiauliečių kolekcininkų Petro Kaminsko varpų kolekcijos ir Jono Nekrašiaus ekslibrisų rinkinio. P. Kaminskas yra surinkęs daugiau kaip 300 įvairiausio dydžio varpų, per 30 iš jų eksponuojami parodoje. Iš jų minėtini: varpų meistro A. Smirnovo 1802 m. Valdajuje lietas varpas, Rusijos meistro J. Baranovo varpas (1844), prancūzų meistrų lietas stalinis varpas su imperatoriaus Napoleono figūrėle (XIX a. vid.), Rusijos meistrų XIX a. vid. nulieti varpai su užrašais „Šaukiu be burnos, veju be botago“, „Ką myliu, tam ir dovanoju“, varpas su užrašu: „Pirk, pinigų negailėk, su manim bus linksmiau važiuoti“ (1887), stalinis varpas su medžioklės scena (1900), I. Zorowo varpas Riga (1930), varpas Kantrimas Jonas (1931), Lietuvoje lietas varpas su meistro inicialais V J LJA (1942), medinis piemenėlio varpas su autorystės inicialais P. I. (1943), Maskvos olimpinėms žaidynėms skirtas varpas (1980), dailininkės V. Gaidamavičiūtės autorinis varpas (2000) ir kt.

Eligijus Ramoška
1985, X, 75x90

Viktorija Daniliauskaitė
1986, X3, 70x58

Varpai kaip simbolis dažnai aptinkami knygos ženkluose. Parodoje eksponuojama per 30 mažosios grafikos miniatiūrų ir ekslibrisų. Juos įvairia grafikos technika sukūrė lietuvių dailininkai A. Čepauskas, V. Daniliauskaitė, G. Didelytė, M. Jasilionytė, S. Katauskas, Č. Kontrimas, B. Matijošaitytė, E. Ramoška, V. Panaskovas, L. Putramentienė-Braza, T. Vėbra, M. Adomavičienė, lenkas A. Gauda, estas E. Kellis, latvis V. Resnis, vengras P. Urmosas, ukrainiečiai A. Gorinskis, A. Sivakas, L. Šerstenojus-Drakša ir kt. Iš jų išsiskiria dailininkės G. Didelytės knygos ženklai „Lietuva 1387-1987“ (1987), „Vilties varpas“ (1988), „Ex libris. Lietuvos rašytojai. Vincas Kudirka. Varpas“ (1988), „Baltoji varpinė“ (1994), dailininkės L. Putramentienės-Brazos ekslibrisai K. Donelaičiui, V. Kudirkai, J. Janoniui ir kt.

ŠAVB galeriją papuošė ir du senieji varpai, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM I-D 502, ŠAM I-D 503). Tai XVIII a. Senosios Žagarės bažnyčios varpai su lotyniškais įrašais „SOLI DEO GLORIA MITAV 1740“ („Vienam Dievui garbė. Mintauja 1740“) ir „SOLI DEO GLORIA“ (Vienam Dievui garbė).

Parodai pagamintas specialus ženkliukas (idėja – P. Kaminsko ir J. Nekrašiaus), kuriame pavaizduotas varpas „Juozas“. Šį varpą 1936 m. Rėkyvos koplyčiai dovanojo Šiaulių miesto burmistras Juozas Valančius (1891-1942). Sovietmečiu varpas atsidūrė Vilniuje ir buvo įmontuotas į katedros varpinės karilioną. Vėliau varpas įtrūko ir buvo perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui, kur saugomas iki šiol.

Jonas NEKRAŠIUS

MICHALINOS ADOMAVIČIENĖS JUBILIEJINĖ PARODA. EKSLIBRISAI IR AKVARELĖS

2018 m. sausio 8-31 d., Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje buvo eksponuojama dailininkės menotyrininkės

MICHALINOS ADOMAVIČIENĖS retrospektyvinė 80 metų jubiliejaus paroda. Parodoje eksponuoti 16 ekslibrisų ir 12 akvarelių. Parengtas parodos informacinis leidinys "Michalinos Adomavičienės kūryba"

Parodos pristatymas ir susitikimas su autore vyko 2018 m. sausio 25 d. 17.30 val. ŠAVB Meno ir muzikos skaitykloje.

Skaitykite prof. V. Rimkaus įžanginį parodos žodį.

Daugiau apie parodos pristatymą ir susitikimą su autore.

VAIDOTO JANULIO EKSLIBRISAI POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Šiauliečio dailininko Vaidoto Janulio ekslibrisų parodos pristatymas 

rugsėjo 8 d., penktadienį, 16 val. Maloniai kviečiame.

ALFONSO ČEPAUSKO MAŽOSIOS GRAFIKOS PARODA POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Rugsėjo 5–29 dienomis Meno ir muzikos skyriuje eksponuojama personalinė Alfonso Čepausko mažosios grafikos paroda. Parodai atrinkti 87 mažosios grafikos kūriniai, iš jų 67 ekslibrisai, sukurti spalvoto oforto ir kompiuterine technikomis. Paroda bibliotekoje eksponuojama pirmą kartą. Išleistas parodos informacinis leidinys.

Žymaus Lietuvos dailininko, keliautojo, žurnalisto Alfonso Čepausko (g. 1929 m.) kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su ekslibrisu. Šiuo žanru dailininkas susidomėjo 1962 m. baigęs Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, o rimčiau pradėjo kurti nuo 1969 m., kai pirmą kartą dalyvavo parodoje „Vilniaus ekslibrisas“. Gavęs kvietimų dalyvauti Lietuvos ir užsienio parodose, ėmė raižyti nedideles cinko plokšteles ieškodamas savitos kompozicijos, techninių sprendimų, spalvinių atspaudo derinių. Dabar dailininko mėgstama technika yra ofortas.

Dailininkas dalyvavo daugiau kaip 300 parodų užsienyje ir Lietuvoje, pats surengė apie šimtą vietinių ir tarptautinių konkursinių parodų. Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių, publikavo straipsnių apie parodas, konkursus, kūrybą Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

Dvidešimt metų vadovavo „Lietuvos ekslibrisininkų“ klubui. Sukūrė per 1 200 ekslibrisų, o tarptautiniuose konkursuose pelnė per penkiasdešimt įvairių įvertinimų. 1980 m. Jugoslavijoje už ekslibrisus bičių tema pelnė pirmąjį apdovanojimą.

Moksleiviams, pradedantiems grafikams, parodų rengėjams, dailės gerbėjams ir kolekcininkams parengė patarimus „Kaip sukurti ekslibrisą“. Dalis šių leidinių ir dailininko ekslibrisų saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau – ŠAVB) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Pasak meno kritikų, kurdamas ekslibrisus ir suvokęs šio žanro ypatybes, dailininkas suformavo savitą plastinę kalbą, manierą ir stilistiką, išreiškiančią pagarbą žmogui, institucijai ar istoriniam įvykiui. Daugumoje dailininko ekslibrisų dominuoja žmogaus figūra, tačiau ne konkreti asmenybė, o simbolis, atspindintis veiklą, pomėgius, profesiją. Kartais ta figūra, jungiama su architektūros gamtos objektais, išauga su daugiau rankų, kojų, taip parodant įvairiapusišką žmogaus gyvenimą ir veiklas.

Ekslibrisuose A. Čepauskas įprasmino daugelį Lietuvos ir kitų šalių asmenybių ir institucijų, kultūrinius, istorinius šalies aspektus.

Astos Kaktytės inf.

LATVIŲ DAILININKO PĖTERIO UPYČIO EKSLIBRISŲ PARODA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

Latvijos ekslibrisui – 120 metų!

Pėteris Upytis (1985 m.)

LATVIŲ DAILININKO PĖTERIO UPYČIO EKSLIBRISŲ PARODA

 Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos

Meno ir muzikos skyriuje

2017 m. liepos 17 – 31 d.

Latvijoje gerai žinomas senosios kartos dailininkas, buvęs Latvijos dailės akademijos profesorius Pėteris Upytis (Pēteris Upītis) (1899-1989) kūrė taikomąją grafiką, estampus, knygų iliustracijas, ekslibrisus. Dailininkas ekslibrisus pradėjo kurti 1927 m. Nuo 1928 m. jis dalyvavo daugiau kaip 300 parodų Latvijoje ir užsienyje. P. Upytis sukūrė per 700 ekslibrisų. Jo sukurti knygos ženklai buvo eksponuojami Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Japonijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. P. Upytis buvo I, III ir V Vilniaus ekslibriso bienalių dalyvis ir laureatas. 1976 m. P. Upyčiui paskirta Latvijos valstybinė premija.

Su latvių dailininku P. Upyčiu susitikau 1985 m. gruodžio 12 d. Vilniaus 5-osios ekslibrisų bienalės metu. Per šios ekslibrisų parodos atidarymą P. Upytis buvo paskelbtas Vilniaus 5-osios ekslibrisų bienalės laureatu. Bienalės proga surengtoje mokslinėje-teorinėje konferencijoje „Ekslibriso idėjinės-estetinės funkcijos“ susipažinau su P. Upyčiu, paskui su juo teko kalbėtis dailės studijoje pas dailininką Valerijoną Jucį. P. Upytis maloniai bendravo su lietuvių dailininkais ir kolekcininkais, pasakojo apie savo kūrybą. Vyko įdomus pokalbis apie latvių ir lietuvių ekslibrisą, dailininkus, parodas, plenerus. Šio susitikimo metu pakviečiau P. Upytį surengti Lietuvoje ekslibrisų parodą. Dailininkas pažadėjo atsiliepti į šį kvietimą. P. Upytis man padovanojo savo sukurtų ekslibrisų, 1975 m. Rygoje išleistą atvirukų komplektą su latvių dailininkų sukurtais knygos ženklais. Šiame leidinuke dailininkas savo ranka įrašė: „Pēteris Upītis. Vilniaus V Bienale. 12. XII 1985“.

1986 m. birželį iš Rygos gavau P. Upyčio laišką, kuriame jis rašė, kad siunčia savo sukurtus ekslibrisus ir nuotrauką parodai. 1986 m. spalio ir lapkričio mėn. Pakruojo rajono centrinės bibliotekos skaitykloje buvo surengta P. Upyčio ekslibrisų paroda. Joje buvo pateikti 36 daugiausia medžio raižinio technika sukurti ekslibrisai žymiems Latvijos meno ir mokslo veikėjams, dailininkams, rašytojams.

Mėgstamiausia P. Upyčio technika – medžio raižinys, kuriuo dailininkas pasiekė maksimalaus lakoniškumo ir profesionalumo. Gerai pažindamas šiuos žmones, dailininkas surado savitą siužetą, poetišką simbolį ir puikiai išraižė medyje. Jo sukurti knygos ženklai pasižymi išsamia charakteristika, kompaktiška kompozicija ir meistriška raižysena. P. Upyčio ekslibrisuose dominuoja Latvijos kraštovaizdis, alegoriški arba simboliniai ženklai, susiję su knygos savininko profesija, pomėgiais.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Meno ir muzikos skyriuje pirmąkart Šiauliuose iš Jono Nekrašiaus kolekcijos rengiamoje latvių dailininko Pėterio Upyčio darbų parodoje eksponuojami daugiausia ksilografijos technika 1966, 1976, 1979-1981, 1983-1985 metais sukurti ekslibrisai, skirti Latvijos ir pasaulio meno ir mokslo veikėjams, dailininkams, knygų savininkams, kolekcininkams. Šioje parodoje pateikiami ir knygos ženklai, kuriuos P. Upytis sukūrė Lietuvos menininkams: dailėtyrininkei Ingridai Korsakaitei (1966 m.) ir dailininkui Vincui Kisarauskui (1976 m.).

Paroda skirta Latvijos ekslibriso 120-ies metų sukakčiai, kai 1897 m. buvo sukurtas pirmasis latviškas knygos ženklas, paminėti. 

Parodos kuratorius Jonas NEKRAŠIUS

Straipsnių pradžia

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

ŠIAULIŲ SALDUVĖS PROGIMNAZIJOS IR STASIO ŠALKAUSKIO GIMNAZIJOS MOKSLEIVIŲ KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODA „EKSLIBRIS SAU“

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, „Šaltinėlio“ filiale gegužės 5 d. pristatyta Šiaulių Salduvės progimnazijos ir Stasio Šalkauskio gimnazijos 8–11 klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Ekslibris sau“. Dailės mokytojos Daina Dambrauskienė ir Jolita Šlivinskienė papasakojo apie ekslibrisą, pristatė ir įvertino mokinių kūrybą.

Bibliotekos darbuotoja perskaitė žymių žmonių mintis apie ekslibrį, papasakojo apie šiaulietį Joną Nekrašių - ekslibrisų kolekcininką, šiaulietį dailininką Paulių Arlauską – mažiausio ekslibriso autorių. 

Šiaulių miesto savivaldybės
viešosios bibliotekos inf.

Gabija Galkontaitė, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

Lukas Pudžemys, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

Rimvydas Šimkus, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

Toma Ramoškaitė, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

ANTANO KMIELIAUSKO EKSLIBRISŲ PASAULIS

Įžymus dailininkas Antanas Kmieliauskas gimė 1932 metais Olendernės kaime, Butrimonių valsčiuje, Alytaus apskrityje, mokėsi ir baigė Vilniaus dailės institutą. Dirbo ir tebedirba įvairiose dailės srityse, sukūrė iki šimto skulptūrų, nutapė freskų, portretų, grafikos lakštų. Jo kūrybinė veikla kupina ieškojimų, nepaklusnumo tuometei valdiškajai tematikai, dramatiškoms situacijoms. Tai ir kūriniai bažnyčioms, antkapiniai paminklai, religinės statulos. Visoje šioje sunkiai aprėpiamoje kūrybinėje erdvėje ypatingą vietą užima ekslibrisai, specifinis smulkiosios grafikos žanras.

XX a. antroje pusėje lietuvių dailėje buvo dedamos pastangos prasiveržti pro tarybinį uždarąjį kultūros ratą: ganėtinai sparčiai pradėti kurti sveikinamojo pobūdžio kūrinėliai, asmeniniai ekslibrisai, telpantys pašto voke ir galintys lengviau keliauti po pasaulį. Ne tik klasikiniai, bet ir simboliniai, abstrahuoti vaizdai lengviau pereidavo cenzūros kliūtis, jie pradėjo rodytis konkursuose, parodose, laimėti prizus, paliudyti Lietuvos ir jos dailės buvimą pasaulyje. Į šią veiklą itin aktyviai ir svariai įsijungė tokie dailininkai, kaip Vincas Kisarauskas, Gražina Didelytė ir, žinoma, Antanas Kmieliauskas. Smulkioji grafika jų kūryboje reiškėsi subrendusio dailininko savitumu ir į šią sritį pritraukė daugelį kūrėjų, vienus laikinai, o kitus ir visam laikui. Šiuo metu Lietuvoje esama įvairaus pobūdžio ir apimties ekslibrisų parodų, kaupiamos kolekcijos, išleidžiama katalogų, knygų.

Visoje šioje erdvėje A. Kmieliausko ekslibrisai užima ryškią savitą vietą. Kiekvienas iš jų – individualus, atskiras dailės kūrinys, daugeliu atvejų nepasiduodantis pakartoti ar nukopijuoti. Tai lemia ir vaizdo komponavimas, ir savos technikos kūrimas bei naudojimas. Čia esama reljefinių atspaudų, koliažų, spalvinimo, dydžio variantų ir kt. Nuo taikomosios (knygos ženklo) funkcijos dažnas jo ekslibrisas pereina į estampo, įrėminto, savarankiško paveikslo kategoriją. Tad apskritai keičiasi šiuolaikinio ekslibriso paskirtis – nuo knygos, bibliotekos ir jos savininko ženklo, galimo dauginti dideliu tiražu, link žmogaus charakteristikos. Tačiau A. Kmieliausko ekslibrisai turi ir kitą savybę, grąžinančią ekslibrisą į jo praeitį. Ekslibrisas, vienas iš daugelio, gali būti įmontuotas (o kaip kitaip su reljefiniu daugiasluoksniu) į autorinę ar šiaip brangią knygą ir padvigubinti ar šiaip padidinti jo materialinę ir ypač dvasinę vertę.

A. Kmieliauskas sukūrė apie 500 ekslibrisų. Tai nėra pastovus skaičius – jis didėja, keičiasi, įvairėja jų meninis vaizdas, technologija. Jau dabar jie tapo brangintina kolekcijų dalimi, užima svarią, pirmaujančią vietą tarp Lietuvos ekslibrisų pradininkų ir kūrėjų: tai Gerardas Bagdonavičius, taip pat Vincas Kisarauskas, Gražina Didelytė, Alfonsas Čepauskas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka iš savo gausios kolekcijos, taip pat iš keleto privačių rinkinių 2017 m. surengė įdomią, turiningą A. Kmieliausko ekslibrisų parodą, skatinančią tęsti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kūrimą.

Prof. habil. dr. Vytenis Rimkus

DĖKOJAME Dailininkui Antanui Kmieliauskui už dovanotus ekslibrisus Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

Straipsnių pradžia